Dvi esatys

Reformacija kaip Dievo poema

Klaipėdos evangelikų liuteronų bažnyčia neseniai minėjo Reformacijos 500 metų jubiliejų. Ta proga surengtoje mokslinėje konferencijoje skaičiau pranešimą, o sekmadienį vykusiose iškilmingose ekumeninėse pamaldose sakiau pamokslą Reformacija kaip Dievo poema. Pastarojo vaizdo įrašu noriu pasidalinti ir su savo bičiuliais.

5 komentarai apie “Reformacija kaip Dievo poema

  1. Asta

    Dar noriu paminėti keletą minčių iš įrašo. Dievas yra išgelbėjimo/ išganymo sumanytojas ir atbaigėjas. Kadangi Dievas yra meilė, tai visi jo sumanymai yra iš meilės ir su meile. Bet kodėl Jis sumanė išgelbėjimą būtent per malonę, per dovaną?

    Duodamas šią dovaną Dievas duoda ir naujus įsakymus: mylėti Dievą, save ir artimą. Manau tai yra susiję tiesiogiai. Nes be Sola Gratia būtų neįmanoma išpildyti įsakymą mylėti meile, kuri kaip Paulius apibūdina „neieško sau naudos“. Jeigu išganymą įvardinsime kaip naudą, ir jeigu pats žmogus turėtų atbaigti savo išganymą darbais, tai pagrindinis jo gyvenimo tikslas ir užsiėmimas būtų nukreiptas į save, savo išganymo siekimą, kitaip sakant savo vienintelės prasmingos pateisinamos naudos siekimą. Malonės keliu Dievas išvaduoja žmogų nuo savitikslio, orientuoto į savęs išganymą gyvenimo. Žmogus nebetenka net teorinės galimybės būti savanaudžiu dėl savo išganymo santykiuose su Dievu ar kitais žmonėmis. Apie tai ir Pauliaus žodžiai „kad kas nepasigirtų“ save išganęs. Kitose srityse žmogui išlieka pasirinkimas būti savanaudžiu ar nebūti.

  2. Asta

    Sveiki. Noriu paminėti vieną gerą mintį iš šio įrašo: „Dievo gailestingumas triumfuoja prieš teismą.“ Tikrai taip, ir tai labai gera Evangelijos žinia, dėl kurios kartais kyla ginčų. Bet aš ją (žinią apie teismą) priimu taip, kaip parašyta Jn 5,24 „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas mano žodžių klauso ir mane atsiuntusį tiki, tas turi amžinąjį gyvenimą ir nepateks į teismą, nes iš mirties yra perėjęs į gyvenimą.“

  3. Onutė

    Ačiū labai, gerb. pastoriau Giedriau S. Buvo labai malonu gyvai išgirsti jūsų šneką, kaip visuomet gausiai pateptą Šv. Dvasios aliejumi. Tik iš Jo malonės, tik iš Jo beribės meilės esame Jo išgelbėti ir vis dar tebegelbstimi. Taip artimas apreiškimas šioms mano vargo dienoms. Matau, jaučiu visa savo esybe Jo apsaugą, Jo meilę, Jo artumą. Tai nuostabi mano ir visų mūsų, Tėvo Malonė , kuri įtvirtina mumyse, savo kuriamoje „poemoje“ savo beribę meilę.Ačiū jums gerb. pastoriau.

  4. Lina

    Bet yra tokia giesme:
    Kaip nuostabu tureti toki Teva,
    Kaip nuostabu didziuotis Jo darbais.
    Kaip nuostabu atverus sirdi slovint, – vieninteli Viespati…

    Na gerai nesididziuokim dziaukimes tada 🙂
    Ar jus jau Kaledom ruosiates – uzsiauginot senelio salcio barzda 😉

Parašykite komentarą

Įrašykite savo el. pašto adresą, jei norite prisijungti prie bičiulių rato. Konfidencialu - Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.