Mėnesio archyvas: gruodžio 2017

Džiaugsmingų Kalėdų

Džiaugsmingų Kalėdų

Jėzaus gyvenimą įrėmina du medžiai – ėdžios ir kryžius. Galbūt tai užuomina apie du medžius Edeno sode. Kūdikis ėdžiose tarsi gyvenimo medis, o Kenčiantysis ant kryžiaus tarsi pažinto gėrio ir blogio medis. Vieno vaisiai prikelia iš mirties, kito karčių vaisių taurė turėjo būti iki dugno išgerta. Už mus ir dėl mūsų. Du pasirinkimai sode. Vienas Edene, kitas Getsemanėje. Adomo, atnešusio mums mirtį, ir Jėzaus, dovanojusio mums amžinąjį gyvenimą. Du sukryžiuoti, sutaikyti medžiai. Per gėrio ir blogio pažinimo kryžių saldūs amžinojo gyvenimo vaisiai vėl tapo pasiekiami. Tikėjimu.

Skaitykite toliau

Tyla

Dievo tyla

Japonijoje Shusaku Endo išgarsino knygų serija „Geltonasis žmogus“ ir „Baltasis žmogus“ (1955). Už pastarąją knygą jam buvo suteikta Akutagavos premija, skiriama už geriausius literatūros kūrinius ir rašytojo gimtinėje ne mažiau garbinga nei, sakykime, Pulitzerio premija JAV. Jau ankstyvojoje Endo kūryboje ryškėja jo susidomėjimas teologiniais klausimais, o tiksliau krikščioniškos teologijos ir japoniško panteizmo-ateizmo sankirta, nagrinėta, beje, ir jo kritiniuose veikaluose, pavyzdžiui, Dievas ir dievai (1945). Pasaulinę šlovę rašytojui pelnė istorinis romanas Tyla (1966), kuriame aprašyti nuožmūs krikščionių persekiojimai Japonijoje XVII a. ir gvildenami sunkūs tikėjimo ir išdavystės bei institucinės religijos ir religijos be institucijos klausimai.

Skaitykite toliau

Mokslas, kuris nepriartina mūsų prie Dievo, nieko nevertas. Bet jeigu jis priartina mus prie Jo netinkamai, t. y. prie įsivaizduojamo Dievo, tai dar blogiau. Simona Weil