Parodos Lietuviškos Biblijos istorija atidarymo metu skaičiau paskaitą Lietuviškos Biblijos kelią apžvelgiant. Siūlau pasiklausyti paskaitos įrašo, kurį padarė Marijos radijas; taip pat pridedu paskaitos tekstą bei pagrindinių spaudinių nuotraukas.
Praeitą savaitę Vilniaus universitete atidaryta paroda Lietuviškos Biblijos istorija sulaukė nemenko žiniasklaidos dėmesio. Kviečiu paklausyti LRT radijo laidos Ryto allegro, kurioje su redaktore Laima Ragėniene kalbėjomės apie surengtą parodą.
Iš tavo malonės, beribi Dieve, aš ne tik suvokiu Tave kaip žodžiais išreikštą idėją, bet aš patyriau Tave, gyvenau Tave, kentėjau Tave. Tu esi pirmasis ir paskutinysis mano gyvenimo patyrimas. Taip, Tu, o ne Tavo idėja ar vardas, kurį mes Tau duodame. Karlas Rahneris
Pirmąjį sekmadienį po Velykų, vadinamu Atvelykiu, bažnyčiose tradiciškai skaitomas Evangelijos pagal Joną tekstas apie „dvejojantį Tomą“. Šis epizodas intriguoja, nes artimiausius dvylika esame linkę laikyti šventumo, tikėjimo ir herojiškumo pavyzdžiais, o ne dvejonių ar skepticizmo. Tikriausiai dėl šios priežasties, pradedant VI a., menininkų vaizduotę traukė Tomo asmenybė ir jie stengėsi akmenyje ar drobėje įkūnyti Jono papasakotą istoriją apie tai, kaip prisikėlęs Jėzus kviečia dvejojantį Tomą paliesti jo žaizdas ir pačiam įsitikinti prisikėlimo tikrumu. Iš žymesnių tapytojų galima būtų paminėti Caravagio ir Rubensą.
Tačiau ar pagrįstai Tomas vadinamas netikinčiu, kaip, pavyzdžiui, teigia Caravagio paveikslo (viršuje) pavadinimas – Šv. Tomo netikėjimas?
Balandžio 12 d. 16 val. atidaroma Lietuvos Biblijos draugijos ir Vilniaus universiteto rengiama paroda, skirta Šventojo Rašto vertimams į lietuvių kalbą paminėti. Knygų ekspozicija chronologiškai apims visą lietuviškos Biblijos kelią – pradedant Jono Bretkūno verstos Biblijos rankraščiu (1590) ir baigiant XX a. Biblijos vertimais.