Širdis-raktas

Klausytis, idant mylėtum

Lakoniškas pamąstymas gerai žinoma Jėzaus pamokymo tema

„Bet jums, kurie klausotės, aš sakau: mylėkite savo priešus, darykite gera tiems, kurie jūsų nekenčia. Laiminkite tuos, kurie jus keikia, ir melskitės už savo niekintojus. Kas užgauna tave per vieną skruostą, atsuk ir antrąjį; kas atima iš tavęs apsiaustą, negink ir marškinių.  Duok kiekvienam, kuris prašo, duok ir nereikalauk atgal iš to, kuris tavo paėmė. Kaip norite, kad jums darytų žmonės, taip ir jūs darykite jiems. Jei mylite tuos, kurie jus myli, tai koks čia jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai myli juos mylinčius. Jei darote gera tiems, kurie jums gera daro, tai koks jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai taip daro. Jei skolinate tik tiems, iš kurių tikitės atgausią, koks jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai skolina nusidėjėliams, kad atgautų paskolą. Bet jūs mylėkite savo priešus, darykite gera ir skolinkite nieko nesitikėdami. Tuomet jūsų lauks didelis atlygis, ir jūs būsite Aukščiausiojo vaikai: juk jis maloningas ir nedėkingiesiems, ir piktiesiems“.

„Būkite gailestingi, kaip ir jūsų Tėvas gailestingas. Neteiskite ir nebūsite teisiami; nesmerkite ir nebūsite pasmerkti; atleiskite, ir jums bus atleista. Duokite, ir jums bus duota; saiką gerą, prikimštą, sukratytą ir su kaupu atiduos jums į užantį. Kokiu saiku seikite, tokiu jums bus atseikėta“.
Evangelija pagal Luką 6, 27-38

Kiek anksčiau Jėzus išsirinko Dvylika ir pavadino juos apaštalais (Lk 6, 13). Dabar bent iš dalies paaiškina kodėl: jums, kurie klausote, aš sakau. Pagrindinė Kristaus mokinio ir jo tarno savybė – pasiruošimas klausyti. Todėl jau Senajame Testamente išmintis ragina: Mano vaike, klausyk mano žodžių, palenk ausį mano posakiams (Pat 4, 20). Minia, kuri supo Jėzų, labiau siekė jo galios, stebuklų ir pagijimo (Lk 6, 19), nei išminties. Tačiau apaštalai išsiskyrė tuo, kad buvo pasirengę klausyti ir paklusti, kaip ir Jėzaus motina, į kurios dėmesingumą Gerajai žiniai Lukas atkreipia dėmesį Evangelijos pradžioje: Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei (Lk 1, 38); Marija dėmėjosi visus šiuos dalykus ir svarstė juos savo širdyje (Lk 2, 19). Be klausymo nėra tikėjimo. Be tikėjimo nėra gyvenimo. Juk tikėjimas iš klausymo (Rom 10, 17). O atidžiai klausytis reikia mokytis, kad nenutiktų, kaip miniai, kuri klausė, bet negirdėjo ir nesuprato nei Jėzaus žinios, nei savo gyvenimo prasmės (Mt 13, 13).

Šio Jėzaus pamokymo prasmė – meilė ir gailestingumas. Meilė saviesiems, tokiems kaip mes, – duota prigimties. O meilė kitokiam, juo labiau nuožmiam persekiotojui ar priešui, – pažadinama tik paties Dievo. Todėl, kaip Augustinas mokė, turime melsti, kad Viešpats duotų tai, ką įsako. Kadangi jis įsako mylėti, daryti gera, būti dosniems, nesitikint atpildo, neteisti ir atleisti, turime prašyti, kad Šventoji Dvasia keistų mus, idant turėtume Jėzaus širdį. Jėzaus pamokymai – ne raidė ir ne jungas, o Dvasia ir gyvenimas. Meilė, gailestingumas ir gerumas į mūsų širdis liejasi per Šventąją Dvasią (Rom 5, 5). Tad būkime jautrūs jos vedimui. Šaukiami, atsiliepkime. Raginami, pakluskime. Mylėkime. Būkime gailestingi. O teismas – Dievo, ne mūsų.

Parašykite komentarą

Įrašykite savo el. pašto adresą, jei norite prisijungti prie bičiulių rato. Konfidencialu - Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.