Tikėjimas

Šventadienio rytas. Sėdžiu netoli savo buto ant sukrautų pagatvyje nutašytų medžių, leidžiančių iš savęs sveiką miškų kvapą, kuriuo taip malonu kvėpuoti nusilpusiai krūtinei. Čia pat statomi nauji namai. Žemiau po kojų marguliuoja Ciurichas, toliau tviska nuo saulės spindulių ežeras, o už jo, dar rūku aptraukti, dūkso palši sniegų kalnai, tarsi kažin apie ką liūdnai susimąstę, tik debesys viršum jų blizga, saulės apšviesti.

Taip romu aplinkui! Tik gieda be perstogės sodneliuose pavasario paukščiai, o iš apačios pradeda plaukti aukštyn iškilmingas varpų skambėjimas.

Atsirėmęs sienojų, pasidėjęs sąsiuvinį, rašau…

Nuo pavasario kvapų ir paukščių giedojimo taip gera darosi, taip lengva alsuoti! Lengvos, kaip pūkas, lakioja mintys, kilsta galvoje tolimosios tėvynės paveikslai. Kas dabar tenai dedasi? Kokie nauji vargai slegia žmones, ar kas gaivina jų viltis?..

Bet nuo tų minčių, brangių, tolimųjų, išbudina mane šveicarė mergaitė. Iš palengvo ir nedrąsiai prisiartina ji prie manęs ir, kišdama man popierių, maloniai sako:

– Prašom tamsta perskaityti…

– Nereikia! – atsakau jai šiurkščiu balsu, tardamas, kad tat kokia nors „reklama“.

– O, tamsta tik perskaityk, būk toks geras! – maldaudama prašo ji manęs tokiu balsu, kuris liudija, kad tą popierių atmesdamas, neapsakomai giliai ją užgaunu.

Nustebęs imu nuo jos popierių: matau, kaip mergaitės veidą apsiaučia džiaugsmo ir vilties spinduliai, kokius tegalima matyti tik pas giliai tikinčius žmones laimingiausioj jų gyvenimo valandoj. Kaip ir pirma, tolinas ji nuo manęs iš palengvo, nedrąsiai. Bet jaučiu, kad, paėjėjusi kiek, sustoja ir žiūri į mane iš užpakalio: matyt, nori įsitikinti, ar tą popierėlį skaitysiu.

Imu ir skaitau… Tat laiškas abejojantiems tikėjime, paklydusiems ir bedieviams. Visus šiuos laiško autorius, nurodydamas savo adresą, kviečia pas save, pažadėdamas kiekvieną sustiprinti tikėjime ir prirodyti jam Dievo būtybę, jeigu jis to nepripažintų… Laiške du puslapiu prilyginimų ir išvedžiojimų…

Supratau: ta mergaitė ir mane prie paklydusių priskaitė… Užeina noras ją nuraminti, pasiteisinti arba taip ką nors pasakyti, bet atsigręžęs jos jau neberandu.

Įsidedu laišką kišenėn ir nuliūdęs einu namo…

1905.IV.13

Jonas Biliūnas, Raštai I, Vaga, Vilnius, 1980.

26 komentarai apie “Tikėjimas

  1. Sigis

    „…..10.And the sons of strangers shall build up thy walls,and their kings shall minister unto thee: for in my wrath I smote thee, but in my favour have I had mercy on thee.
    11. Therefore thy gates shall be open continually;they shall not be shut day nor night; that men may bring unto thee the forces of the Gentiles, and that their kings may be brought…….“
    Iz.60;10,11

  2. Onute

    „Savo rustybe smogiau tau, bet del savo malones taves pasigailejau. Tavo vartai bus nuolatos atidari, diena ir nakti nebus uzrakinti, kad pagoniu stiptrybr tau atgabentu ir ju karalius atvestu.“ Iz.60;10,11.

  3. Giedrius Įrašo autorius(-ė)

    Justui/Astai: šaltinis, iš kurio cituoju (citatas savo rankomis spausdinau), yra nurodytas tekste.

    Sigitui: perskaityk taisykles komentuojantiems.

  4. Justas

    Nei domėjaisi Biliūno tikėjimu, nei ką. Nukopijavai „copy paste“ komentarą iš interneto ir net nepasivarginai nurodyti šaltinio.

    „Beviltiškos ligos alinamas, silpstant kūno ir dvasios pajėgoms, grįžo prie vaikystės religinių įsitikinimų. „Bet negalima abejoti , kad jo tikėjimas didžiai skyrėsi nuo viešpataujančio krikščionių tikėjimo. Tai, galima sakyti, diena ir naktis. JJo tikėjimas – tai ne kitatikių ir netikėlių neapykantos tikėjimas, ne išnaudotojų tikėjimas, ne įrankis žmonėms savo rankose laikyti. Bet toks sąžinės varžymas jam po senovei buvo šlykštus”.“

  5. Sigis

    P.s.
    Sveikinimai Giedriui su pastorystes tarnavimu,nes as net ir nezinojau,kad jis ir vel pastorius.

  6. Onute

    Nuostabios mintys. Myliu J. Biliuno kuryba. Ji savyje turi nuolatini ,“Laimes ziburio“ sieki, kaip ir tikintis , kuris nuolat siekia susitikimu su Dievu, o be ju nyku ir tuscia… Jezus tas, kuris savyje visada turi „Sventyklos atstatymo“ tiksla, visada, mus supranta, mato, girdi musu „sirdies sauksma“… As labai jus gerbiu, pastoriau. Jusu neveidmainiska meile Viespaciui… Matu Jumyse Dovydo sirdi… Meldziu Viespaties jusu tarnystes atstatymo… Pagarbiai Ona Birute

  7. Asta

    Giedriau, ne vardas yra problema, o Tavo šališkumas. Nebūtum šališkas, nereikėtų skirtingų vardų.

  8. Giedrius Įrašo autorius(-ė)

    Komentarų skiltis neskirta santykių aiškinimuisi. Be to, komentarai, rašomi iš to paties kompiuterio skirtingais vardais, bus trinami.

  9. Sigis

    Supratau,Rastas 2,ka norejei pasakyti,bet jei neturi meiles ir esi niekas,kam tad tada taip tai viesai visiems pareiksdamas tuo taip didziuojiesi?!Kita karta gal geriau pasirasinek tarkim,’skambantys cimbolai’ ar kazkas panasaus.Ir tikiuosi tau nera svetimas jumoro jausmas,antraip pats/pati greiciausiai esi jau mires 🙂

  10. Raštas 2

    Jeigu aš kalbu žmonių ir angelų kalbomis, bet neturiu meilės, esu kaip skambantis varis ar žvangantys cimbolai. Ir jei turiu pranašavimo dovaną ir suprantu visas paslaptis, ir turiu visą pažinimą; jei turiu visą tikėjimą, kad galiu kalnus perkelti, tačiau neturiu meilės, esu niekas. (1 Kor 13,1-2)

  11. Sigis

    Before the truth can set you free, you need to recognize which lie is holding you hostage…

  12. Giedrius Įrašo autorius(-ė)

    Prašau, komentuojant susilaikyti nuo įžeidimų. Komentuojame tekstą, gerbiame kitokią nuomonę.

  13. Sigis

    „Kalbant apie Biliūno pažiūras, manau, vienapusiška jį laikyti kairiuoju laisvamaniu. Jo gyvenimo ir kūrybos tyrinėtojai tvirtina jį sugrįžus prie ‘vaikystės religinių įsitikinimų’. Jo biografas V. Kapsukas štai kaip svarsto: „Bet negalima abejoti, kad jo tikėjimas didžiai skyrėsi nuo viešpataujančio krikščionių tikėjimo. Tai, galima sakyti, diena ir naktis. Jo tikėjimas – tai ne kitatikių ir netikėlių neapykantos tikėjimas, ne išnaudotojų tikėjimas, ne įrankis žmonėms savo rankose laikyti….“
    Rodos net 5 kartus perskaiciau zodi,-„tikejimas „,bet taip ir nesupratau kuo Biliuno tikejimas skyresi nuo ,“viešpataujančio krikščionių tikėjimo“ arba nuo “ kitatikių ir netikėlių neapykantos tikėjimo,“ arba nuo “ išnaudotojų tikėjimo kaip įrankis žmonėms savo rankose laikyti…“
    Zinoma,kad yra apie 25 000 Krikscionisku grupiu.Taip pat,kad 100 metu po Kristaus jau buvo apie 40 skirtingu „Krikscionybes“ formu,o jau po 200 metu ju jau buvo apie 80 ir visos skirtingu tikejimu.50 Evangeliju per 100 metu ir 500 metu buvo dirbama,kad nusprestu kurios bus Biblijoje.
    Pavyzdziui,kad ir King James Biblijos vertime Dievo vardas net 6500 kartu yra neteisingai isverstas jau neminint kitu daugybes netikslumu kurie originale yra uzrasyti vienaip,o vertimuose jau kazkodel tas pats zodis yra verciamas jam priskiriant vis kita reiksme.Tai faktai,o ne mano asmenine nuomone.Faktai ne tik kas buvo,bet kas vyksta butent musu dienomis…
    Bet gryztant prie tikejimo klausimo, Apreiskimo kn.13 skr.apie tikejima skaitom,kad „…He that leadeth into captivity shall go into captivity : he that killeth with the sword must be killed with the sword. Here is the patience and the faith of the saints.Here is the patience of the saints: here are they that keep the commandments of God, and the faith of Jesus.“
    O klausant kai kuriu tikinciuju as daznai visiskai nesuprantu ka jie turi omenyje naudodami sita zodi.Kai zmoniu tradicijos pakeicia Dievo zodi,jis tampa tik kaip kitais manipuliavimo irankis siekiant savo tikslu.Kaip ir per ka yra visas pasaulis ‘ evil’ zmoniu pavergtas…Rom.laiskas,“…..Who changed the truth of God into a lie, and worshipped and served the creature more than the Creator,who is blessed for ever.Amen. “ Taigi,kas istikruju ir kokiu budu ji valdo? tikrai noreciau daugiau isgirsti apie tai is kitu komentatoriu ka jie galvoja apie tai?

  14. Asta

    Aš į šį apsakymą pirmiausia žiūriu kaip į literatūros kūrinį su įžanga, su pabaiga, kurio pagrindinė tema – tikinčios mergaitės paveikslas. Autorius aprašo mergaitės, jo žodžiais „giliai tikinčio žmogaus“, elgesį, emocijas ir išgyvenimus nešant tikėjimą kitiems.

  15. Giedrius Įrašo autorius(-ė)

    O man – tai pirmas susilietimas su Biliūno tikėjimu. Giliai išjaustoje scenoje atpažįstu save: ir mergaitėje, ir, rodos, moralizuojančiame popieriaus autoriuje, ir pasakotojuje… Bažnyčių varpų gaudesys skatina tikėjimo refleksiją. Apie ką svarsto liūdnai susimąstę kalnai? Gal apie klišėmis apsistačiusį religingumą, kuriam svetimas troškimas lengvai alsuoti ir rinkti tas lengvas kaip pūkas mintis? Artumo išsiilgęs pasakotojas, mąslus ir liūdnas kaip Šveicarijos kalnai, su laišku kišenėje grįžta Namo (Biliūnas mirė po poros metų).

    Kalbant apie Biliūno pažiūras, manau, vienapusiška jį laikyti kairiuoju laisvamaniu. Jo gyvenimo ir kūrybos tyrinėtojai tvirtina jį sugrįžus prie ‘vaikystės religinių įsitikinimų’. Jo biografas V. Kapsukas štai kaip svarsto: „Bet negalima abejoti, kad jo tikėjimas didžiai skyrėsi nuo viešpataujančio krikščionių tikėjimo. Tai, galima sakyti, diena ir naktis. < ...> Jo tikėjimas – tai ne kitatikių ir netikėlių neapykantos tikėjimas, ne išnaudotojų tikėjimas, ne įrankis žmonėms savo rankose laikyti. Bet koks sąžinės varžymas jam po senovei buvo šlykštus“.

    Chronologinis apsakymo kontekstas irgi iškalbus – dieną iki ‘Tikėjimo’ baigtas rašyti ‘Vagis’, dvi dienos po jo parašytas ‘Laimės žiburys’, dar po mėnesio ‘Kliudžiau’.

  16. Regimantas

    Vienas iš subtiliausių lietuvių literatūros kūrinių. Visiškai paprastas ir kartu labai gilus. Daug sykių esu su studentais jį analizavęs ir niekuomet negaliu išsemti jo prasmės – jos negaliu net pagauti… Prasmė eina aukščiau žmogiškojo žemiškojo suvokimo, ji kreipia kažkur į nenusakomą malonės tiesą…

  17. Selija

    Šiek tiek spalvų prideda šio apsakymo kontekstas: jeigu neklystu, J. Biliūnas buvo laisvamanis ir jau jautė amžinybės dvelksmą – žemiškojo gyvenimo jam buvo likę kiek daugiau nei dveji metai…. Jeigu tai biografinis vaizdelis, turbūt nesužinosim, ar to laiško pasėtos sėklos dar spėjo sudygti jame…

    O šiaip, talentingas žmogus buvo, dideliu talentu apdovanotas, Kliudžiau ir Brisiaus galą skaitydami su vaikais vis dar ašarą nubraukiam….

  18. Sigis

    Dievas pazysta savuosius ir niekada ju neissigina,ir nenusisuka amziams nuo ju,bet tuos kuriuos myli Jis veda tuo paciu kaip,ir musu Viespats,kad ejo gyvenimo keliu.Pradzioje buvo zodis ir tas zodis gyveno tarp musu…Bet daugelis negirdi tu zodziu todel ir nemato to kuris juos kalba sirdies,nepazysta Jo, pastoviai teisia neteisingu,bet zmogisku,pavirsutinisku teismu nesuprasdami,kad jie ne kitus,bet save teisia.Ir ana diena bus teisiami savo paciu kazkada pasakytais kitiems zodziais.Jei jie neteistu kitu ir patys nebutu teisiami tuo paciu kuriuo kitus nuteise teismu.
    Kas zino savo tikraja tapatybe,zino is kur ir kur eina,gyvens tobuloje ramybeje net,ir eidami tamsiausiu savo gyvenime sleniu.Jie tiki,nes zino,kad yra gyvojo Dievo vaikai.Zino,nes pati Dievo Dvasia liudija ju dvasiai,kad ir ka kiti apie juos bekalbetu,kaip ir kuo juos bekaltintu,kuo juos belaikytu,ir bevadintu.Jis yra ju dangiskasis Tevas,ir niekad savo vaiku neisigins,nes Jis yra geras,o ne toks kaip,kad daugelis zemiskuju tevu,Tevas.Anie palieka savuosius ieskodami savo naudos,nebudami jiems istikimi iki pacio galo,kaip,kad yra dangiskasis musu Tevas.
    Lietuvoje jau buvo tevo diena,bet ar savo dangiskojo Tevo vaikai Ji su ja pasveikina kiekviena diena kaip,kad Viespats mums paliepe tai daryti mokydamas kas yra tikra malda ir kaip mes turetume melstis?
    Nuotraukoje ypatingo grozio kalnai,bet musu isgelbejimas ateina ne is ju ,is sito gyvenimo Zodzio/Olos ant kurios Baznycia ir buvo pradeta statyti…Jezus del to ir atejo,ir gime i sita zeme prissiimdamas zemiska isorini pavidala,kad kalbetu tiesos,o ne melo,zodzius.Ir kiekvienas kas Ji girdejo ir girdi,ir tikejo juo,tiems ,ir tik tiems,o ne kitiems,Jis suteike galia buti savo dangiskojo Tevo vaikais…Jie tapdavo laisvi nuo melo tvirtinancio priesingai,nei Jo zodis mums siendien kalba pats jau sededamas Tevo desineje,bet ir toliau mus uztardamas pries Ji,nes Jis labai gerai mus supranta pats buves tame kame mes daznai buname.Bet Jis musu neteisia ir nekaltina,taip mes galime pazinti ta pastoviai kitus kaltinancia melo dvasia kuri kalba tik tai kas jam yra sava,ir tik tai ka zino,nes jisai nepazysta gyvojo Dievo,nei gali suprasti Jo vaiku gyvenanciu ne pagal kuna,bet pagal Jo dvasia…
    Savo akis visada yra gerai pakelti i virsu,o nevaikscioti jas nuleidus zemyn,nes tik is ten ateina musu isgelbejimas…

  19. Asta

    „Supratau: ta mergaitė ir mane prie paklydusių priskaitė… Užeina noras ją nuraminti, pasiteisinti arba taip ką nors pasakyti, bet atsigręžęs jos jau neberandu.“

    Aš manau, Giedriau, kad nėra jokios būtinybės ar reikalo įrodinėti kitiems savo tikėjimo, ir aplamai ginčai dėl tikėjimo yra tuščias laiko švaistymas, ir veda į religinį fanatizmą.

  20. Sigis

    Manau,kad autorius buvo teisus ir tikiuosi tas laikas liudesys virto jau niekad nesibaigianciu,ir zodziais neapsakomu dziaugsmu…

  21. Neringa

    GERAI VARTAI, MAN PATINKA:) AUKSTOJI TEOLOGIJA YRA GERAI, VERTA ISIGILINTI. KIEKVIENAM PAGAL VIDINI POREIKI, NE VISI NARDO GILIAI.:) RESPECT, GIEDRIAU……..

  22. Laima

    Giedriau, kad kur bebutum Dievas tave myli! Nes tesiog negali saves issizadeti. Dievas yra meile ir tu esi Jo rankoje, kad ir kaip suabejotum, Jis niekada tavim nesuabejojo!

Parašykite komentarą

Įrašykite savo el. pašto adresą, jei norite prisijungti prie bičiulių rato. Konfidencialu - Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.