‎„Vis dar turime ką pasakyti nauja“ – ‎

Evangelija pagal Morkų 1,1-13‎

Tęsiant pradėtą Biblijos naujų vertimų apžvalgą, šios svetainės skaitytoją noriu supažindinti su Lietuvos Biblijos draugijos išleistu signaliniu Evangelijos pagal Morkų leidiniu. Jo pasirodymu nuoširdžiai džiaugiuosi ne aš vienas, bet, manau, visi, kam brangūs Šventojo Rašto žodžiai.

Prieš pateikiant šį tekstą, rodos, tikslinga paminėti pagrindinius principus, kuriais vadovavosi darbo autoriai, vertėjai Danielius Dikevičius ir Ingrida Gudauskienė.

Visų pirma dėmesys yra kreipiamas kultūros aplinkai, neapeinant reikšmingų detalių, kaip antai, krikšto problematika hebrajiškoje aplinkoje tarptestamentiniu periodu, arba lietuviškuose NT vertimuose iki šiol nevartoto duonos papločio atsiradimas tekste, atsižvelgiant į tai, kad to meto aplinkoje duona buvo kepama plokščia.

Antra, paisoma autoriaus individualumo, siekiant perteikti jo rašymo stilių, teologinės minties ypatumus. Siekiant įgyvendinti pastarąjį uždavinį, vertėjai laikosi visuminės prieities (holistic approach) prie teksto principo. Tokiu būdu graikiški tos pačios šaknies žodžiai į lietuvių kalbą verčiami ta pačia šaknimi, vengiant įnoringo sinonimų vartojimo.

Šį nuoseklumą pratęsia ir vertėjų komentarai, aptariantys ne tik reikšmingesnius graikiškus žodžius bei frazes, bet ir atkreipiantys dėmesį į Morkaus teologinės minties dėsningumus. Įgyvendinti šiuos principinius uždavinius vertėjus skatina aiškiai įvardintas kriterijus – ištikimybės originaliam tekstui taisyklė.

Žemiau rasite pačių teksto autorių įžanginį žodį apie tai, kas paskatino imtis šio darbo. Po to įkeliu Evangelijos pagal Morkų prologą (Mk 1,1-13) ir jo komentarus, o sekančiame įraše publikuosiu likusį 1-ojo skyriaus tekstą su komentarais.

Dėkoju Lietuvos Biblijos draugijos direktorei Vilhelminai Kalinauskienei už suteiktą teisę publikuoti šį tekstą.

Kodėl naujas vertimas?

Neretai kažko nauja pasirodymas nejučia gali sukelti priešpriešą tam, kas sena. Tačiau Biblijos vertimo istorijoje, kaip ir daugelyje kitų sričių žmonijos kultūros evoliucijoje, toks dėsningumas netenka prasmės – kiekvienas naujas Biblijos vertimas, kad ir koks unikalus siektų būti, neišvengiamai įvairiais lygmenimis remiasi ankstesnėmis vertimų tradicijomis. Priešpriešos sąvoka čia negalioja, nes tik glaudžiai sąveikaujant tarp praeities ir dabarties dalykų kuriamas bendras kultūrinis gėris ir garantuojamas Biblijos vertimo tradicijų tęstinumas.

Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos tautų, šių tradicijų istorija įsibėgėjo nuo XVI a. Prie to dėsningai vedė daugelis veiksnių – humanistai ir jų recursus ad fontes (liet. sugrįžimas prie šaltinių) principas. Erazmo Roterdamiečio kritinio graikiško Naujojo Testamento pasirodymas (1516), prasidėjusi Reformacija. Ik pat mūsų dienų pas mus pinasi protestantiškoji ir katalikiškoji vertimų tradicijų kryptys, neretai išryškinančios, turint minty ne fragmentinius pavienių vertėjų atliktus vertimus, milžiniškus jų darbus.

Naujas vertimas kaip tik ir siekia pratęsti bei atgaivinti Biblijos vertimo į lietuvių kalbą istoriją. Mintis jį pradėti negimė spontaniškai, greičiau ją subrandino kryptingas ne vienų metų darbas ir supratimas, kad apie Biblijos teksto vertimą „vis dar turime, ką pasakyti nauja“. Neabejojame, turės ir kitos kartos.

Evangelija pagal Morkų

Prologas. Jėzaus Kristaus, Dievo Sūnaus, Evangelijos pradžia: 1,1-13

1 Jėzaus Kristaus, Dievo Sūnaus, Evangelijos pradžia[1]. 2 Kaip pranašo Izaijo parašyta: Žiūrėk, pirma tavo veido siunčiu savo šauklį, kuris parengs tavo kelią, 3 balsas šaukiančiojo dykumoje: paruoškite Viešpaties kelią, tiesius darykite jo takus, 4 taip pasirodė Jonas, krikštijantis[2] dykumoje ir skelbiantis atsivertimo[3] krikštą nuodėmėms[4] atleisti. 5 Ir išėjo pas jį visa judėjų šalis bei jeruzaliečiai visi, ir buvo jo krikštijami Jordano upėje išpažįstantys savo nuodėmes. 6 Jonas vilkėjo kupranugario vilną ir juosėjo odinį diržą, valgė skėrius bei laukinį medų 7 ir skelbė sakydamas: „Po manęs ateina galingesnis už mane, kuriam nesu vertas nusilenkęs atrišti jo sandalų dirželio. 8 Aš krikštiju jus vandenyje, o jis krikštys jus Šventąja Dvasia.“ 9 Ir atsitiko tomis dienomis, kad atėjo Jėzus iš Galilėjos Nazareto ir buvo Jono pakrikštytas Jordane. 10 Ir iškart[5] išniręs iš vandens pamatė perskylančius dangus ir Dvasią kaip balandį nužengiančią ant jo. 11 O iš tų dangų radosi balsas: „Tu esi mano mylimasis Sūnus, su tavimi man gera.“ 12 Ir iškart ta Dvasia išveda jį į dykumą. 13 Ir buvo jis toje dykumoje keturiasdešimt dienų gundomas šėtono; buvojo su žvėrimis, o angelai jam tarnavo.

Komentarai:

[1] Pradžia: daiktav. archē nusako primato idėją vietos, laiko ar laipsnio požiūriu. Priklausomai nuo konteksto jį galima versti, pavyzdžiui, pradžia, kilmė, atskaitos taškas, pradmuo, pagrindas, esmė, visuma (Pr 1,1; 1Kor 15,20). Pradžios kategorija visuomet buvo svarbi asmenų, šeimų, tautų tapatybei pagrįsti. Mk Jėzaus pradžia yra absoliuti – tai rodo du esminiai Jėzaus tapatybę aiškinantys titulai: Kristus (Dievo pateptasis) ir Dievo Sūnus (absoliuti pradžia – kyla iš Dievo). Evangelijoje palaipsniui bus atskleidžiama šių titulų esmė, tačiau jos herojų kelias į Kristaus (Mk 1,14–8,30) ir Dievo Sūnaus (Mk 8,31–16,8) atpažinimą Jėzuje nebus nei lengvas, nei paprastas. Teologinė įtampa (suprasti, kas jis) lydės per visą pasakojimą trajektorijoje nuo Galilėjos iki Jeruzalės. Šios įtampos nepanaikins netgi reikšmingos tikėjimo išpažinimo scenos, kur Jėzus Petro – žydo – bus skelbiamas Kristumi (Mk 8,27-30), o šimtininko – pagonio – Dievo Sūnumi (Mk 15,39).

[2] Krikštijantis: veiksm. baptizō , paprastai verčiamas žodžiu krikštyti, kuris savaime nukreipia į Kristų, Krikšto sakramentą ir krikščionybę. Jono veiksmo nusakymas žodžiu krikštyti yra problemiškas – tai tam tikra prasme tos kultūrinės religinės terpės, kurioje Jonas gyveno ir veikė, nepaisymas. Kai kuriose dabartinėse kalbose veiksmažodis baptizō neverčiamas, o transkribuojamas ir, regis, ši problema apeinama (pavyzdžiui, angl. baptize; it. battezzare; pranc. baptizer, isp. bautizar ir kt.). Tad kaip reikėtų suprasti tai, ką darė Jonas – nepritempiant jo veiksmo prie krikščionybės, nei tapatinant tą veiksmą su daugkartinių ritualinių žydų apsiplovimų praktika? Žodis baptizō išties turi įvairias reikšmes, vienaip ar kitaip susijusias su įmerkimu ar panardinimu į vandenį, pavyzdžiui: nardinti, įmerkti, maudyti, plauti / apiplauti (ritualine prasme), taip pat krikštyti. Reikšmių atpažinimas priklauso nuo konteksto. Tad Jono veiksmą galima būtų nusakyti ir žodžiu nardinti. Tai būtų tarpinis variantas tarp Senojo Testamento ritualinių apiplovimų ir Naujojo Testamento krikšto. Tokia buvus ir Jono funkcija – pervesti, palydėti iš sena į nauja. Tos pačios šaknies žodžiai Mk vartojami 1,4[2x].5.8[2x].9; 6,14.24.25; 7,4[2x]; 8,28; 10,38[3x].39[3x]; 11,30; 16,16.

[3] Atsivertimas: daiktav. metanoia, kuriuo nusakomas minties pakeitimas, apsigalvojimas, veiksmo korekcija.

[4] Nuodėmė: daiktav. hamartia, turintis nepakankamumo, praradimo, nepataikymo, apsirikimo reikšmes. Religine moraline prasme suprantamas kaip kaltė, klaida, nuodėmė, paklydimas.

[5] Ir iškart: toks žodžių junginys – kai euthys – Mk vartojamas daug dažniau nei kitose evangelijose (iš viso 25 kartus, o Mt, Lk ir Jn – po vieną kartą). Tai vienas iš išskirtinių Mk naratyvo elementų – skubos žymė, paryškinanti ypatingą čia pasakojamų įvykių dinamiškumą. Morkus, atrodo, „lekia“, siekdamas perduoti Jėzaus Įvykį, atsakyti į klausimus apie Nazariečio tapatybę. Tai galima suprasti ir kaip meilės Jėzui ženklą – ji kuo greičiau nori laimėti jam kitus, ir kaip Morkaus nuojautą greitos paruzijos, kurios lūkestis jo kartoje dar nebuvo išblėsęs (Mk 13,30).

4 komentarai apie “‎„Vis dar turime ką pasakyti nauja“ – ‎

Evangelija pagal Morkų 1,1-13‎

  1. edgaras

    Tiesiog kuo daugiau perskaicius,viskas atrodo labai parasta ir elementaru,tiesa apie tai kas balta yra balta,o kas juoda yra juoda ir tiek …dekingas tiems kas tai pabrezia …ir nesa tai savyje .Paprastume ir yra didziausia jega..As esu kelias tiesa ir gyvenimas ….

  2. Linas

    Išties, daug kartų skaitytas tekstas šiame vertime suspindėjo kitokiom spalvom.

  3. Rima

    Sveiki visi, mylintys Dievo Žodį! Labai dėkoju vertėjams už drąsą imantis tokio darbo! Nuostabu! Stiprybės jums brangieji! …Dievo reikia labiau klausyti nei žmonių… Nebijokite kritikuojančių jus, tai tik suteikia dar daugiau atsidavimo Dievui! Stiprybės jums, palaikysime jus maldose!

Parašykite komentarą

Įrašykite savo el. pašto adresą, jei norite prisijungti prie bičiulių rato. Konfidencialu - Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.