Laukimas naktyje

Laukimas naktyje

Vertybių sistemos yra kaip atskiros visatos, turinčios savo traukos centrą. Žvelgiant dvasiniu aspektu, žmogaus gyvenime iš esmės galimi tik du traukos centrai – žemė arba dangus. Pagal prigimtį žmogus pasitenkinimo, saugumo ir laimės ieško žemėje. Tačiau Jėzus atveria kitą perspektyvą, siūlydamas, kaip didžiausią lobį, nežemišką Dievo karalystę.

Skaitykite toliau

Kristus ir Įstatymas

VI-OJI PASKAITŲ CIKLO CORPUS PAULINUM LOBIAI DALIS (VIDEO)

Pauliaus Laiškas galatams yra daugiausia apaštalo autobiografinių detalių atskleidžiantis tekstas. Jis padeda suvokti kaip Paulius vertina savo gyvenimą iki Kristaus, ir ką, jau patikėjus Kristumi, jis laiko svarbiausiomis Evangelijos tiesomis. Iš Pauliaus lūpų sužinome ir apie jo ir Petro bei kitų Jeruzalės apaštalų santykius. Aišku, pagrindinė laiško ašis, aplink kurią sukasi visos dėstomos temos, yra Kristaus tikėjimo ir Mozės Įstatymo laikymosi antitezė. Įstatymas veda į mirtį, o Kristus – į gyvenimą. Įstatymas gimdo vergystei, o Kristus šaukia laisvei. Įstatymo laužymas užtraukia rūstybę, o Kristus teikia malonę. Įstatymu pažįstu savo nuodėmę, o per Kristų – jos atleidimą.

žiūrėti video įrašą
Kad mūsų akys atsivertų

Kad mūsų akys atsivertų

PASKAITA PALANGOS BAŽNYČIOJE (VIDEO)

Vidinės žmogaus akys yra mintys. Mąstydami mes žvelgiame į pasaulį, į vieni kitus, į save ir į anapusybę. Mintimis galime peržengti regimybės ribas. Šis unikalus mentalinis gebėjimas duotas tik žmogui, joks kitas gyvūnas jo neturi. Anot Dekarto: Cogito, ergo sum – mąstau, todėl aš esu. Tačiau žmogaus mąstymas yra aptemęs. Mes turime širdies akis, tačiau esame apakę. Dvasios neregiai, kuriems būtina šauktis, kad kas nors atvertų akis.

Tik tuomet, kai visa savo esybe gręžiamės į Kristų, mus apšviečia dangiška šviesa. Dievas, kitados pasakęs: iš tamsos tešviečia šviesa – sušvinta mumyse, apšviečia mūsų protą, suteikdamas mąstymui ir gyvenimo būdui harmoniją. Šydas, gaubęs mūsų sąmonę, pakyla ir širdį pripildo Šventoji Dvasia. Savo viduje išgyvename tai, ką patyrė nuo gimimo aklas neregys. Kamantinėjamas, kaip jis praregėjo, jis atsako: Viena žinau: buvau aklas, o dabar regiu (Jn 9, 25).

ŽIŪRĖTI VIDEO ĮRAŠĄ
Kosminis Kristus

Dievo slėpiniai ir neaprėpiami malonės turtai

V-OJI PASKAITŲ CIKLO CORPUS PAULINUM LOBIAI DALIS (VIDEO)

Laiškas efeziečiams neprilygstamu minties gilumu yra bene pats įspūdingiausias iš visų apaštalo Pauliaus tekstų. Jis paryškina ir paties Pauliaus kaip malonės prievaizdo, Dievo slėpinių ūkvedžio portretą. Laiško tematiką natūraliai galime suskirstyti į dvi dalis. Pirmoje atskleidžiama kosminio Kristaus, kuriame sutelkta visata, didybė, o antroje – įstabi krikščionių savastis. Pastarajai skiriama tikrai daug dėmesio: tikintys Kristų yra Dievo įsūniai ir Dievo namiškiai, nebesvetimi, paženklinti Šventosios Dvasios antspaudu, išgelbėti, prikelti iš dvasinės mirties ir pasodinti dangaus aukštybėse. Paulius poetiškai apibūdina krikščionis kaip Dievo kūrybą – naujos kūrinijos dalį, kuriai tenka šlovinga malonė Mylimajame pažinti Dievo meilės gelmes, gyventi meile ir suaugti į Kristaus pilnatvės brandos amžių.

ŽIŪRĖTI VIDEO ĮRAŠĄ
Pasaulio širdis

Pasaulio širdis (II)

Nėra dieviškesnio kovotojo kaip tas, kuris gali sau leisti nugalėti pralaimėjimu. Tą akimirką, kai Jis mirtinai sužeidžiamas, susmunka galutinai nugalėtas priešininkas, nes jis pataiko į meilę ir taip į jį pataiko meilė. O meilė, leisdama, kad į ją pataikytų, parodo, ką reikėjo parodyti: kad ji yra meilė. Apstulbęs nekentėjas pamato savo ribas ir supranta: jis gali elgtis kaip įprastai, bet visada atsitrenks į didesnę meilę. Viskas, ką jai bepadarytų, – plūstų, nekreiptų dėmesio, niekintų, šaipytųsi, tylėtų mirtinu tylėjimu, šmeižtų velnišku šmeižtu, — viskas visada parodys tik meilės pranašumą; ji dar skaistesnė išnyra iš kiekvienos juodžiausios nakties.

Skaitykite toliau
Širdis smėlyje

Pasaulio širdis (I)

Siūlau susipažinti su Hanso Urso von Balthasaro, vieno iš XX a. krikščioniškos teologijos šulų, tekstu, neseniai išverstu į lietuvių kalbą. Teologinė Balthasaro mintis pasižymi giliomis estetinėmis Šventojo Rašto refleksijomis, vietomis primenančiomis Aurelijaus Augustino Išpažinimus. Tai ne sisteminės teologijos skaitiniai. Veikiau maldos dvasioje užrašyti apmąstymai, atskleidžiantys pasaulio triukšmo ir ramaus dieviškos širdies plakimo, žmogaus galios troškimo ir Dievo meilės kontrastus. [Dievo Žodis] norėjo nusileisti taip žemai, kad bet koks krytis ateityje būtų krytis į Jį, o kiekvienas kartėlio ir nevilties upeliukas nuo šiol tekėtų į pačioje apačioje esančią Jo bedugnę.

Skaitykite toliau
Gyvenimo ir mirties prasmė

Gyvenimo ir mirties prasmė

IV-OJI PASKAITŲ CIKLO CORPUS PAULINUM LOBIAI DALIS (VIDEO)

Paulius gan dažnai rašo apie Dievo slėpinius, misterijas (gr. mystērion), kaip antai: Izraelio užkietėjimą (Laiške romiečiams), kitų kalbų dovaną, galutinį eschatologinį (galutinį) krikščionių perkeitimą (1 Laiške korintiečiams). Dievo išmintį jis taip pat vadina slėpininga ir tik iš dalies mums suvokiama. Tačiau Laiške filipiečiams  gyvenimas apskritai prilyginamas slėpiniui. Kitaip tariant, į gyvenimo vingius ir paradoksus apaštalas žiūri kaip į slėpinį, kurio dalimi jis pats tapo, gimdamas į šį pasaulį. Žmogaus gyvenimas – tai misteriją, kurios prasmė iki galutinio veiksmo išlieka paslėpta.

žiūrėti video įrašą
Kojų plovimas

Jei mylėtume Jį

Prieš atsisveikindami, pasakome tai, kas svarbiausia, ko galbūt negalėjome ar nenorėjome kalbėti anksčiau. Atsisveikinimas su artimaisiais prieš išsiskiriant visam laikui būna ypač reikšmingas – kiekvienas žodis turi ypatingą svorį. Tai reikėtų prisiminti ir gilinantis į Jėzaus mintis, išsakytas atsisveikinant su savo mokiniais  Paskutinės vakarienės metu (Jn 13, 31– 16, 33).

Skaitykite toliau
Širdis

Apaštalo apnuoginta širdis

III-OJI PASKAITŲ CIKLO CORPUS PAULINUM LOBIAI DALIS (VIDEO)

Kiekvienas atskiras žmogus – pasaulis savyje,
Ir kaip žvaigždė skaisčiai šviečiąs tik atstume
, – rašė žemaičių poetas Vytautas Mačernis, pavadinęs savo eiles Žmogaus apnuoginta širdis.

Iš Mačernio ir skolinuosi šios paskaitos pavadinimą, nes jis labai tinka Pauliaus Laiško Filemonui tematikai apibūdinti. Paulius, rašydamas vienam iš savo nedaugelio bičiulių, iš tiesų apnuogina širdį. O mes, anot Mačernio, žvelgdami jau iš tolo, išvystame Paulių kaip skaisčiai šviečiančią žvaigždę, atspindinčią Kristų.

žiūrėti video įrašą
Žuvys ir duona

Kristus mūsų kasdienybėje

Trečias Jėzaus pasirodymas mokiniams po prisikėlimo iš numirusiųjų – kitoks. Apaštalai sugrįžo iš Jeruzalės į gimtąją Galilėją. Čia, prie Tiberiados ežero jie išaugo, čia žvejodavo, ir čia sutiko Jėzų iš Nazareto. Tai vieta, kur viskas taip pažįstama, įprasta ir kasdieniška. Ar ne todėl Jėzui reikia pasirodyti trečiąjį kartą? Viena, išvysti prisikėlusį Viešpatį didingame Dovydo mieste, visai kas kita – savo kasdienybėje.

Skaitykite toliau

Epistoliniai kūriniai ir kaip jie mus pasiekė

II-OJI PASKAITŲ CIKLO CORPUS PAULINUM LOBIAI DALIS (VIDEO)

Biblija yra sudėta iš skirtingiems literatūriniams žanrams priklausančių knygų. Dievo mintys mus pasiekia per jas visas, tačiau skirtingomis išraiškos formomis. Žanro nepaisymas trukdo suvokti Dievo žodį. Juk negalima poezijos skaityti ir aiškintis kaip istorinį kūrinio, arba metaforą aiškinti pažodžiui. Pranašas regi ir perteikia pasaulį kitaip nei šių dienų mokslininkas, besiremiantis empiriniu tyrimo metodu. Klausti, kuris iš jų teisus yra beprasmiška. Iš dalies abu. Kiekvienas atranda dalį tiesos, atveria dar nepažintas sferas ir šį pažinimą komunikuoja kitiems. Tačiau jei prasideda tarpusavio konkurencija ir viena iš pažinimo sričių paskelbiama vienintele, pasaulėvaizdis fragmentuojasi ir susiaurėja. Deja, taip yra atsitikę ir su Dievo žodžio interpretavimu. Jis neretai yra tiesmukas, susiaurintas, įtarus ir nepakantus kitam požiūriui. Idant taip nenutiktų, prieš gilindamiesi į Pauliaus laiškų turinį, turime bent kiek pasiaiškinti ir kokia forma jie mus pasiekė.

ŽIŪRĖTI VIDEO ĮRAŠĄ
Pauliaus bazilika

Apaštalo Pauliaus portretas

I-OJI PASKAITŲ CIKLO CORPUS PAULINUM LOBIAI DALIS (VIDEO)

Kristus prisikėlė! O su juo buvome prikelti ir mes. Velykos – tai naujo gyvenimo su Dievu pradžia. Gyvenimas su Dievu prasmingesnis nei be jo. Gyvenimas Šventosios Dvasios galia – pilnas netikėtumų, žavėjimosi Dievu, jo meile, malone, gailestingumu, gerumu ir stebuklingais darbais. Tikėdami prisikėlimu, leiskime Dievo galybei, tai pačiai, kuri prikėlė Jėzų iš numirusių, veikti mumyse ir per mus.

Šią antrąją Velykų dieną su džiaugsmu dalinuosi pirmąja paskaitų ciklo Corpus Paulinum lobiai dalimi, įrašyta Šiaulių vyskupijos Pastoraciniame centre balandžio 13 d.

ŽIŪRĖTI VIDEO ĮRAŠĄ

Gyventi su draugu

Rafaelis ir Filipas nenorėjo gyventi nei su buvusiu jūrų laivyno karininku, kuris visiems komanduoja ir jaučiasi viršesnis, nei su buvusiu filosofijos profesoriumi, įsitikinusiu savo žiniomis. Jie troško gyventi su draugu. O kas gi draugas, jei ne tas, kuris manęs neteisia, nepalieka, susidūręs su mano ribotumu, nesugebėjimu, silpnybėmis ir žaizdomis – pažeistu vidiniu pasauliu. Draugas kaip tik pastebi mano stiprybes ir vidinius išteklius ir nori padėti juos tobulinti. Draugas yra paprasčiausiai laimingas būti su manimi. Manyje jis semiasi džiaugsmo. Jean Vanier