Mėnesio archyvas: vasario 2016

Prasmingai skaitant Morkų

Smagu, kad naujas Morkaus evangelijos vertimas susilaukia dėmesio ir atsiliepimų. Iš jų galima spręsti, jog vertėjų pastangos – perteikti aiškų ir sykiu nuo originalo nenutolstantį vertimą – pasiteisino. Pritariu, kad šis tekstas į dienos šviesą iškelia ankstesniuose vertimuose “pasislėpusius” niuansus, kurie pagilina prasmę. Naujų aspektų žinomame tekste atradimas jį prikelia iš sąstingio. Nereikšmingos detalės, pasirodo, turi prasmę, kurią, padedami vertimo autorių pastabų, vis aiškiau suvokiame. Tokiu būdu iš tiesų tekstas atkeliauja pas mus ir tampa artimu.

Skaitykite toliau

Ar surasim tų, kurie labiau už bičiulystę nevertins garbingų pareigų, aukštų civilinės ir karinės valdžios postų, viešpatavimo ir galybės, kad tuo metu, kai jiems iš vienos pusės siūlys visa šitai, o iš kitos – paisyti bičiulystės įstatymo, jie labiau negeistų pirmųjų? Markas Tulijus Ciceronas

Siekiant originalumo, nenutolstant nuo originalo. Lakoniška I. Gudauskienės ir D. Dikevičiaus Pradžios knygos vertimo recenzija

Vertėjo uždavinys – nutiesti tiltą tarp dviejų kultūrų, nutolusių erdvėje, o kai verčiami senoviniai tekstai, ir laike. Vertėjas tampa tarpininku, turinčiu puikiai išmanyti abejus pasaulėvaizdžius ir juos perteikiančias skirtingas kalbas, idant perneštų žinią iš vieno kranto į kitą ir ji būtų suprasta. Pasak Friedricho Schleirmacherio, vertėjas tarsi vedlys turi „atvesti skaitytoją pas autorių“ ir „autorių pas skaitytoją“. Kadangi tai labai nelengvas uždavinys, Polis Rikioras (Paul Ricœur) mano, jog vertimą geriausiai apibūdina „kantraus triūso“ ir „išmėginimo“ kategorijos.

Skaitykite toliau

Naujai atrandamas Pradžios tekstas

Ingrida Gudauskienė ir Danielius Dikevičius dar 2014 m. Lietuvos mokslų akademijos leidinyje „Lituanistica“ publikavo Pradžios knygos 1-3 skyriaus vertimą iš hebrajų kalbos. Vertėjai tikėjosi, jog šis mėginimas pateikti visai naują, paremtą originaliu tekstu vertimą iššauks diskusijas bei sykiu paskatins imtis naujų Biblijos vertimų į lietuvių kalbą. Šis lūkestis pasiteisino tik iš dalies, nes pats darbas nebuvo recenzuotas nei mokslinėje periodikoje, nei aptartas žodžiu kokioje konferencijoje. Tačiau jis nenuėjo perniek nes, kaip jau esu minėjęs, Lietuvos Biblijos draugija inicijuoja naują Naujojo Testamento vertimą.

Skaitykite toliau

Naujojo Testamento originalai ir jų vertimas. Atsiliepiant į Virginijaus Stravinsko NT tekstą

Kadangi esu studijavęs biblines kalbas, susipažinęs su Rašto originalių manuskriptų istorija, kaip jie skirstomi pagal chronologiją ir geografiją į grupes, taip pat su Naujojo Testamento (NT) vertimo į lietuvių kalbą istorija, Virginijui jau išsakiau kelias savo pastabas, kurias jis mielai priėmė. Čia paminėsiu dvi: dėl originalo pasirinkimo ir dėl lietuvių kalbos.

Skaitykite toliau

Įdomu: nauji Biblijos vertimai į lietuvių kalbą

Lietuvos Biblijos draugija išleido naują Evangelijos pagal Morkų vertimą, kurį parengė Ingrida Gudauskienė ir Danielius Dikevičius. Per šešis metus planuojama išleisti visą Naująjį Testamentą (NT). Ką apie šį vertimą kalba patys vertėjai galite pasiskaityti čia. Tikiuosi gauti leidimą šio vertimo ištraukas publikuoti ir savo svetainėje. Būtų labai įdomu, jeigu įsibėgėtų diskusija apie lietuviškus Biblijos vertimus, jų silpnąsias ir stipriąsias puses.

Skaitykite toliau

Kaip išsaugoti draugą?

Atėjo mokinys pas Mokytoją ir paklausė:

– Mokytojau, pagaliau man pavyko susirasti draugą. Kaip jo neprarasti?

Mokytojas minutėlę patylėjo, paskui pasilenkė ir abiem rankom pasėmė smėlio.

Laikydamas rankas delnais į viršų, jis stipriai sugniaužė vieną saują. Smėlis ėmė srūti per kraštus, ir kuo labiau Mokytojas gniaužė saują, tuo greičiau byrėjo smėlis.

Kitą delną Mokytojas laikė atgniaužtą: smėlis liko saujoje.

Keletą akimirkų mokinys nustebęs žiūrėjo, o paskui garsiai sušuko:

– Supratau!..

Iš “Abu paukščio sparnai. Trumpos alegorinės istorijos”