Karališkos vestuvės

Karališkųjų vestuvių pamokslas

Princo Harry ir aktorės Meghan Markle vestuvės pažymėjo naujos eros pradžią karališkosios šeimos istorijoje. Pirmą kartą karališkosios šeimos narys veda juodaodės vergės palikuonę, be to sykį jau ištekėjusią ir išsiskyrusią. Pirmą kartą istorijoje Windsoro pilyje, Anglijos karalių vasaros rezidencijoje, vestuvių pokylyje giedojo juodaodžių choras, griežė juodaodis violončelininkas (Sheku Kanneh-Masonas) ir pamokslą sakė juodaodis pastorius (JAV episkopalinės bažnyčios vyskupas Michaelas Curry). Afroamerikiečių netrūko ir tarp garbingų svečių – šou verslo magnatė Opra Winfrey, tenisininkė Selena Williams, aktorius Idris Elba, na ir, aišku, jaunosios motina Doria Ragland. Rodos, neatsitiktinai ir šalia karalienės Elžbietos II automobilio galima buvo išvysti juodaodį liokajų!

Šios vestuvės, iš tikrųjų primenančios pasakų herojus, – įsimylėjusį drąsų princą, kovojantį su drakonu, ir jo išrinktąją gražiąją princesę, įkalintą ar užkerėtą ir galiausiai išlaisvintą ar perkeistą karališkoms vestuvėms, – kalba apie neišvengiamas permainas net konservatyviausiose tradicijas saugančiose institucijose. Tarsi istorija rašytų dar vieną skyrių Šekspyro pjesėje Romeo ir Džiuljeta, sutaikytų Montekių ir Kapulečių šeimas ir tragediją paverstų laimingai pasibaigiančia drama. Šias dideles permainas motyvuoja ne nuodėmė ir ne maištas prieš Dievo tvarką, o meilė.

Neatsitiktinai vyskupas Michaelis Curry vestuviniam pamokslui pasirinko meilės temą. Manau, jog jis įžvelgė analogiją tarp Giesmių giesmėje apdainuotos karaliaus Saliamono ir tamsiaodės Šulamo kaimo merginos ir princo Hario bei jo išrinktosios Meghan meilės istorijų. Kaip ten bebūtų, tiek savo turiniu, tiek kompozicija, tiek kitais homiletiniais aspektais karališkųjų vestuvių pamokslas yra nepriekaištingas. Jo tekstu ir noriu pasidalinti su man brangiais bičiuliais.

Vyskupas Michaelas Curry

Vyskupas Michaelas Curry


Taigi mūsų mylinčio, išlaisvinančio ir gyvenimą teikiančio Dievo Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardu.

Iš Giesmių giesmės Biblijoje:

Laikyk mane kaip antspaudą prie savo širdies, kaip antspaudo [žiedą] ant rankos. Meilė yra stipri kaip mirtis, pavydas žiaurus kaip mirusiųjų buveinė. Jos karštis yra ugnies karštis, stipriausia liepsna. Daugybė vandenų neužgesins meilės ir srovės nepaskandins jos (Gg 8, 6-7).

Amžinatilsis daktaras Martinas Lutheris Kingas Jaunesnysis kartą pasakė: „Mes turime atrasti meilės galią, atperkančiąją meilės galią. Tik ją suradę, sugebėsime šį senąjį pasaulį paversti naujuoju – meilė yra vienintelis kelias.“

Meilė galinga. Nenuvertinkite jos. Nenuvertinkite net ir jos jausmų. Meilė stipri ir galinga. Jei netikite manimi, prisiminkite, kaip jautėtės, kai pirmą kartą įsimylėjote. Visas pasaulis, atrodė, sukasi aplink tave ir tą, kurį myli.

O, galia, meilės galia! Slypinti ne tik jos romantinėse išraiškose, tačiau bet kuriame pavidale, bet kurioje meilės formoje. Esama tam tikro gero jausmo, kai esi mylimas ir žinai tai, kai esi kam nors brangus ir žinai tai, kai myli ir parodai tai. Iš tiesų tame slypi kažkas gero.

Kažkas gero ne be priežasties. Priežastis pačiame šaltinyje. Mes buvo sukurti meilės galia. Gyvenimas nuo pradžios buvo skirtas meilei, ir  mūsų gyvenimo prasmė – gyventi toje meilėje. Štai kodėl mes čia.

Ne kas kitas, o Dievas yra meilės šaltinis. Jis – ir viso mūsų gyvenimo šaltinis. Sena Viduramžių poema sako: „Ten, kur atrandama tikra meilė, surandamas Dievas.“ Naujasis Testamentas tai sako štai taip: „Mylimieji, mylėkime vieni kitus, nes meilė yra iš Dievo. Tie, kurie myli, yra gimę iš Dievo ir pažįsta Dievą. Tie, kurie nemyli, nepažįsta Dievo.“ Kodėl? „Nes Dievas yra meilė.“ Meilės galia padeda ir gydo, kai jau niekas nebegali padėti ir išgydyti.

Meilė galia pakelia ir išlaisvina, kai jau niekas to negali padaryti. Meilės galia parodo, kaip turime gyventi. Laikyk mane kaip antspaudą prie savo širdies … kaip antspaudo žiedą ant rankos, nes meilė yra stipri kaip mirtis. Meilė skirta ne tik tame, kad tuokiasi jauna pora. Meilės galią patvirtina pats faktas, kad mes esame čia. Du jaunuoliai įsimylėjo, ir mes visi čia staiga pasirodėme. Ne tik pasidžiaugti dėl jaunos poros ir drauge su ja. Daugiau nei tai.

Jėzus iš Nazareto buvo kartą paprašytas Įstatymo žinovo apibendrinti Mozės mokymo esmę. Jėzus prisiminė ir pasirėmė šventaisiais žydų raštais, Pakartotu Įstatymu ir Kunigų knyga, sakydamas: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa savo širdimi, visa savo siela ir visu savo protu.  Tai pirmasis ir didžiausias įsakymas.  Antrasis – panašus į jį: Mylėk savo artimą kaip save patį“.

Ir tuomet, pasak Evangelijos pagal Matą, jis pridūrė: „Šitais dviem įsakymais, meile Dievui ir meile artimui, remiasi visas Įstatymas, visi pranašai, viskas, ką užrašė Mozė, viskas šventųjų Pranašų raštuose, viskas Šventajame Rašte, viskas, ką Dievas mėgina pasakyti pasauliui … Mylėk Dievą, mylėk savo artimuosius ir taip pat mylėk save.“

Kažkas yra pasakęs, kad Jėzus padarė revoliuciją žmonijos istorijoje – pradėjo sąjūdį, grįstą besąlygine Dievo meile pasauliui, sąjūdį, reikalaujantį iš žmonių įgyvendinti šią meilę, ir taip pakeisti ne tik savo gyvenimą, bet visą pasaulį. Aš kalbu apie galią. Realią galią. Pasaulį keičiančią galią.

Jei netikite manimi, ką gi, paklausykite vergų, gyvenusių Amerikoje dar iki vergovės panaikinimo, kurie kalbėjo apie dinamišką meilės galią ir kodėl ji gali viską pakeisti. Nežiūrint vergovės naštų, vergai giedodavo spiričiuelius, vienas kurių sako štai ką: „Gileade esama aliejaus…“, gydančio aliejaus, kažko, kas  iš tiesų gali padėti.

„Gileade yra aliejaus, galinčio išgydyti sužeistuosius.“ O vienas posmas paaiškina kodėl:

Jei negali pamokslauti kaip Petras,
Jei negali melstis kaip Paulius,
Kalbėk apie Jėzaus meilę,
Kaip jo mirtis mus visus išgelbėjo.
Štai kas yra Gileado aliejus!

Šis meilės kelias yra vienintelis gyvenimo kelias. Jie [spiričiuelių autoriai] tai gerai suprato. Jėzus mirė, idant išgelbėtų mus visus. Jis nemirė, idant išpeštų kokios nors naudos. Už savo mirtį Jėzus nebuvo paskelbtas garbės daktaru. Jis neieškojo jokios naudos sau. Atidavė gyvenimą, paaukojo savo gyvenimą dėl kitų gerovės, dėl kitokių gerovės, dėl pasaulio gerovės, … dėl mūsų.

Štai kokia ta meilė. Meilė nėra savanaudiška ir egocentriška. Meilė aukojasi ir tokiu būdu tampa atperkančia. Štai taip nesavanaudiška, pasiaukojanti ir atperkanti meilė keičia gyvenimus. Ji gali pakeisti ir šį pasaulį.

Jei netikite manimi, sekundei stabtelėkite ir pamėginkite įsivaizduoti. Įsivaizduokite, koks būtų pasaulis, jei jis gyventų meile.

Įsivaizduokite, kokie būtų namai ir šeimos, jei jie gyventų meile.
Įsivaizduokite, kokie būtų kaimynai ir bendruomenės, jei jos gyventų meile.
Įsivaizduokite, kokios būtų valdžios ir tautos, jei jos gyventų meile.
Įsivaizduokite, koks būtų verslas ir prekyba, jei jie gyventų meile.
Įsivaizduokite šį pavargusį pasaulį, jei jis gyventų meile.

Jei gyventume meile – nesavanaudiška, pasiaukojančia, atperkančia,
Jei gyventume meile, tuomet nei vienas vaikas nebebadautų šiame pasaulyje.
Jei gyventume meile, teisingumas lietųsi tarsi galingos krioklio srovės ir teisumas – tarsi neišdžiūstantis upokšnis.
Jei gyventume meile, skurdas liktų tik istorija.
Jei gyventume meile, žemė taptų šventykla.
Jei gyventume meile, sudėtume savo kalavijus ir skydus paupy ir nebestudijuotume karybos.
Jei gyventume meile, atsirastų erdvės – daug erdvės – visiems Dievo vaikams.

Nes, kai gyvename meile, mes iš tikrųjų elgiamės vieni su kitais, na … kaip su artimiausiais savo šeimos nariais.

Kai gyvename meile, pažįstame, kad Dievas yra mūsų visų šaltinis, o mes esame broliai ir seserys – Dievo vaikai.

Mano broliai ir seserys, toks yra naujas dangus ir nauja žemė, naujas pasaulis ir nauja žmonių šeima. Ir dar pridursiu: Senajame Testamente senasis Saliamonas neklydo – tai yra ugnis.

Pierre‘as Teilhard de Chardinas – ir šia mintimi aš jau baigsiu, nes turime jus visus sutuokti (!) – prancūzų jėzuitas Pierre‘as Teilhard de Chardinas tikriausiai buvo vienas didžiausių XX a. protų (ir dvasių). Jėzuitas, Romos katalikų kunigas, mokslininkas, tyrinėtojas ir mistikas, remdamasis savo moksliniu ir teologiniu išsilavinimu, yra rašęs (beje, ne jis vienas), kad ugnies atradimas ir pajungimas žmonijai buvo vienas didžiausių visų laikų mokslinių ir technologinių atradimų.

Ugnis didžiąja dalimi lėmė žmonijos kaip civilizacijos išlikimą. Maisto gaminimas ir jo paruošimui būtini higieniniai reikalavimai, sumažinę užkrečiamas ligas, tapo įmanomi tik dėl ugnies. Ugnis atvėrė kelią žmonėms migruoti po visą pasaulį, net ir į šalto klimato juostas, ir ten nesušalti.

Ugnis atvėrė kelią … Be ugnies nebūtų Bronzos amžiaus, Geležies amžiaus ir industrinės revoliucijos. Technologijos pažanga didžiąja dalimi priklausė nuo sugebėjimo įžiebti ir panaudoti ugnį žmonių gerovei.

Ar kas nors šiandien atvažiavo čia mašina? Automobiliu? Na, linktelėkite galva – tiesa, aš pastebėjau, kad kai kurie atvyko ir karietomis. Tačiau tiems iš mūsų, kurie atvažiavo mašinomis, priminsiu, kad tai tapo įmanoma tik dėl pažabotos ir panaudotos ugnies.

Aš žinau, kad Biblija sako, – ir aš tikiu tuo, – jog Jėzus ėjo vandeniu. Visgi noriu jums pasakyti, kad aš neatėjau vandeniu per Atlanto vandenyną. Lėktuvas skrenda tik dėl pažabotos ugnies.

Ugnis atvėrė kelią mums rašyti žinutes ir siųsti elektroniniu paštu Twitteryje, Instagramoje bei Facebooke ir tokiu būdu sukurti sau psichologinių problemų (tapti disfunkciniais). Visam tam kelią atvėrė ugnis. Ir, pasak De Chardino, ugnis buvo vienas didžiausių atradimų per visą žmonijos istoriją. Tęsdamas šią mintį, jis pasakė, jeigu žmonija kada nors vėl sugebės pajungti sau ugnį, jei ji kada nors pagaus meilės energiją – tai bus antras kartas istorijoje, kai mes atrasime ugnį.

Daktaras Kingas buvo teisus: mes privalome atrasti meilę – atperkančiąją meilės galią. Ir kai mums tai pavyks, iš šio senojo pasaulio mes sukursime naująjį.

Mano brolau ir sese [Hari ir Meghan], Dievas temyli jus, telaimina jus ir mus visus te Dievas išlaiko savo visagalėse meilės rankose.


Pamokslo vaizdo įrašą galite peržiūrėti čia: 

7 komentarai apie “Karališkųjų vestuvių pamokslas

  1. Jurgita

    Pamokslas man patiko, žodžiai teisingi, ugningi.. tačiau klausydama šio pamokslininko viduje kažkokią dviprasmybę išgyvenau, ir negalėjau jos paaiškinti… Nors iš tiesų Kristus buvo skelbiamas, ir gana drąsiai, tačiau pačios meilės sureikšminimo man pasirodė esą daugiau… Bet vėliau mane pasiekė žinios, kad šis pastorius pasisako už gėjų santuokas. Puslapis neleidžia dalintis nuorodomis, tai siunčiu tik ištrauką, o interneto platybėse apie tai nemažai parašyta. „Bishop Curry’s nine-year tenure began just months after the Episcopal Church decided to bless same-sex marriages, and in January he defended that decision in a meeting with archbishops of the Anglican Communion, many of them from Africa, who vehemently oppose gay marriage.“

  2. Edmundas

    Neblogas straipsnelis…irgi yra kompensacija už nemokamą nuomą ir nuodėmingą polinkį į dokumentų kląstojimą:)

  3. Giedrius Įrašo autorius(-ė)

    Techninė info: komentarų skiltyje sistema blokuoja nuorodas į kitus internetinius psl.

  4. Onutė

    Ačiū, na va Viešpats ir atsakė į mano prašančią mintį. Žiūrint vestuves, aiškiai mačiau, kad pamokslaujantis pastorius tiesiog degte dega Dievo
    Žodžiu, supratau, kad pamokslauja iš Giesmių giesmės, tačiau nežinojimas kalbos neleidžia suvokti gelmės. Ačiū pastoriau Giedriau už pasidalijimą. Puikios karališkos vestuvės. Meilė griauna visas konservatyvias, fariziejiškas užtvaras.

Parašykite komentarą

Įrašykite savo el. pašto adresą, jei norite prisijungti prie bičiulių rato. Konfidencialu - Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.