knyga-ir-vyno-taure

Diskutuojame: saikingas alkoholio vartojimas

Asta iš mūsų bičiulio rato užduoda klausimą dėl saikingo alkoholio vartojimo. Jai atrodo, kad alkoholio vartojimas apskritai nesuderinamas su krikščionišku dvasingumu ir charizmų pasireiškimu (žr. komentarą po Malonė ir charizmos). Nežinau kiek ši tema būtų aktuali Jums, tačiau pamėginkime – kokia būtų Jūsų nuomonė šiuo klausimu? (Lentelėje pažymėkite Jums priimtiną atsakymą.)

[socialpoll id=”2386772″]

Praėjo trys savaitės nuo šio įrašo paskelbimo ir turbūt atėjo laikas trumpai apibendrinti mūsų apklausą, į kurią atsiliepė 47 iš 275 (beveik kas šeštas) šį įrašą perskaičiusiųjų. Daugiau nei pusė jų mano, kad saikingas alkoholio vartojimas ir Dievo teikiamos charizmos nėra “arba tai, arba tai” klausimas. 11 respondentų (23%) yra įsitikinę, jog, siekiant Dievo malonės dovanų, alkoholio privalu visai atsisakyti. Komentaruose diskusija didžiąja dalimi rutuliojosi apie tai, koks yra tas “saikas”. Manau, kad Linas lakoniškai ir taikliai atsakė į šį klausimą dar iki jis buvo užduotas – “tai būti sąžiningu pačiam sau” – tik, regis, ne visi į jo pastabą skliausteliuose įsigilino.

Iš savo pusės pridursiu tik keletą pastebėjimų. Pirma: Šventasis Raštas nedraudžia vartoti alkoholio, nors įspėja apie piktnaudžiavimą juo.

Antra: vynas buvo neatskiriama Izraelio kultūros dalimi. Vynuogynas tapo net visos Izraelio tautos simboliu, o Jėzus, kaip tikrasis Izraelis, save palygino su vynmedžiu. Ne viena ST ištrauka Dievo palaiminimus sieja su grudų gausa klėtyse ir vyno – statinėse (pvz. Pat 3,10; Jer 31,11-14). Rechabo šeimos tradicija – neauginti vynuogynų  ir neapsėti žemės, o sykiu negerti vyno – pristatoma kaip išimtis, egzistavusi judėjiškoje vyno kultūroje ( Jer 35). Panašiai ir šiandien kai kurių konfesijų pasitvarkymas laikytis abstinencijos turi būti gerbiamas.

Trečia: Evangelijos pateikia du ryškius pavyzdžius, kurie šiuo klausimu yra kardinaliai skirtingi – Joną Krikštytoją ir Viešpatį Jėzų. Pastarojo žodžiais tariant: “Atėjo Jonas, nevalgus ir negeriantis, tai jie sako: ‘Jis demono apsėstas’.  Atėjo Žmogaus Sūnus, valgantis ir geriantis, tai jie sako: ‘Štai rijūnas ir vyno gėrėjas, muitininkų ir nusidėjėlių bičiulis’ (Mt 11,18-19). Komentarą apie Jėzų lietuvių vertėjai sušvelnino, nes apibūdinimas buvo tiesus šviesus: “rijūnas ir girtuoklis”. Žinome, jog Šventoji Dvasia buvo tiek su Jonu, tiek su Jėzumi. Tad akivaizdu, jog Šventosios Dvasios pasireiškimus lemia ne susilaikymas nuo alkoholio ar jo vartojimas, o kur kas gilesni dalykai. “Dievo karalystė nėra valgis ar gėrimas, bet teisumas, ramybė ir džiaugsmas Šventojoje Dvasioje” (Rom 14,17).

Ketvirta: Paulius patikina tikinčiuosius, jog niekas neturi teisės jų smerkti ir teisti dėl alkoholio vartojimo – “niekas tenesmerkia jūsų dėl valgio ar gėrimo” (Kol 2,16). Pasak jo, tokie draudimai kyla iš “prasimanyto pamaldumo” (Kol 2,23).

Penkta: Paulius nedaro skirtumo tarp tikinčiųjų ir Bažnyčios tarnų – alkoholį, kaip ir maistą, reikia vartoti saikingai (Rom 13,14). Vienas iš reikalavimų, keliamų vyskupams ir diakonams, yra saikingas alkoholio vartojimas: “ne girtuoklis”, “ne besaikiai vyno gėrėjai” (1 Tim 3,3.8). Pastaroji ištara paraidžiui reiškia “neturintys polinkio dideliems vyno kiekiams”, arba taikant mūsų dienų terminiją – neturintys priklausomybės nuo alkoholio. Šią nuostatą perteikia ir Pauliaus raginimas nepasigerti vynu, bet būti pilniems Šventosios Dvasios (Ef 5,18).

Dėkoju visiems atsiliepusiems ir išsakiusiems savo nuomonę. Diskusiją šiuo klausimu laikau užbaigta ir todėl išjungiu tolimesnį komentarų rašymą. Ši apklausa neturėjo jokių paslėptų ketinimų pakeisti kieno nors įsitikinimus ar juo labiau paskatinti vartoti alkoholį. Pasak Pauliaus, “kiekvienas tebūna įsitikinęs pagal savo išmanymą” (Rom 14,5).

9 komentarai apie “Diskutuojame: saikingas alkoholio vartojimas

  1. Asta

    Prie šios temos apie alkoholį noriu dar paminėti iš Patarlių knygos dvi patarles apie širdį.

    „Saugok su visu stropumu savo širdį, nes iš jos teka gyvenimo versmė.“ (Pat 4,23)
    (kt. vert. „labiau už viską saugotiną saugok savo širdį“).

    Toliau kitoje patarlėje kalbama, nuo ko reikia saugoti savo širdį:
    „Nežiūrėk į vyną, kad jis raudonas, spindi stikle ir švelniai nuryjamas! Galiausiai jis įgelia kaip gyvatė ir suleidžia nuodus kaip angis. Tada tavo akys nukryps į svetimas moteris, ir tavo širdis kalbės iškrypusius dalykus.“ (Pat 23,31-33)

    Čia kalbama, kad kažokiu tai būdu alkoholis apnuodija širdį dvasine prasme, paklaidina, ir širdies motyvai tampa iškrypusiais. Alkoholis prasibrauna iki pat širdies motyvų. Neteisingi širdies motyvai yra daug pavojingiau negu šiaip klaidingos ar kvailos mintys, kurias galima nuvyti.

  2. Asta

    Noriu pratęsti savo mintis, išsakytas prie straipsnio „Krikščionybės ateitis: konfesinė ar pasaulietinė“ apie tai, kad konfesijų išlikimas, tęstinumas ir tradicijų perdavimas priklauso dalinai nuo jų finansinių išteklių ir turimo sukaupto turto, ypač nekilnojamojo, kuris neša pajamas.
    Konfesijos, kurios tokio turto neturi, savo egzistencijos tęstinumo gali tikėtis tik iš charizmų. Dėl to joms turėtų būti svarbi kiekvieno nario charizma, ne tik vadovo, Dievo dovanas jos turėtų gerbti, saugoti, „nepragerti“ ir kitais būdais „neišmėtyti“ tiesiogine ir perkeltine prasme. Charizmos prageriamos greičiau ne alkoholio kiekiu, o gėrimo dažnumu, net ir saikingu, tiek kiekiu, tiek dažnumu.
    Tokios konfesijos, neturinčios nei charizmų, nei turto, pasmerktos arba išnykimui arba prisijungimui prie kitų, kurios turi.

  3. Raimonda

    Turbut esminis klausimas kodel tas alkoholis vartojamas. Ar todel kad skanu, ar todel, kad tokiu budu norima atsipalaiduoti, uzsimirsti, nes blaivus nemoka linksmintis, turi daug baimiu, daug nerimo ir t.t.
    Alkoholis gali buti ir vaistas, ir nuodas, sukeliantis priklausomybe.

  4. Asta

    Atliepiant į Onutės R. mintis, iškyla tarsi dilema. Alkoholio vartojimas yra lietuvių ir ne tik lietuvių kultūros dalis. Kaip elgtis patekus į tam tikras situacijas, kur išgerti yra tarsi etiketo dalis – ar vartori, ar ne? Pakliuvus į tokius „spąstus“ teks pavartoti, svarbu nepakeisti savo požiūrio iš esmės. Tokios situacijos, manau, nėra dažnos, daugiau gal pavieniai atvejai. Daug daugiau atvejų, kai galima pasisakyti prieš vartojimą.
    Kaip minėjau, svarbu nepakeisti savo požiūrio – iš griežto į kompromisinį. Alkoholis ne vienintelė sritis, kur pasaulis reikalaus kompromiso, prisiderinimo prie kultūros.

    Rašte yra rimtas perspėjimas dėl kompromisų su pasauliu: Mt 5,13 „Jūs esate žemės druska. Jei druska netenka sūrumo, kuo gi ją reikėtų pasūdyti? Ji niekam netinka, ir belieka ją išberti žmonėms sumindžioti.“

  5. Onutė R.

    Mano nuomonė pakankamai griežta, bet manau, kad vis tik yra išimtinių atvejų, kada paragauti taurę vyno ar šampano tenka. PVZ: civilinių vestuvių apeigose, jubiliejiniuose renginiuose, aukšto rango
    susitikimuose. Nežinau ar tai teisinga Dievo atžvilgiu. Bandžiau gyventi atsisakant ir nedalyvauti šiose apeigose ir sulaukiau labai didelio nepasitenkinimo iš giminių. pykčio ir keršto išpuolių, kuris vis dar nesibaigia. Suprantu, kad tai kova tarp dviejų karalysčių, kurios priežastis gali būti ir ne tik alkoholis.
    Taigi gal ir verta pagalvoti, apie saikingą jo vartojimą tik tiek, kad nebūtum “balta varna”, bet visais atvejai tai labai pavojinga, ypač stovintiems prie “bažnyčios vairo”. Tai neatneštų Dievui šlovės. Jaunystėje teko dalyvauti tokiam kunigų ir vyskupų susibūrime ir teko matyti, kaip visų gerbiamas dvasininkas nebegalėjo tinkamai patarnauti, todėl, kad buvo padidintas saikas. O juk ten buvo ir pasauliečių , kurie patarnavo apeigose. Biblija nėra visiškai uždraudusi vartoti vyno. 1Tim. 5;23 (kiek suprantu , turintiems problemų su skrandžių, valgio metu ap. Paulis pataria Timotiejui išgerti vyno) Tačiau daug daugiau Rašto vietų, kur smerkiamas lėbavimas ir girtuokliavimas: 1Tim.3;3,8.,Tit.1;7. 2;2,3. Ef. 5;18. Pat.20;1, 21:17: Pat.23;31,32,33

  6. Asta

    Neringa, kas yra „siakingas alkoholio vartojimas“ ir kur riba aš nežinau, čia aš norėjau atkreipti dėmesį, kad šią sąvoką naudoja dvasininkai. Medikai iš šios sąvokos juokiasi, o dvasininkams ji atrodo labai priimtina.

    Dar noriu patikslinti, savo komentare aš aprašiau ne santykį „krikščionis ir alkoholis“ aplamai, bet galimas pasekmes santykio „alkoholis ir charizmos“, ir šioje vietoje aš nematau suderinamumo tarp alkoholio ir pvz ganytojo dvasinės dovanos ir nematau vietos jokiam „saikui“.

    Giedriau, labai gražus paveikslėlis su dosniai siakinga taure ir Raštu greta.

  7. Neringa

    Saikingą vartojimą ,manau, kiekvienas supranta skirtingai.Vienam, saikas viena taurė,kitam trys?!

  8. Linas

    Nors pats nevartoju alkoholio, tačiau manyčiau, kad saikingas vartojimas (būnant sąžiningu pačiam sau) Biblijoje nėra smerkiamas. Žinoma, joje pilna ir įspėjimų tuo klausimu. Manyčiau, kad čia labiausiai tinka Pauliaus pozicija Romiečiams 14:14:
    “Žinau ir esu įsitikinęs Viešpatyje Jėzuje, kad nieko nėra savaime netyro. Bet tam, kas mano esant netyrų dalykų, tam jie netyri.”

Komentavimo galimybė išjungta.