Kristaus kančios žiūrovai

Kristaus kančios žiūrovai

Žmonės stovėjo ir žiūrėjo. Seniūnai tyčiodamiesi kalbėjo: „Kitus išgelbėdavo – tegul pats išsigelbsti, jei jis – Dievo išrinktasis Mesijas!“ Iš jo juokėsi ir kareiviai, prieidami, paduodami jam perrūgusio vyno ir sakydami: „Jei tu žydų karalius – gelbėkis pats!“ Viršum jo buvo užrašas: „Šitas yra žydų karalius“. Vienas iš nukryžiuotųjų nusikaltėlių ėmė įžeidinėti Jėzų: „Argi tu ne Mesijas? Išgelbėk save ir mus!“ Antrasis sudraudė jį: „Ir Dievo tu nebijai, kentėdamas tą pačią bausmę! Juk mudu teisingai gavome, ko mūsų darbai verti, o šitas nieko blogo nėra padaręs“. Ir jis tarė: „Jėzau, prisimink mane, kai ateisi į savo karalystę!“ Jėzus jam atsakė: „Iš tiesų sakau tau: šiandien su manimi būsi rojuje“. (Lk 23, 35-43)

Žmonės žiūrėjo į kryžių. Tačiau reagavo skirtingai. Didžiajai daliai stebėtojų Kenčiantysis buvo vertas patyčių, užgauliojimo ir pasmerkimo. Ir tik vieno akyse, kentėjusio drauge su juo, Jėzus buvo Gelbėtojas. Dar galime suprasti, kai iš Pasmerktojo myriop tyčiojasi imperinės Romos galios vykdytojai, linkę į smurtą, ir ieškantys, kaip pralobti – jie dalinsis Nukryžiuotojo rūbus ir mes burtą dėl jo tunikos. Tačiau Dievo tautos seniūnų aklumas ir pagiežingas pyktis šokiruoja. Regis, Jėzus iš tiesų trukdė jiems gyventi. Jo mokslas skiepijo meilę tiesai, reikalavo atvirumo ir drąsos pripažinti savo veidmainystę, iškraipant Dievo žodį. Tačiau didžiūnai atgailauti nenorėjo. Verčiau nužudyti Tiesą ir išsaugoti savo suktą, netikrą, nors ir protėvių padavimais apdangstytą, gyvenimą. Evangelijos pasakoja, kad jie džiaugėsi sugebėję papirkti Jėzaus komandos narį Judą, po to surengė marionetinį Jėzaus teismą, pakurstė minią, parūpino melagingus liudytojus ir įtikino reikalauti Maištininko mirties, galiausiai čia, egzekucijos vietoje, jie šventė pergalę tyčiodamiesi iš Nugalėtojo konkurento.

Kryžiaus kančia su Jėzumi dalinasi du mirtininkai. Vienas, kaip ir minia, šaiposi iš jo. O kitas patiki. Priešingai nei kiti Kristaus pasijos veikėjai, pastarasis suvokia tiek savo nuopuolį, tiek ir Kristaus didybę. Jo akyse Nuteistasis drauge su juo yra būsimojo pasaulio Valdovas. Todėl ir drįsta prašyti jo malonės. Viešpats suteikia daugiau nei prašoma – ne tolimoje karalystėje, kai kelsis gyvieji ir mirusieji, o šiandien su manimi būsi rojuje.

Šiandien jau mes esame Kristaus kančios žiūrovai. Ne tik kryžiaus kančios, bet ir realios, tenkančios mūsų kartos pasmerktiesiems – paniekintiems ir šmeižiamiems, apgautiems ir skriaudžiamiems, sergantiems ir kalintiems, dejuojantiems ir verkiantiems. Kas jie mūsų akyse? Ir kaip jų akivaizdoje vertiname save?

Te Dievas atveria mūsų širdies akis ir įkvepia melstis drauge su bevardžiu kryžiaus kankiniu – Jėzau, prisimink mane.

Vienas komentaras apie “Kristaus kančios žiūrovai

  1. Virginija

    Apmaudu būti nepamatuotai ar nepelnytai paniekintiems, apšmeižtiems ir šmeižiamiems, be kaltės įkalintiems, niekšelių apgautiems ir skriaudžiamiems, sunkiai sirgti.
    Mūsų akyse jie žmonės, kuriuos ištiko nesėkmė, kamuoja dvasinis arba fizinis skausmas. Niekas nuo to neapsaugotas. Net neįsivaizduoju ar įmanoma paguosti bėdoje – tuščias oro virpinimas. Jeigu tik įmanoma pagelbėti, ginti, apginti. Palinkėti stiprybės ir Dievo malonės.
    Ir kaip jų akivaizdoje vertinti save? Tiesiog esu ir tiek. Bet, matydama realią situaciją, jaučiuosi prislėgta.
    Paveikslo siužetas slegiantis. Paguodžia tai, kad Kristus žinojo…
    Keista, kad mirties bausmių egzekucijos visada pritraukdavo žiūrovų (?)

    Atsakyti

Komentuoti: Virginija Atšaukti atsakymą

Įrašykite savo el. pašto adresą, jei norite prisijungti prie bičiulių rato. Konfidencialu - Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.