Apie bičiulystę

Apie bičiulystę – šios svetainės idėja

Bičiulystė ir sėkmę daro puikesnę, ir nesėkmę dalindamasi ir perduodama – lengvesnę. Markas Tulijus Ciceronas

Sveiki!

Po ilgų dvejonių apsisprendžiau atidaryti savo virtualaus namo duris ir pakviesti į savo svetainę. Kaip kiekvieni namai turi savo kvapą, taip ir šie alsuos tuo, ką išgyvenu, kaip žvelgiu į mane supantį pasaulį, kaip jo gaivališkų įvykių sukūry stengiuosi apčiuopti Dievo ranką, atrasti prasmę, o visų labiausiai – išvysti Viešpaties veidą. Tikiuosi, jog mano svetainėje ne vienas atras sau giminingą sielą, o galbūt ir atsitiktinis praeivis, užsukęs svečiuosna ir patyręs, jog čia jauku ir sotu, užsibus kiek ilgeliau ir taps mano bičiuliu. Kiek mano lūkesčiams lemta išsipildyti parodys laikas. O šiandien galiu nuoširdžiai pasakyti, jog noriu bendrauti, todėl ir kviečiu – bičiuliaukimės.

Bičiulystė. Gražus man šis žodis. Šiltesnis už draugystę (tarybinė draugų epocha tikriausiai negrįžtamai jį išniekino). Netyrinėjau, ar kitose kalbose esama bičiulystės atitikmenų. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas skelbia, jog bičiulystė į mūsų kalbą atėjo iš senovinio papročio bendrai laikyti bites. Svajinga. Nesu bitininkas, bet turiu bičiulių, užsiimančiu bitininkyste. Iš jų sužinojau, jog tai daug pažinimo ir triūso reikalaujantis darbas. Supratau, jog šeimininkui bitės yra savos ir artimos. Jas laikyti drauge su kuo nors, t.y. bičiuliautis, reiškė dalintis kažkuo labai brangiu – tuo, kam skiri daug laiko, atiduodi savo širdį ir jėgas. Tas pats rūpestis, tos pačios bitės (ir jų sukandimai) suartindavo bičiulius ir… padaugindavo medaus.

“Draugą nelaimėje pažinsi,” sakydavo mūsų bočiai, tačiau lietuviai tikrai ne pirmieji įvardino šią patirtį. Markas Tulijus Ciceronas, svarstydamas apie bičiulystę, pateikia citatą iš Enijaus tragedijos Hekabė: “bičiulį tikrą bėdoje pažįstame” (Quintus Ennius 239-169 m. pr. Kr., Romos respublikos laikų rašytojas, turėjęs įtakos romėnų poezijos raidai). Taigi jau antrame amžiuje prieš Kristų bičiulystės fenomenas buvo gerai pažįstamas ir apmąstomas. Tačiau turime grįžti dar toliau į praeitį, idant ieškotume bičiulystės paslapties atodangų. Šventajame Rašte Patarlių knygoje skaitome: “Draugas visuomet myli ir brolis pasirodo nelaimėje” (Pat 17, 17) Kitas vertimas dar išraiškesnis: “Bičiulis visada bičiulis, bet brolis gimęs vargu dalytis.”

Kiekvienas esame patyrę, jog vargas tarsi rėčiu draugus atsijoja. Skausmingomis gyvenimo akimirkomis suvokiame, jog turėjome daug pažįstamų, bet mažai bičiulių. Šlovės akimirką mus supa minios, o gėdos valandą liekame vieni. Jei tuomet mus suranda ir palaiko vienas kitas bičiulis, iš tiesų būname dėkingi. Ar mes reikalingi vieni kitiems dėl titulų, kuriuos nešiojame, ir rolių, kurias atliekame šeimoje, bendruomenėje, visuomenėje, ar tiesiog kaip žmonės? Nedvejoju, jog žmogiškumas yra vienintelis bičiulystės lopšys. Ciceronas teisus, sakydamas, “kad žmonės, bičiulystes mezgantys dėl naudos, nutraukia patį mieliausią bičiulystės saitą.”

Jei slepiamės už savo titulo ar rolės, geriausiu atveju bendraujame paviršutiniškai, o siekdami bičiulystės iš išskaičiavimo, nesuprantame jos tikrosios prigimties. Nelauktos situacijos, nelaimės ir pažeminimas ištiria tiek patį žmogų, tiek bendrystės saitus, siejančius jį su aplinkiniais. Gal iš tiesų geriau turėti vieną bičiulį, nei šimtą gerbėjų? Viena gyva gija tarsi srauni upė, tekanti per dykumą, ją perkeičia į žydintį sodą. Gera bičiuliams drauge. Nėra paslėptų norų pirmauti, pavydėti kitam jo sėkmės, ar niekinti dėl jo vargo.

Bičiulystė saldi kaip medus. Mūsų sielos pažįsta jos kvapą ir nepakartojamą skonį. Todėl ilgisi ir nepraranda vilties. Siela trokšta tikrumo, atvirumo ir artumo. Tai terpė, korys, į kurį bitės medų neša, o bičiuliai kopinėja. Bendros bitės, bendri laukai ir pilnos statinaitės medaus. Kas gali būti dar mieliau? Per paskutinius kelerius metus išgyvenau daug agonijos ir streso, patyriau skaudžių praradimų, bet, savo nuostabai, atradau ir tikrų bičiulių. Mūsų minčių laukuose dūzgia tos pačios bitės. Nepastebimai, labai pamažu jos saldų medų neša. Todėl ir viliuosi, jog ant padengto mano kuklios svetainės stalo kiekvienas suras  bent dubenėlį neįrūgusio pievų medaus.

Kol kas svetainėje yra tik kelios pagrindinės kategorijos – Tinklaraštis, Publikacijos, Minčių lietus ir TrupiniaiTinklaraštyje pasirodys visi nauji įrašai, nepriklausomai nuo jų kategorijos. Publikacijų skiltis šiuo metu yra storiausia, joje atrasite įvairioje periodikoje publikuotų mano straipsnių; ateityje įkelsiu jų daugiau, idant primintų tai, ką jau esu rašęs, o sykiu padėtų ir naujai permąstyti. Norėčiau, jog Minčių lietus būtų ne vien mano, bet ir Jūsų. Todėl lauksiu Jūsų laiškų ir idėjų. Šios kategorijos tekstai, rodos, bus asmeniškesni ir trumpesni (nors ką žinai, kartais gali ir smarkiai lyti). Pirmieji Minčių lietaus lašai yra tai, ką rašau dabar, pristatydamas savo svetainės idėją. Trupiniai – maži, bet sotūs, auksinės mintys, citatos, galbūt nuorodos. Viliuosi, kad einant laikui ir gausėjant bičiulių ratui, svetainės kategorijų daugės, gal rasis ir bendrų sumanymų – juk ne vienas laikau bites.

Tad užeikite, apsižiūrėkite, skaitykite, komentuokite, dalinkitės nuorodomis su kitais, rašykite – žodžiu, bičiuliaukimės!

Giedrius Saulytis

22 komentarai apie “Apie bičiulystę – šios svetainės idėja

  1. Lina

    Jei Viespats draugyste – biciulyste stato, tai ji islieka. Taip kaip su namu, jei Viespats nestato, niekas nepastatys. Tad, Viespaties statymo!

    Atsakyti
  2. Algimantas

    Sutinku, kad bičiuliai ne komentuoja, o dalinasi. Ieškodamas Gintauto Abariaus, suradau per Abariaus pamokslą jus. Ačiū kad tebetarnaujate ir toliau Viešpačiui. Ačiū už pamokslą Klaipėdos bažnyčioje Gyvenimas Ir Ramybė ,,Atėjo pas nusidėjėlį”. Tai tokia didelė viltis ir džiaugsmas, kad atėjo pas nusidėjėlius. Ačiū pastoriau Giedriau.

    Atsakyti
  3. veronika

    kodėl tik šiandien jus radau,kai 26 metus prisimenu kartojamus maldos žodžius,šaukdamasi Jėzaus………šiandien man 72,o jūs,pirmasis atvedęs mane prie Viešpaties,visada su manimi…ačiū,pastoriau Giedriau………..noriu…….

    Atsakyti
  4. Giedrė

    Keista, kad tik dabar užtikau šia svetainę. O ji jau taip seniai gyvuoja… Jaučiuosi lyg smarkiai pavėlavusi į svečius 🙂 Bet labai džiaugiuosi, Giedriau, kad durys neužrakintos vis dėlto 🙂 Ačiū už tą galimybę tiesiog taip nuostabiai ir paprastai bičiuliautis. Labai labai džiugu!!!

    Atsakyti
  5. Jurgita

    Jau senokai laukiau ir ieškojau, pagaliau radau …
    Labiausiai šiuo metu norėčiau išvysti Viešpaties veidą…jeigu bičiulių veiduose pamatysiu Jo atspindį, pasveiksiu ir rasiu ramybę…

    Atsakyti
  6. Neringa

    Laba.Pagaliau jus radau.Nostalgija lydejo visa ta laika,prisiminimai,kurie yra iauge i krauja.Visa pradzia pries 25 metus,baznycios atsiradimas,Lietuvoje.Pamokslai 1992 metu.Jus musu vedlys
    O ka reiske “Vilties festivalis”!!! O klystam visi,juk mes zmones.Aciu ,kad atsiradote.Stipriuosius,juk puola stiprios velnio jegos.Tikiuosi ,mus su seima priimsite bendravimui.Dievas laimina ir viska keicia musu naudai!!!

    Atsakyti
  7. Alvydas

    Didžiulis džiaugsmas būti nuoširdžių ir atvirų bičiulių draugystėje.Ačiu Giedriau tau.

    Atsakyti
  8. Simonas

    Apie bičiulius

    Viskas kūrinijoje savo laiku ir savoje vietoje , taip pat ir ši vieta. Susidomėjau šia svetaine todėl, kad ji buvo rekomenduojama žmogumi, kuris nėra tuščias viduje, kuris ieško kiek giliau savyje nei dauguma. Pasiskaičiau įvadinį straipsnį – nuostata, ketinimas tikrai geras, bet ar tai pelnys gerą rezultatą – parodys tai, kaip šio tinklaraščio griaučiai pildysis. Pats turėjau panašių projektų ne vieną, visi jie davė kažką svaraus man pačiam, ieškant atsakymus į tą patį klausimą – kame gi įmanoma žmonių bendrystė, kaip ji statoma, ar yra čia kažkokie dėsningumai, tvarka, ar tai tik gaivališkas įvykis, ar tai galima kurti ir statyti pasinaudojant dėsningumais? Taigi šį vieta mane sudomino, bet kad bendrauti, norėjau tiesiog pažiūrėti į patį žmogų, nes jo nepažįstu. Tinklaraštyje neradau atvaizdo, tad teko pasinaudoti visagaliu guglu. Žmogaus veidas kai kada pasako daugiau , nei pats žmogus gali pasakyti apie save, tik reikia mokėti tai skaityti. Aš perskaičiau tai, kas man buvo skirta ir tai nusvėrė svarstykles – užsiregistravau.

    Bičiulystė turi savo dėsningumas, tuo įsitikinau stebėdamas gyvenimą bei rausdamasis rankraščiuose, slaptose knygose, šventraščiuose ir apokrifuose. Dėsningumai yra , būtent apie juos ir mokė Kristus. Bet deja tas mokymas visiškai neatsispindi krikščionybėje. Tai kiekvienos religijos bėda, kai šviesaus žmogaus mokymas adaptuojamas materialaus naudotojo reikmėms…

    Bičiulystė – tai kaip tango šokėjų pora šokyje, tai vienas veda kitą , tai atvirkščiai, yra sinchroniniai judesiai, kuriuos žino šokėjai ir juos vykdo, jei jų nevykdo – būna apmindytos kojos. Tą šokėjų pora – tai gaunantysis ir duodantysis. Visas mūsų gyvenimas – tai šių dviejų šokis. Bitininkas turi daug duoti bitėms, kad pats vėliau gautų medų.

    Džiaugiuosi šia svetaine, džiaugiuosi čia esančiais, džiaugiuosi būsimu bendravimu, džiaugiuosi tuo, ką gausiu atiduodant…

    Atsakyti
    1. Giedrius Įrašo autorius(-ė)

      Sveikas, prisijungęs prie bičiulių rato, Simonai 🙂
      Džiaugiuosi, kad daliniesi savo mintimis apie bičiulystę. Tango analogija man pasirodė ypač taikli. O atvaizdą savo jau pridėjau 🙂 šiame komentare turėtų matytis.
      Bičiuliaukimės 🙂

      Atsakyti
  9. Ana

    Ir aš ateinu Jūsų apkabinti širdimi, pasisemti iš Jūsų sielos šulinio gaivos lašo, palinkėti Jums: plazdėkite.
    O bičiulystės medumi aš moku dalintis gražiai, kaimietiškai. Neapkars tikrai.

    Atsakyti
  10. Tana

    Kaip gražiai ir jautriai.
    Svečiuosiuosi. Tai, ką radau užsukus – aktualu, artima, liečia.
    Ačiū!

    Atsakyti

Parašykite komentarą

Įrašykite savo el. pašto adresą, jei norite prisijungti prie bičiulių rato. Konfidencialu - Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.