Štai ir mes – įžvalgi istorinė dokumentinė juosta

Dokumentinis antropologo Romo Vaštoko filmas autentiškai atskleidžia Sąjūdžio ir pirmuosius Lietuvos nepriklausomybės metus. Didžiąją gyvenimo dalį praleidęs Kanadoje ir tik 1989 m. pirmą kartą atvykęs į Lietuvą, šio filmo režisierius ir operatorius gatvėse, aikštėse, mitinguose, spontaniškuose maršuose dokumentuoja skambėjusias kalbas, eiles, idėjas bei, ir tai bene svarbiausia, žmonių emocijas, užsidegimą ir tikėjimą. Paties autoriaus nuomone, filme užfiksuoti patys svarbiausi Lietuvos išlaisvėjimo momentai, begalinis žmonių troškimas būti laisviems. Vienas iš balsų, skelbusių Dievo laisvės žinią, priklausė jaunų krikščionių sambūriui – Tikėjimo žodžiui.

Tai bene pirmieji filmuoti kadrai, įamžinę Tikėjimo žodžio giesmes, džiugios Evangelijos skelbimą ir tautos atvirumą Jėzui Kristui. Praėjus trisdešimčiai metų nuo šio krikščioniško sąjūdžio užgimimo, galima be dvejonių pasakyti, kad tai buvo vienas didžiausių stebuklų istorinių epochų sandūroje ir sykiu viena brangiausių dovanų Bažnyčiai bei visai tautai. 1989 -1990 m. vis dar pilkame, sovietinės atributikos neatsikračiusiame mieste išvysti tiek daug šviesių, džiaugsmingų, drąsių ir viltimi spindinčių jaunuolių veidų jau savaime reiškė, jog atėjo negrįžtamų permainų metas. O išgirsti Evangelijos žinią ir patikėti ja jau reiškė dalyvavimą pergalingoje Šventosios Dvasios eisenoje. Regis, tuo, kaip ir Jėzaus tarnystės žemėje, metu Dievas liejo Dvasią be saiko.

Tikėjimo, tiesos ir meilės žodžiai žaibišku greičiu sklido po visą Lietuvą, tarsi lietus vilgydami išdžiūvusią lietuvio sielos žemę. Antropologą visų pirma domina lietuvių tautinės tapatybės raiškos būdai, o ne politiniai sprendimai, žmonės, o ne partijos, tikėjimas, o ne konfesijos. Gyvąjį Kristų švenčiantis Tikėjimo žodis, komunistinio režimo daužyta, tačiau nesudužusi, katalikų Bažnyčia, rimtyje priimanti laisvės dovaną, dvasinės tvirtybės lietuvybės šaknyse ieškanti etno-religinė senovės baltų bendrija ir galiausiai tautos dainiai-poetai, Vaštoko žvilgsniu, – tarsi keturios upės, maitinusios Edeno sodą, vilgdė ir žadino naujam gyvenimui tautos savimonę. Žmonės nebegalėjo taikstytis su melu ir buvo pasiruošę, atiduoti viską, idant pasiektų išsvajotąją laisvę. Justino Marcinkevičiaus ir kitų Lietuvos dainių indėlį į šį dvasinį proveržį, galiausiai dovanojusį nepriklausomybę, vertinčiau kaip pranašų, poetiškai ir taikliai virpinusių tautos sielą, ir aiškinusių žmonėms, kas iš tiesų vyksta. Visi buvo reikalingi. Visi, nuo mažiausio iki didžiausio, kam teko malonė gyventi tuo metu, buvo slėpiningos Dievo valios liudytojais ir vykdytojais.

Pristatydamas šiuos, jau archyvinius kadrus, – filmo premjera vyko 2007 m. vasario 16 d. Skalvijos kino centre, – daugiausia sustoju ties judėjimu, kuriam atidaviau save, Dievo man duotas dovanas ir daugiau nei pusę savo gyvenimo metų. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad filme išskirtus ir kitus dvasinius judėjimus laikau mažiau reikšmingais. Šia dokumentine filmo anotacija noriu paminėti unikalią ir nepakartojamą Tikėjimo žodžio pradžią bei istoriją, kuriai panašiai kaip mūsų Viešpačiui žemėje, buvo skirta gyvuoti apie trisdešimt metų.

Visą filmą galite peržiūrėti čia.

1 komentaras apie “Štai ir mes – įžvalgi istorinė dokumentinė juosta

  1. saulius

    Tai buvo labai grazu ir dekoju Dievui, kad ir mums teko sudalyvauti musu tautos pirmosios pjuties bangoje 🙂

Parašykite komentarą

Įrašykite savo el. pašto adresą, jei norite prisijungti prie bičiulių rato. Konfidencialu - Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.