Džiaugsmingų Kalėdų

Džiaugsmingų Kalėdų

Jėzaus gyvenimą įrėmina du medžiai – ėdžios ir kryžius. Galbūt tai užuomina apie du medžius Edeno sode. Kūdikis ėdžiose tarsi gyvenimo medis, o Kenčiantysis ant kryžiaus tarsi pažinto gėrio ir blogio medis. Vieno vaisiai prikelia iš mirties, kito karčių vaisių taurė turėjo būti iki dugno išgerta. Už mus ir dėl mūsų. Du pasirinkimai sode. Vienas Edene, kitas Getsemanėje. Adomo, atnešusio mums mirtį, ir Jėzaus, dovanojusio mums amžinąjį gyvenimą. Du sukryžiuoti, sutaikyti medžiai. Per gėrio ir blogio pažinimo kryžių saldūs amžinojo gyvenimo vaisiai vėl tapo pasiekiami. Tikėjimu.

Jėzaus gimimas, kaip ir gyvenimas, buvo ir slėpinys, ir apreiškimas. Kūdikis paslėptas nuo visų religingųjų – pradedant vyriausiuoju Izraelio kunigu, ir baigiant tarpusavyje kovojančiais sadukiejais ir fariziejais. Kūdikis apreikštas Betliejaus piemenims – pasak istorinių šaltinių, pirmojo amžiaus Palestinoje piemenauti dažniausiai eidavo prastos reputacijos žydai. Tai jiems pasirodė angelas iš dangaus, tai juos „tyliąją naktį“ apšvietė Viešpaties šlovė. Kristus jiems tikrai buvo reikalingas. Todėl jie pirmieji pradžiugo išganymo džiaugsmu ir šlovino Dievą, apreiškiantį save ne pagal žmonių nuopelnus, o iš savo malonės.

Dangūs skelbia Dievo šlovę, tvirtuma byloja apie Jo rankų darbus. Diena pasakoja dienai, o naktis praneša nakčiai. Nėra kalbos ar tarmės, kur jų balsas nebūtų girdimas. Per visą žemę sklinda jų garsas, jų žodžiai – iki pasaulio krašto (Ps 19, 1-4).

Pagonys, tyrinėję dangaus skliautą Rytuose, perskaitė psalmininko minimus visatos naratyvus, suvokė laiko pilnatvės prasmę ir, regėdami artėjančios šlovės didybę, atėjo jai nusilenkti. Žydai, tyrinėję Raštus, šviesos iš aukštybių neišvydo, o apie ją išgirdę, pasiryžo su ja kovoti. Neretai mokslininkai tiesos ieško labiau ir brangina ją daugiau nei Dievo tautos pamaldieji. Pamaldumas, užmerkiantis akis tiesai, yra nepakantus ir piktas.

Žydų karalių pagarbino kitataučiai, o savieji ieškojo jo gyvybės. Paaiškėjo, kad vieni buvo garbintojai, o kiti varžovai. Bijodamas prarasti politinėmis pastangomis įsigytą karaliaus titulą, jau Erodas būtų atėmęs kūdikėlio gyvybę. Siekdami išsaugoti savo valdžią Izraeliui, Jeruzalės kunigai ieškojo Jėzaus gyvybės ir gavo ją už trisdešimt sidabrinių: „mums geriau, kad vienas žmogus mirtų už tautą, o ne visa tauta žūtų“ (Jn 11, 50). Sekdama Jėzų, tauta tikrai nežūtų. Jis įvestų ją į Dievo karalystę. Visgi jis turėjo mirti ne tik už Izraelį, bet ir už mus, pagonis, idant atvertų mums išganymo vartus. Kaip ir Juozapui, brolių parduotam egiptiečiams, taip ir Jėzui, išduotam romėnams, Dievas padarytą blogį pavertė geru, „norėdamas įvykdyti, ką šiandien matome – išgelbėti daugybę žmonių“ (Pr 50, 20).

Gyvenimas abejingų nepalieka. Vieni, kaip dykumos karščio išvarginti piligrimai, jį godžiai geria. Kiti, kaip valdžią užgrobę plėšikai, negalėdami suvaldyti, jį siekia nužudyti. Gyvenimas nepaklūsta mūsų taisyklėms, jis pats jas padiktuoja. Gyvena vargšai dvasia. Gyvenimu džiaugiasi liūdintys. Gyvenimo tiesą pažįsta tik jos alkstantys ir trokštantys. Gailestingumo susilaukia gailestingieji. Tyri širdyje, o ne išorėje regi Dievą. Tiesiantys tiltus, o ne statantys sienas pelnytai nešioja Dievo vaikų vardą. Visi šmeižiami eina Jėzaus pėdomis – per kryžių į amžiną džiaugsmą.

Gyvenimas pasirodė, ir mes regėjome ir liudijame, ir skelbiame jums šį amžinąjį gyvenimą, kuris buvo pas Tėvą ir pasirodė mums. Ką matėme ir girdėjome, mes skelbiame jums, kad ir jūs turėtumėte bendravimą su mumis. O mūsų bendravimas yra su Tėvu ir su Jo Sūnumi Jėzumi Kristumi. Ir tai rašome jums, kad jūsų džiaugsmas būtų tobulas. (1 Jn 1, 2-4)

Kristaus gimtadienis buvo kitoks ir gyvenimas pasirodė kitaip, nei tikėtasi. Todėl jį reikėjo ir reikia liudyti. Palaiminti šį liudijimą girdintys ir bendrystę su Tėvu ir Jo Sūnumi Jėzumi Kristumi puoselėjantys. Jų džiaugsmui nebus galo.

7 komentarai apie “Džiaugsmingų Kalėdų

  1. Odeta

    Ačiū, Giedriau už dangišką maną, kurios visuomet labai laukiu. Jaukaus buvimo su Juo visu šventiniu laikotarpiu.

    Atsakyti
  2. Neringa

    Aciu, Giedriau…tu kaip visada i taska…pats graziausias palinkejimas man _ sis Kaledinis straipsnis. Graziai rasai. 10. Laukiam Malones baznytelej labai taves Dubline. Graziu, siltu ir prasmingu Svenciu visai tavo seimynau ir tau…Jis ateina….

    Atsakyti
  3. Onutė

    Gerb.pastoriau Giedriau, ačiū jums už gyvybę nešančius žodžius , kurie patepti Viešpaties aliejumi. Jie teikia vilties ir statydina dvasią. Meldžiu,
    kad būtų “atidengta tai kas šiandien dar uždengtą” ir būtų atstatyta tai ką sugriovė piktasis. Labai trokštų, kad atėjusio į šią žiamę Viešpatie balsas skambėtų ir iš jūsų lūpų Lietuvoje. Dievas mato kokias tvirtoves teko pralaužti mūsų tautoje “aną dieną”. Ir tas lūžis atnešė neblogų vaisių šiomis dienomis. Tėve, meldžiu:
    Kelkis! Kodėl miegi,Viešpatie?
    Pakilk,neatstumk amžinai!
    Kodėl slepi savo veidą, pamiršti
    mūsų vargą ir priespaudą?
    Mūsų siela parkritusi į dulkes;
    mūsų kūnas parblokštas žemėn.
    pakilk, padėk mums! Išgelbėk
    mus dėl savo gailestingumo.
    Psl.44;23-26
    Viešpatie, išklausyk mūsų maldas ir
    atstatyk savo palapinę kartu su Tavo
    pateptaisiais levitais. Užpildyk džiaugsmo aliejumi
    mūsų širdis Amen.
    Džiugaus ir viltį nešančio Jėzaus gimtadienio!
    ir
    atstatančių ir pripildytų tikėjimu Naujųjų Metų.
    mielas ir grb. pastoriau Giedriau.

    Atsakyti
  4. Donatas

    Ačiū, Giedriau už gražius žodžius. Te ateina šis sutaikinimas į mūsų visų namus.
    Linksmų ir prasmingų Kalėdų tau ir šeimai.

    Atsakyti

Parašykite komentarą

Įrašykite savo el. pašto adresą, jei norite prisijungti prie bičiulių rato. Konfidencialu - Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.