Mėnesio archyvas: sausio 2016

Bičiulystė dažnai žlunga, kai bičiuliai atsideda varžymuisi dėl garbingų pareigų. Markas Tulijus Ciceronas

Popiežius atsiprašo ir ragina atleisti

Mane nudžiugino, kad savo homilijoje, užbaigiančioje Maldų savaitę už krikščionių vienybę Romoje, popiežius Prancičkus, kreipdamasis į krikščionis ne katalikus, atsiprašė už pastariesiems padarytas skriaudas ir sykiu paragino katalikus atleisti, jei jie yra nukentėję nuo kitų konfesijų tikinčiųjų. Manau, kad tai sąžininga, drąsu ir tikrai krikščioniška. Nors didelių skriaudų iš katalikų nesu patyręs, tačiau kažkiek nuoskaudos širdyje, matyt, nešiojausi. Šis atsiprašymas mane liečia ir suteikia paguodos. Suvokiu, kad savo tikėjimo kelio pradžioje ir aš esu įskaudinęs ne vieną lietuvį kataliką, už ką nuoširdžiai atsiprašau.

Skaitykite toliau

(Ne)parodomoji krikščionybė

Jėzaus pamokymai, užrašyti Evangelijos pagal Matą 5-7 skyriuose ir dažnai vadinami „Kalno pamokslo“ pavadinimu, nedvejotinai sudaro evangelinio mokymo pamatą. Tiesūs. Gilūs. Skaudūs. Be jų krikščionybė kaip druska, praradusi sūrumą. Sykį skaitydamas šio Jėzaus pamokslo epilogą, atkreipiau dėmesį į tai, kad jis susideda iš trijų simetriškų metaforų: pirma dveji vartai ir skirtingi keliai, po to dviejų rūšių medžiai su skirtingais vaisiais, ir galiausiai dviejų tipų statiniai – trumpalaikiai ir išliekantys. Pirmasis įvaizdis pabrėžia atgailos reikšmę, antrasis, kuriame įsiterpia dar vienas metaforinis vilkų avių kailyje motyvas, kviečia siekti neišorinio religingumo, o trečiasis primena praktinį tikėjimo aspektą.

Skaitykite toliau

Jėzaus vardo šaukiasi vargšai dvasia

Tikėjimas Gelbėtoju yra gilus įsitikinimas, jog tau atleista. Dievo, kuris atleidžia žmonėms jų nusižengimus Įstatymui, paveikslas palaipsniui ryškėja jau Senajame Testamente. Pavyzdžiui, psalmės autorius varge kalbasi su Dievu, nes tiki jo gerumu ir gailestingumu: Juk Tu, Viešpatie, esi geras ir pasiruošęs atleisti, kupinas gailestingumo visiems, kurie šaukiasi Tavęs (Ps 86, 5). Pagalbos prašymas grindžiamas Dievo pažinimu – kadangi Dievas yra geras ir gailestingas, jis atleidžia nuodėmes kiekvienam, kuris tik prašo Jo pagalbos. Jeigu psalmininkas turėtų kitokį Dievo paveikslą, jam sunku būtų tikėti Dievo geranoriškumu bei palankumu ir greičiausiai jis net neprašytų jo atleidimo.

Skaitykite toliau

Žinau, kad esu mylimas ir man atleista – Laurynas Jacevičius

Susitikimas su Dievu pranoksta visas mūsų patirtis, dovanodamas meilės, džiaugsmo, gyvenimo prasmingumo, asmens vertės ir laimės potyrį. Žodžiais sunku išreikšti autentišką Dievo patirtį ir vis dėlto, pradedant Jėzaus apaštalais, per visą krikščionybės istoriją nenutyla skirtingų žmonių, gyvenusių savo epochose ir savitose kultūrose, pasakojimai apie patirtą Dievo malonę. Vienu jų noriu pasidalinti šiame įraše.

Skaitykite toliau

Nei vienas žmogus negali vadintis nevykėliu, jei jis turi draugų… Angelas Klarensas iš Franko Capra filmo „Tai nuostabus gyvenimas“

Apie laiką

Palydėdami senuosius ir pasitikdami naujuosius metus, susimąstome apie bėgantį laiką. Vieniems jis lekia kaip patrakęs, kitiems šliaužia kaip sraigė, tačiau jo nenumaldomą tėkmę jaučia visi. Paolo Sorrentino filme „Jaunystė“ (La giovinezza) vienas pagrindinių herojų, kino režisierius Mickas Boyle’as (akt. Harvey Keitel), statantis savo paskutinį filmą, savo jauniesiems kolegoms aiškina, jog jaunystėje ir tolimiausi dalykai rodosi ranka pasiekiami, o senatvėje net ir patys artimiausieji nutolsta taip, kad sunku juos prisiminti.

Skaitykite toliau