Tiems, kurie pajuto sieloj švelniai gilų skonį, skaitydami Emily Dickinson eiles, štai dar šiek tiek medaus, kurį bitutės atnešė iš jos žaliuojančių lankų… Čia tai – ką šiandien tau nešu –Tik tai, ir dar širdis –Tik tai, širdis, ir dar laukai,Ir pievų šiugždesys. Skaičiuok verčiau – pamirščiau jei –Skaičius kažkas žinos.Tik tai, širdis ir bitės dar,Kur glaudžias dobiluos. It’s all I have to bring today –This, and my heart beside –This, and my heart, and all the fields –And all the meadows wide – Be sure you count – should I forgetSome one the sum could tell –This, and my heart, and all the BeesWhich in the Clover dwell. Sugniaužus galią kumšty, priešPasaulį sukilau.Nors stigo Dovydo jėgos,Tačiau drąsi buvau. Jau akmeniuką savo sviestNorėjau, bet kritau.Ar „Galijotas“ – per stambus,Ar aš maža buvau? ***** Kaskart už džiaugsmo mirksnįSumokam kančiomis –Aštriom, kaip ir ekstazėjPatirtas jaudulys. Už laimės valandėlę –Kasmet skurdi alga –Rungtynės dėl skatikoIr ašarų skrynia! ***** Aštri akis pamišimeĮžvelgia išmintį,Sveikam prote – aršiausią pamišimą.Bet daugumos valia – Kaip visad – viršų ima.Pritark – ir jau protingas tu esi.Paprieštarauk – ir tapsi pavojingas.Tave grandinėmis supančios jie visi. ***** Tai ne mirtis – aš pakilau.Numiręs juk guli.Ir ne naktis – dienos varpųLiežuviai iškišti. Ne šaltis – kūnu pajutauSiroko glamonesNe karštis – pėdom vėsinauAltoriaus marmurą. Bet rodės – tikra visa tai.Fantomai eiluteRikiavosi laidoti kažką –Sakytumei mane. Ir būčiau nuobliuota,Į rėmus įsprausta,Be rakto į gyvenimą,Tartum vidurnakty – Kai nieko tiksinčio aplink –Tik dėbsanti erdvė –Ar kai rytais rudens šalnaNaikina juodžemį. Chaosas šaltakraujiškas –Be šanso ar skersinio,Ir be žinios iš sausumos –Tvirtina neviltį. ***** „Viltis“ – plunksnotas daiktas,O siela – jos gūžta.Bežodę giesmę gieda ji,Vis nenutildama. Audroj – melodingiausia.Aršios prireiks audrosPaukštelei pabaidyt, kuriTiek įžiebė aistros. Girdėjau ją žvarbiuos kraštuosIr jūroj svetimoj,Nė trupinio ji iš manęsNeprašė net bėdoj. ***** Platesnis protas nei dangus.Sudėsi juos draugėn –Nesunkiai vienas kitameSutilps – ir tu išvien. Gilesnis protas už marias.Jų mėlį šalimaisSudėjus – tarsi kempineJas sugeria tasai. Pasvėrus kruopščiai, protas sversVienodai su Dievu.O jei ir skirsis kiek – tai tiek,Kiek žodis nuo garsų. ***** O sako „Laikas gydo“!Negydo, niekuomet.Tikra kančia rambėjaIt sausgyslės kasmet. O laikas – tai išbandymasNelaimėj ir varguos.Jei vaistas būtų jis, tuometNeliktų ir ligos. ***** Ji krito mano akyse –Žemai – lig pat grindų.Sudužo mano sąmonėsDugne ant akmenų. Bet lemtį, ją nubloškusią,Mažiau vainojau aš,Negu save, taip mėgusiąAuksuotas lėkštutes. ***** Kas rojaus žemai nerado,Tas jo ir aukštai neras –Angelai juk nuomojas namąVisąlaik šalimais tavęs. ***** Rėžk tiesą – bet netiesmukai –Sėkmė užuolankoj.Jos nušvitimas per ryškusAkiai netobulai. Prie žaibo kūdikis pripras,Jei švelniai aiškinsi.Kad neapaktum, prie tiesosPratinkis laipsniškai. ***** Žodis tartasMiršta, – sakoKai kas.O aš sakau, –Gyvybė joPabus. I took my Power in my Hand –And went against the World –‘Twas not so much as David – had –But I – was twice as bold – I aimed my Pebble – but MyselfWas all the one that fell –Was it Goliath – was too large –Or was myself – too small? ***** For each ecstatic instantWe must an anguish payIn keen and quivering ratioTo the ecstasy. For each beloved hourSharp pittances of years –Bitter contested farthings –And Coffers heaped with Tears! ***** Much Madness is divinest Sense –To a discerning Eye –Much Sense – the starkest Madness –‘Tis the Majority In this, as All prevail –Assent – and you are sane –Demur – you’re straightway dangerous –And handled with a Chain – ***** It was not Death, for I stood up,And all the Dead, lie down –It was not Night, for all the BellsPut out their Tongues, for Noon. It was not Frost, for on my FleshI felt Siroccos – crawl –Nor Fire – for just my Marble feetCould keep a Chancel, cool – And yet, it tasted, like them all,The Figures I have seenSet orderly, for Burial,Reminded me, of mine – As if my life were shaven,And fitted to a frame,And could not breathe without a key,And ’twas like Midnight, some – When everything that ticked – has stoppedAnd Space stares all around –Or Grisly frosts – first Autumn morns,Repeal the Beating Ground – But, most, like Chaos – Sopless – cool –Without a Chance, or Spar –Or even a Report of Land –To justify – Despair. ***** “Hope” is the thing with feathers –That perches in the soul –And sings the tune without the words –And never stops – at all – And sweetest – in the Gale – is heard –And some must be the storm –That could abash the little BirdThat kept so many warm – I’ve heard it in the chillest land –And on the strangest Sea –Yet, never, in Extremity,It asked a crumb – of Me. ***** The Brain – is wider than the Sky –For – put them side by side –The one the other will containWith ease – and You – beside – The Brain is deeper than the sea –For – hold them – Blue to Blue –The one the other will absorb –As Sponges – Buckets – do – The Brain is just the weight of God –For – Heft them – Pound for Pound –And they will differ – if they do –As Syllable from Sound – ***** The say that “Time assuages” –Time never did assuage –An actual suffering strengthensAs Sinews do, with age – Time is a Test of Trouble –But not a Remedy –If such it prove, it prove tooThere was no Malady – ***** It dropped so low – in my Regard –I heard it hit the Ground –And go to pieces on the StonesAt bottom of my Mind – Yet blamed the Fate that flung it – lessThan I denounced Myself,For entertaining Plated WaresUpon my Silver Shelf – ***** Who has not found Heaven – below –Will fail of it above –For Angels rent the House next ours,Wherever we remove – ***** Tell all the Truth but tell it slant –Success in Circuit liesToo bright for our infirm DelightThe Truth’s superb surprise Al Lightning to the Children easedWith explanation kindThe Truth must dazzle graduallyOr every man be blind – ***** A word is deadWhen it is said,Some say.I say it justBegins to liveThat day. Taip pat žiūrėkite / klausykite: