Temos Archyvai: Minčių lietus

Senojo Testamento pranašystės Naujajame. Jonos knyga

PASKAITŲ VIDEO IR AUDIO ĮRAŠAI

Naujasis Testamentas paslėptas Senajame, o Senasis apreikštas Naujajame. Augustinas

Naujojo Testamento autoriai cituoja Senąjį Testamentą visų pirma norėdami atskleisti Dievo išgelbėjimo plano tęstinumą. Antra, apologetiniais tikslais – apginti Evangeliją jos kritikų akyse, kurie taip pat remiasi Raštais. Apaštalai tai daro labai išradingai ir kūrybingai, vadovaudamiesi Šventosios Dvasios įkvėpimu. Dvasia kūrybinga. Raidė jos negali supančioti ar uždaryti savyje. Priešingai. Dvasia pažadina raidę ir suteikia jai prasmę. Šią kūrybinę laisvę, kuri arba kelia susižavėjimą, arba piktina, visų pirma regime paties Jėzaus moksle, po to apaštalų.

Žiūrėti→

Evangelisto Mato tiltas tarp Senojo ir Naujojo Testamentų

PASKAITŲ VIDEO ir AUDIO ĮRAŠAI

Paskaitose apžvelgiami Evangelijos pagal Matą ypatumai, išskiriant jos, kaip pirmosios Naujojo Testamento kanono knygos, paskirtį – susieti Kristaus Evangeliją ir Torą. Aptariama Izraelio istorijos santrauka, kurią Matas pateikta Evangelijos prologe. Ypatingas dėmesys skiriamas penkioms mesijinės linijos moterims, apmąstomas jų vaidmuo ir evangelisto intencija, paskatinusi Matą įtraukti jas į Jėzaus kilmės knygą.

Žiūrėti→
Rembrandt Sūnaus palaidūno sugrįžimas

Leistis surandamiems

Luko 15, 1-32

Trys Jėzaus parabolės giliai ir jautriai vaizduoja mūsų gyvenimą su Dievu ir moko pasipiktinimą iškeisti į empatiją, atleidimą ir džiaugsmą. Evangelijos atskleidžia, kad Jėzus buvo nusidėjėlių bičiulis, o pamaldžiausius Dievo tautos atstovus piktino, kad rabis, mokantis Toros, sėdasi su tokiais prie vieno stalo. Jų manymu, šventas žmogus negali nieko bendro turėti su nusidėjėliu. Tačiau tokią šventumo sampratą Jėzaus Evangelija iš esmės pakeitė. Kiekvienas iš mūsų yra ir paklydusi avis, ir pamesta drachma, ir sūnus palaidūnas. Jau Senojo Testamento išmintis kalbėjo: Nėra žemėje teisaus žmogaus, kuris visad gera darytų ir niekad nenusidėtų (Ekl 7, 20). O Naujajame ši tiesa dar aiškiau suskambo: Juk nėra skirtumo – visi nusidėjo ir stokoja Dievo šlovės, o išteisinami dovanai jo malone dėl atpirkimo Kristuje Jėzuje (Rom 3, 22-24, vertimas mano).

Skaitykite toliau
Tikėjimo išmėginimai

Išmėginimai belaukiant Kristaus pasirodymo

VII-OJI PASKAITŲ CIKLO CORPUS PAULINUM LOBIAI DALIS (VIDEO)

Pauliaus laiškai tesalonikiečiams plėtoja nelengvą eschatologinės Bažnyčios kančios klausimą. Kentėjimus neteisinga traktuoti kaip Dievo apleidimo ženklą. Priešingai, jie turi patvirtinti, kad tikintieji yra verti Dievo karalystės. Išskirtinė tikėjimo savybė yra ta, kad jis turi būti išmėgintas. Kaip Jobo ištvermė kančioje tapo Dievo argumentu prieš šėtono melą, neva Dievo žmogus tarnauja Dievui tik gerovės metu, taip ir Bažnyčios ištikimybė Kristui turi būti ištirta ir ištyrinta. Antikristo pasirodymą, jo netikrus stebuklus ir klaidinančias galias Paulius vadina savivalės misterija. Vienintelis priešnuodis, apsaugosiąs tikinčiuosius nuo klaidinančios šėtono jėgos yra tiesos branginimas.

Žiūrėti video įrašą →
Laukimas naktyje

Laukimas naktyje

Vertybių sistemos yra kaip atskiros visatos, turinčios savo traukos centrą. Žvelgiant dvasiniu aspektu, žmogaus gyvenime iš esmės galimi tik du traukos centrai – žemė arba dangus. Pagal prigimtį žmogus pasitenkinimo, saugumo ir laimės ieško žemėje. Tačiau Jėzus atveria kitą perspektyvą, siūlydamas, kaip didžiausią lobį, nežemišką Dievo karalystę.

Skaitykite toliau
Gyvenimo ir mirties prasmė

Gyvenimo ir mirties prasmė

IV-OJI PASKAITŲ CIKLO CORPUS PAULINUM LOBIAI DALIS (VIDEO)

Paulius gan dažnai rašo apie Dievo slėpinius, misterijas (gr. mystērion), kaip antai: Izraelio užkietėjimą (Laiške romiečiams), kitų kalbų dovaną, galutinį eschatologinį (galutinį) krikščionių perkeitimą (1 Laiške korintiečiams). Dievo išmintį jis taip pat vadina slėpininga ir tik iš dalies mums suvokiama. Tačiau Laiške filipiečiams  gyvenimas apskritai prilyginamas slėpiniui. Kitaip tariant, į gyvenimo vingius ir paradoksus apaštalas žiūri kaip į slėpinį, kurio dalimi jis pats tapo, gimdamas į šį pasaulį. Žmogaus gyvenimas – tai misteriją, kurios prasmė iki galutinio veiksmo išlieka paslėpta.

Žiūrėti video įrašą
Kojų plovimas

Jei mylėtume Jį

Prieš atsisveikindami, pasakome tai, kas svarbiausia, ko galbūt negalėjome ar nenorėjome kalbėti anksčiau. Atsisveikinimas su artimaisiais prieš išsiskiriant visam laikui būna ypač reikšmingas – kiekvienas žodis turi ypatingą svorį. Tai reikėtų prisiminti ir gilinantis į Jėzaus mintis, išsakytas atsisveikinant su savo mokiniais  Paskutinės vakarienės metu (Jn 13, 31– 16, 33).

Skaitykite toliau
Žuvys ir duona

Kristus mūsų kasdienybėje

Trečias Jėzaus pasirodymas mokiniams po prisikėlimo iš numirusiųjų – kitoks. Apaštalai sugrįžo iš Jeruzalės į gimtąją Galilėją. Čia, prie Tiberiados ežero jie išaugo, čia žvejodavo, ir čia sutiko Jėzų iš Nazareto. Tai vieta, kur viskas taip pažįstama, įprasta ir kasdieniška. Ar ne todėl Jėzui reikia pasirodyti trečiąjį kartą? Viena, išvysti prisikėlusį Viešpatį didingame Dovydo mieste, visai kas kita – savo kasdienybėje.

Skaitykite toliau

Epistoliniai kūriniai ir kaip jie mus pasiekė

II-OJI PASKAITŲ CIKLO CORPUS PAULINUM LOBIAI DALIS (VIDEO)

Biblija yra sudėta iš skirtingiems literatūriniams žanrams priklausančių knygų. Dievo mintys mus pasiekia per jas visas, tačiau skirtingomis išraiškos formomis. Žanro nepaisymas trukdo suvokti Dievo žodį. Juk negalima poezijos skaityti ir aiškintis kaip istorinį kūrinio, arba metaforą aiškinti pažodžiui. Pranašas regi ir perteikia pasaulį kitaip nei šių dienų mokslininkas, besiremiantis empiriniu tyrimo metodu. Klausti, kuris iš jų teisus yra beprasmiška. Iš dalies abu. Kiekvienas atranda dalį tiesos, atveria dar nepažintas sferas ir šį pažinimą komunikuoja kitiems. Tačiau jei prasideda tarpusavio konkurencija ir viena iš pažinimo sričių paskelbiama vienintele, pasaulėvaizdis fragmentuojasi ir susiaurėja. Deja, taip yra atsitikę ir su Dievo žodžio interpretavimu. Jis neretai yra tiesmukas, susiaurintas, įtarus ir nepakantus kitam požiūriui. Idant taip nenutiktų, prieš gilindamiesi į Pauliaus laiškų turinį, turime bent kiek pasiaiškinti ir kokia forma jie mus pasiekė.

Žiūrėti video įrašą
Pauliaus bazilika

Apaštalo Pauliaus portretas

I-OJI PASKAITŲ CIKLO CORPUS PAULINUM LOBIAI DALIS (VIDEO)

Kristus prisikėlė! O su juo buvome prikelti ir mes. Velykos – tai naujo gyvenimo su Dievu pradžia. Gyvenimas su Dievu prasmingesnis nei be jo. Gyvenimas Šventosios Dvasios galia – pilnas netikėtumų, žavėjimosi Dievu, jo meile, malone, gailestingumu, gerumu ir stebuklingais darbais. Tikėdami prisikėlimu, leiskime Dievo galybei, tai pačiai, kuri prikėlė Jėzų iš numirusių, veikti mumyse ir per mus.

Šią antrąją Velykų dieną su džiaugsmu dalinuosi pirmąja paskaitų ciklo Corpus Paulinum lobiai dalimi, įrašyta Šiaulių vyskupijos Pastoraciniame centre balandžio 13 d.

Žiūrėti video įrašą
Kryžius

Kryžius

Praeitais metais prieš Velykas skaitydamas Išminties knygą atradau Kristaus kančios aprašymus, kurie pabudino mane iš dvasinio snaudulio. O šįmet, kviesdamas drauge apmąstyti Didžiojo Penktadienio kančios reikšmę ir prašyti, kad Dievas pripildytų mus savo Dvasios galia, siūlau Karlo Rahnerio tekstą, padėsiantį išvysti Kryžių, suklupti prieš Kenčiantįjį už mus, garbinti jį ir melsti prisikėlimo jėgos. Juk mums, tikintiems, yra skirta ta pati neprilygstama Dievo galios didybė, kuria jis veikė prikeldamas Kristų ir pasodindamas jį savo dešinėje dangaus aukštybėse.

Skaitykite toliau

Paskaitos Šiauliuose

UNIKALI GALIMYBĖ GILIAU PAŽINTI ŠVENTOJO RAŠTO TEKSTUS (Apaštalo Pauliaus laiškus)

Corpus Paulinum (apaštalo Pauliaus laiškai) sudaro reikšmingą Naujojo Testamento dalį. Paulius buvo produktyviausias rašytojas iš visų Jėzaus apaštalų. Šiuo paskaitų ciklu siekiama supažindinti su turtingu apaštalo Pauliaus minties paveldu. Paskaitos turėtų padėti įsisavinti pagrindines apaštalo Pauliaus laiškų temas, supažindinti su svarbiausiomis Pauliaus teologinės minties sąvokomis, taip pat atskleisti šio Kristaus tarno pasaulėvaizdį, vertybes ir, svarbiausia, širdį. Gilios apaštalo Pauliaus įžvalgos kaip niekad anksčiau yra aktualios mūsų dienoms. Todėl šiuo paskaitų ciklu siekiama ne tik pagilinti biblines žinias ir praplėsti teologinę perspektyvą, bet ir sustiprinti dvasinius piligrimus jų tikėjimo kelionėje.

Skaitykite toliau
Malda

Melstis, idant regėtum

Praslinkus maždaug aštuonioms dienoms po šitų žodžių, jis pasiėmė Petrą, Joną ir Jokūbą ir užkopė į kalną melstis. Besimeldžiant jo veido išvaizda pasikeitė, o drabužiai pasidarė skaisčiai balti. Ir štai pasirodė du vyrai, kurie kalbėjosi su juo. Tai buvo Mozė ir Elijas.  Jie pasirodė šlovėje ir kalbėjo apie Jėzaus išėjimą, būsiantį Jeruzalėje.

Skaitykite toliau
Širdis-raktas

Klausytis, idant mylėtum

Lakoniškas pamąstymas gerai žinoma Jėzaus pamokymo tema

„Bet jums, kurie klausotės, aš sakau: mylėkite savo priešus, darykite gera tiems, kurie jūsų nekenčia. Laiminkite tuos, kurie jus keikia, ir melskitės už savo niekintojus. Kas užgauna tave per vieną skruostą, atsuk ir antrąjį; kas atima iš tavęs apsiaustą, negink ir marškinių.  Duok kiekvienam, kuris prašo, duok ir nereikalauk atgal iš to, kuris tavo paėmė. Kaip norite, kad jums darytų žmonės, taip ir jūs darykite jiems. Jei mylite tuos, kurie jus myli, tai koks čia jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai myli juos mylinčius. Jei darote gera tiems, kurie jums gera daro, tai koks jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai taip daro. Jei skolinate tik tiems, iš kurių tikitės atgausią, koks jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai skolina nusidėjėliams, kad atgautų paskolą. Bet jūs mylėkite savo priešus, darykite gera ir skolinkite nieko nesitikėdami. Tuomet jūsų lauks didelis atlygis, ir jūs būsite Aukščiausiojo vaikai: juk jis maloningas ir nedėkingiesiems, ir piktiesiems“.

Skaitykite toliau

Dievų sūnūs ir Dievo Sūnus

Pasak mito, Romos miesto įkūrėjas Romulas augo su broliu dvyniu Remu, žindomi vilkės. Vėliau, kilus nesantaikai, Romulas nužudė Remą ir tapo pirmuoju iš septynių miestą valdžiusių karalių. Respublika, kaip Romos valdymo forma, gyvavo beveik penkis amžius (509-27 m. pr. Kr.), o po jos sekė Romos imperatorių era, trukusi taip pat maždaug penkis amžius. Valdant pirmajam Romos imperatoriui Augustui Oktavianui, Romos valdose, Judėjos Betliejaus miestelyje, gimė Jėzus, kurį išpažįstame savo Gelbėtoju ir visos kūrinijos Viešpačiu.

Skaitykite toliau

Adventas kaip vagis naktį

Naujasis Testamentas kalba ne apie vieną, o apie du adventus. Pirmasis jau įvykęs, o antrasis artėja. Vieną teologai vadina lotynišku pavadinimu (adventus – atėjimas, atvykimas), o kitą – graikišku (παρουσία), reiškiančiu taip pat atėjimą. Adventas – tai Dievo Sūnaus gimimas Betliejuje, o Paruzija – jo sugrįžimas. Advente Kristus – kūdikėlis, o Paruzijoje – regimosios ir neregimosios visatų valdovas. Pirmas atėjimas – kaip žmogus, antras – kaip Dievo. Pradžioje –pažeidžiamas, pabaigoje – nenugalimas. Pirmą kartą ateina kentėti, antra kartą – teisti ir valdyti. Visgi Adventas ir Paruzija turi ir bendrų bruožų. Išskirkime pagrindinį.

Skaitykite toliau

Adventas. Mesijo laukimas

Savo kompiuterio archyvuose susiradau per Adventą rašytus straipsnius. Su įdomumu perskaičiau. Taip pat ir komentarus. Anuomet tikriausiai pastarieji kažkiek skaudino, o šiandien atrodo pakankamai taiklūs. Ketinu šiuos tekstus, pakoregavęs ir papildęs, pasiūlyti savo bičiuliams. Gal Adventą jie padarys šiek tiek vidujai gražesnį ir prasmingesnį.

Skaitykite toliau

Pirmajam krikščioniškam laikraščiui pokario Lietuvoje – 30

1988 m. spalio 22-23 dienomis Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose vyko Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas. Pirmąją suvažiavimo dieną pasirodė pirmasis laikraščio Tikėjimo žodis numeris. Laikraščio antraštė skelbė, kad tai „Lietuvos Krikščionių sąjungos leidinys prie LPS“. Tai, kad bendruomenė „Tikėjimo žodis“ gimė tą patį mėnesį kaip ir Lietuvos persitvarkymo Sąjūdis (LPS), o per jo steigiamąjį suvažiavimą pasirodė pirmasis laikraščio tuo pačiu pavadinimu numeris, yra įstabi istorinė detalė, kuri, neturėtų pasimesti nei Lietuvos istoriografijoje, nei juo labiau išnykti iš istorinės Bažnyčios atminties.

Skaitykite toliau

Tikėjimo žodžio giesmės

Giesmių, kuriomis pasidalinau praeitą kartą, perklausų ir atsisiuntimų skaičius perkopė penkis šimtus. Matydamas, kad giesmės taip mielai klausomos (ir giedamos), šlovinimo giesmių archyvą papildau trimis Gintauto Abariaus šlovinimo vakarais Tikėjimo žodyje, taip pat Inesos Lapkauskienės bei Svajūno Cibulskio kurtomis ir pačių autorių atliekamomis giesmėmis ir dar keliais įrašais.

Skaitykite toliau

Sveikas, Jėzau, mielas mano broli

Dvasiniai Bažnyčios prabudimai pasižymi šlovinimo giesmėmis, atveriančiomis Dvasios galią, keičiančiomis širdį ir vedančiomis į Dievo artumą. Pradedant Dovydo sumanymu nuolatos šlovinti Dievą muzikiniais instrumentais prieš Sandoros skrynią ir baigiant vaizduotę pranokstančio masto garbinimu, kuriame dalyvauja angelai ir visa Dievo tauta danguje, šlovinimas užima ypatingą vietą žmogaus ir Dievo bendrystėje.

Skaitykite toliau

Štai ir mes – įžvalgi istorinė dokumentinė juosta

Dokumentinis antropologo Romo Vaštoko filmas autentiškai atskleidžia Sąjūdžio ir pirmuosius Lietuvos nepriklausomybės metus. Didžiąją gyvenimo dalį praleidęs Kanadoje ir tik 1989 m. pirmą kartą atvykęs į Lietuvą, šio filmo režisierius ir operatorius gatvėse, aikštėse, mitinguose, spontaniškuose maršuose dokumentuoja skambėjusias kalbas, eiles, idėjas bei, ir tai bene svarbiausia, žmonių emocijas, užsidegimą ir tikėjimą. Paties autoriaus nuomone, filme užfiksuoti patys svarbiausi Lietuvos išlaisvėjimo momentai, begalinis žmonių troškimas būti laisviems. Vienas iš balsų, skelbusių Dievo laisvės žinią, priklausė jaunų krikščionių sambūriui – Tikėjimo žodžiui.

Skaitykite toliau

Naujiena – pamokslų archyvas

Sveiki, mano mieli bičiuliai,
Skubu dalintis su jumis gera naujiena – svetainėje atsirado mano pamokslų archyvas. Šios skilties atsiradimą paakino kelios priežastys. Pirma, jūsų laiškai, iš kurių sužinojau, kad pamokslai nebepasiekiami ten, kur jų anksčiau galima buvo klausytis. Kai kas man pasakojo, kad į telefoną parsisiųstus kelis pamokslus jau perklausė ne vieną kartą, o kitų neberanda. Tiesa, ir tuose keliuose atranda vis naujų gyvų minčių. Antra priežastis, tikrai sujaudinusi mane, yra ta, kad vienas bičiulis, suskaitmenino kone visas mano homilijas, pradedant 1989 m. Skaitykite toliau

Bretkūno Biblija

Rengiama unikali paroda – Lietuviškos Biblijos istorija

Balandžio 12 d. 16 val. atidaroma Lietuvos Biblijos draugijos ir Vilniaus universiteto rengiama paroda, skirta Šventojo Rašto vertimams į lietuvių kalbą paminėti. Knygų ekspozicija chronologiškai apims visą lietuviškos Biblijos kelią – pradedant Jono Bretkūno verstos Biblijos rankraščiu (1590) ir baigiant XX a. Biblijos vertimais.

Skaitykite toliau