Temos Archyvai: Trupiniai

Suvokti Viešpaties kančią

Aš taip norėjau būti su Marija Magdaliete ir kitais mylinčiais Kristų ir todėl troškau regėti savo akimis mūsų Viešpaties kančią, idant geriau ją suvokčiau. […] Iš tiesų tai didžiausias džiaugsmas regėti, jog tas, kuris yra pats didžiausias, stipriausias, kilmingiausias ir didingiausias drauge yra ir žemiausias, romiausias, draugiškiausias ir labiausiai gerbiantis kitus. […] Mūsų Kūrėjas Kristuje Jėzuje yra ir mūsų Brolis, ir Gelbėtojas. Julijona iš Noridžo (Norwich) (1342-1416).

Gyventi su draugu

Rafaelis ir Filipas nenorėjo gyventi nei su buvusiu jūrų laivyno karininku, kuris visiems komanduoja ir jaučiasi viršesnis, nei su buvusiu filosofijos profesoriumi, įsitikinusiu savo žiniomis. Jie troško gyventi su draugu. O kas gi draugas, jei ne tas, kuris manęs neteisia, nepalieka, susidūręs su mano ribotumu, nesugebėjimu, silpnybėmis ir žaizdomis – pažeistu vidiniu pasauliu. Draugas kaip tik pastebi mano stiprybes ir vidinius išteklius ir nori padėti juos tobulinti. Draugas yra paprasčiausiai laimingas būti su manimi. Manyje jis semiasi džiaugsmo. Jean Vanier

Kas išties pajėgė perprasti žmogų, niekad nebemanys, kad yra galimas absoliučiai teisingas ar absoliučiai klaidingas požiūris. Susidurdami su tokiais painiais klausimais, kaip laikas ar santuoka, negalime pasikliauti vien asmenine patirtimi, „vidiniu balsu“, savo protu, pirmtakų ar amžininkų nuomone. Šitaip tegalime suprasti vien ką pats tyrėjas ar jo laikmetis laikė tiesa, tačiau tai dar ne viskas. Kiti žmonės gyvena kitomis tiesomis. Doras mąstytojas atsižvelgia arba į jas visas, arba neatsižvelgia nė į vieną. Oswald Spengler

Aš neskubėjau, dažnai prisėsdavau ant griovio krašto (mašinų tuomet beveik nebuvo!), pasinerdamas į graikišką Evangelijos tekstą. […] Ir štai kas vis labiau ir labiau stebino: Evangelijos Jėzus nė kiek nepanašus į Jėzų iš lotyniškųjų traktatų su jų substancijomis, prigimtimis, hipostazėmis, atskiromis sielomis ir t.t. Gana nuobodūs pasirodė ir žinomų teologų Jėzaus gyvenimo aprašymai – viskas buvo perdėm tvarkinga ir schematiška. Ir atvirkščiai: nustebino Oscaras Wilde’as savo memuarais iš kalėjimo „De profundis“ (Iš gilumos). Nustebino nebuhalteriniu Jėzaus paveikslo platumu, Jėzaus, kuris gailėjo mažutėlių ir atleidinėjo didžiosioms nusidėjėlėms, kuris apie lauko lelijas pasakė: „Bet sakau jums, kad ir Saliamonas visoje savo didybėje nevilkėjo taip, kaip kiekviena jų“. Česlovas Kavaliauskas

Iš tavo malonės, beribi Dieve, aš ne tik suvokiu Tave kaip žodžiais išreikštą idėją, bet aš patyriau Tave, gyvenau Tave, kentėjau Tave. Tu esi pirmasis ir paskutinysis mano gyvenimo patyrimas. Taip, Tu, o ne Tavo idėja ar vardas, kurį mes Tau duodame. Karlas Rahneris

Stebuklai – tai analogijų neturintys įvykiai laike ir erdvėje. Teologija privalo pripažinti, kad Biblijos naratyvai apie stebuklus, užima ypatingą vietą pranašų ir apaštalų pasakojimuose bei aiškinimuose. Karlas Barthas

Mąstydamas apie neapsakomus nusikaltimus, Stalino įvykdytus Gulago archipelage, Aleksandras Solženicynas rašė: „Riba tarp gėrio ir blogio eina per kiekvieno žmogaus širdį.“ […] Ar jūs buvote ten, kai buvo kryžiuojamas mano Viešpats? Taip, mes buvome tenai ir kryžiavome savo Viešpatį. Pripažindami šią takoskyrą, einančią per kiekvieno žmogaus širdį, mes daugiau nebebandome vesti linijos tarp „jų“ ir „mūsų“. Ricahrdas Johnas Neuhausas

Mokslas, kuris nepriartina mūsų prie Dievo, nieko nevertas. Bet jeigu jis priartina mus prie Jo netinkamai, t. y. prie įsivaizduojamo Dievo, tai dar blogiau. Simona Weil

Ne priešas mane užgaulioja –
tuomet dar galėčiau pakęsti;
ne mano nedraugas su manimi įžūliai elgiasi –
tuomet dar galėčiau nuo jo pasislėpti.
Bet tu, mano bendražygis,
mano bičiulis, mano artimas draugas!
Mes mėgavomės savo draugyste ir drauge ėjome į Dievo Namus! […]
Vakare, auštant ir vidudienį
skųsiuosi ir vaitosiu,
ir jis išgirs mano balsą.
Parves mane sveiką iš mūšių,
kuriuose kovoju su tokia daugybe priešų.
Dovydo maskilas

Ar gali pasikliauti draugais, kuriuos su tavimi sieja ne dorybė, bet sėkmė? Juk žmogų, kurį draugu padarė palaima, nelaimė pavers priešu. Nė maras nepadarys daugiau žalos nei priešas, apsimetantis draugu. Anicius Manlius Severinus Boethius

Č. H. Sperdženas. Kam skaičiuoti priešus?

Kasdieniai skaitiniai. Gegužės 24 d.

Vienu metu turėjau įprotį kasdien skaityti Čarlzo Hadano Sperdženo (Charles Haddon Spurgeon), bene vieno įtakingiausių XIX a. pamokslininkų Anglijoje, kiekvienai metų dienai skirtas inspiracines refleksijas. Iš tiesų šis neretai vadintas „pamokslininkų kunigaikštis“ biblinėse refleksijose apčiuopia aukso gijas ir taikliai perteikia savo klausytojams. Sakoma, kad jo pamokslai tiesiog apžavėdavo žmones ir dėl tos priežasties sekmadieniais Londono kavinės aptuštėdavo, nes visi skubėjo į Metropoliteno palapinę – taip vadinosi jo pastatyta bažnyčia, talpinusi iki 6000 klausytojų. Sperdženo pamokslus stenografuodavo, spausdindavo ir parduodavo už vieną pensą. Šie leidiniai iki šių dienų laikomi nepranoktu serijiniu bestseleriu.

Šiuo metu Sperdženą atsiverčiu nereguliariai, tačiau jo įžvalgos nesiliauja stebinusios. Bičiuliams siūlau jo apmąstymą, skirtą šiai, gegužės 24 d.

Skaitykite toliau

Ar visai nevertini to, kad ši žiauri, ši siaubą kelianti Fortūna tau atvėrė ištikimų draugų sielas? Ji atskyrė tikrus bičiulius nuo dviveidžių, pasitraukdama savuosius išsivedė, tavuosius paliko. Ką būtum už tai atidavęs, gyvendamas saugiai ir, kaip tau atrodė, laimingai? Dabar skundiesi, jog praradai turtus; bet įsigijai draugų – vertingiausią iš visų lobių. Anicius Manlius Severinus Boethius