Mėnesio archyvas: gruodžio 2018

Dievų sūnūs ir Dievo Sūnus

Pasak mito, Romos miesto įkūrėjas Romulas augo su broliu dvyniu Remu, žindomi vilkės. Vėliau, kilus nesantaikai, Romulas nužudė Remą ir tapo pirmuoju iš septynių miestą valdžiusių karalių. Respublika, kaip Romos valdymo forma, gyvavo beveik penkis amžius (509-27 m. pr. Kr.), o po jos sekė Romos imperatorių era, trukusi taip pat maždaug penkis amžius. Valdant pirmajam Romos imperatoriui Augustui Oktavianui, Romos valdose, Judėjos Betliejaus miestelyje, gimė Jėzus, kurį išpažįstame savo Gelbėtoju ir visos kūrinijos Viešpačiu.

Skaitykite toliau

Adventas kaip vagis naktį

Naujasis Testamentas kalba ne apie vieną, o apie du adventus. Pirmasis jau įvykęs, o antrasis artėja. Vieną teologai vadina lotynišku pavadinimu (adventus – atėjimas, atvykimas), o kitą – graikišku (παρουσία), reiškiančiu taip pat atėjimą. Adventas – tai Dievo Sūnaus gimimas Betliejuje, o Paruzija – jo sugrįžimas. Advente Kristus – kūdikėlis, o Paruzijoje – regimosios ir neregimosios visatų valdovas. Pirmas atėjimas – kaip žmogus, antras – kaip Dievo. Pradžioje –pažeidžiamas, pabaigoje – nenugalimas. Pirmą kartą ateina kentėti, antra kartą – teisti ir valdyti. Visgi Adventas ir Paruzija turi ir bendrų bruožų. Išskirkime pagrindinį.

Skaitykite toliau

Adventas. Mesijo laukimas

Savo kompiuterio archyvuose susiradau per Adventą rašytus straipsnius. Su įdomumu perskaičiau. Taip pat ir komentarus. Anuomet tikriausiai pastarieji kažkiek skaudino, o šiandien atrodo pakankamai taiklūs. Ketinu šiuos tekstus, pakoregavęs ir papildęs, pasiūlyti savo bičiuliams. Gal Adventą jie padarys šiek tiek vidujai gražesnį ir prasmingesnį.

Skaitykite toliau