Įkeliu savo tekstą, magistrinių studijų metais rašytą anglų kalba, taip pat vertimą tiems, kas angliškai neskaito (vertimas ne mano). Šiuos tekstus taip pat atrasite mano knygoje Maža plačios širdies tauta, Tikėjimo žodis, Vilnius, 2010.
Skaitykite toliauTemos Archyvai: Skaitome
Pascha
Kristus Prisikėlė! Prikėlė ir mus iš kapo gilybių! Man gražiausio Velykų ryto skaitinio – Melitono Sardiečio „Apie Paschą“ – ištrauka:
Štai jis yra mūsų išganymo Pascha.
Štai jis yra daugybėje daugybę ištvėręs.
Štai jis yra Abelyje nužudytas,
Izaoke surištas,
Jokūbe ištremtas,
Juozape parduotas,
Mozėje išmestas,
avinėlyje paaukotas,
Skaitykite toliauMalonės Dvasia
Martyno Liuterio mintys apie Šventąją Dvasią
Privalome atpažinti Šventąją Dvasią tokią, kokią Ją sielos akims parodo Kristus. Turime patikėti, kad Ji yra malonės bei paguodos, o ne rūstybės ir baimės Dvasia, kad per Ją atskleidžiama Dievo pilnatvė rodo ne ką kita, tik malonę. Tėvas siekia mus paguosti, todėl siunčia Šventąją Dvasią, mus guodžia Sūnus, nes meldžia Tėvą Ją atsiųsti, pati Šventoji Dvasia taip pat yra guodėja. Čia nebelieka vietos baimei, gąsdinimui ir rūstybei, krikščionims lieka džiaugsmingas juokas ir saldi paguoda danguje bei žemėje. Kodėl visa tai gauname? Jis atskleidžia priežastį: čia, žemėje, jus ir taip turite pakankamai jus plakančių, gąsdinančių, kankinančių ir kariančių.
Būtina mokyti apie Šventąją Dvasią, kodėl ji vadinama Guodėja, kokia Jos prigimtis, charakteris ir tarnystė. Dieve Ji nedaloma dieviška esybė kartu su Tėvu ir Sūnumi. Mums ji yra Guodėja, kuri liūdną širdį pripildo laimės ir džiaugsmo, ragina visada būti geros nuotaikos, nes mūsų nuodėmės atleistos, mirtis praryta, dangus atidarytas, o Dievas mums šypsosi. Kiekvienas tai suvokiantis jau yra laimėjęs pergalę ir Dieve atras tik gryną paguodą, džiaugsmą danguje bei žemėje.
Martynas Liuteris, Kasdien Tave garbinsiu. Fundatio Pietatis, 2017, p. 217.
Pasaulio širdis (II)
Nėra dieviškesnio kovotojo kaip tas, kuris gali sau leisti nugalėti pralaimėjimu. Tą akimirką, kai Jis mirtinai sužeidžiamas, susmunka galutinai nugalėtas priešininkas, nes jis pataiko į meilę ir taip į jį pataiko meilė. O meilė, leisdama, kad į ją pataikytų, parodo, ką reikėjo parodyti: kad ji yra meilė. Apstulbęs nekentėjas pamato savo ribas ir supranta: jis gali elgtis kaip įprastai, bet visada atsitrenks į didesnę meilę. Viskas, ką jai bepadarytų, – plūstų, nekreiptų dėmesio, niekintų, šaipytųsi, tylėtų mirtinu tylėjimu, šmeižtų velnišku šmeižtu, — viskas visada parodys tik meilės pranašumą; ji dar skaistesnė išnyra iš kiekvienos juodžiausios nakties.
Skaitykite toliauPasaulio širdis (I)
Siūlau susipažinti su Hanso Urso von Balthasaro, vieno iš XX a. krikščioniškos teologijos šulų, tekstu, neseniai išverstu į lietuvių kalbą. Teologinė Balthasaro mintis pasižymi giliomis estetinėmis Šventojo Rašto refleksijomis, vietomis primenančiomis Aurelijaus Augustino Išpažinimus. Tai ne sisteminės teologijos skaitiniai. Veikiau maldos dvasioje užrašyti apmąstymai, atskleidžiantys pasaulio triukšmo ir ramaus dieviškos širdies plakimo, žmogaus galios troškimo ir Dievo meilės kontrastus. [Dievo Žodis] norėjo nusileisti taip žemai, kad bet koks krytis ateityje būtų krytis į Jį, o kiekvienas kartėlio ir nevilties upeliukas nuo šiol tekėtų į pačioje apačioje esančią Jo bedugnę.
Skaitykite toliauPirmajam krikščioniškam laikraščiui pokario Lietuvoje – 30
1988 m. spalio 22-23 dienomis Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose vyko Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas. Pirmąją suvažiavimo dieną pasirodė pirmasis laikraščio Tikėjimo žodis numeris. Laikraščio antraštė skelbė, kad tai „Lietuvos Krikščionių sąjungos leidinys prie LPS“. Tai, kad bendruomenė „Tikėjimo žodis“ gimė tą patį mėnesį kaip ir Lietuvos persitvarkymo Sąjūdis (LPS), o per jo steigiamąjį suvažiavimą pasirodė pirmasis laikraščio tuo pačiu pavadinimu numeris, yra įstabi istorinė detalė, kuri, neturėtų pasimesti nei Lietuvos istoriografijoje, nei juo labiau išnykti iš istorinės Bažnyčios atminties.
Henri. J. M. Nouwen. Būti mylimuoju
Dar vienas tekstas, plėtojantis Dievo meilės temą, – ištrauka iš Henri Nouweno knygos Mylimojo gyvenimas. Jau esu rašęs, kad knyga paliko gilius įspaudus mano sieloje, sustiprino sunkiu metu ir suteikė jėgų pasitikėti Dievu. Žinia, kuria su savo bičiuliu, žurnalistu Fredu Bratmanu betarpiškai dalinasi Nouwenas, apreiškia esminį Dievo santykio į žmogų aspektą. Tik patirdami, jog esame mylimi ir kad tos meilės jokiu būdu negalime nusipelnyti, pradedame gyventi taip, kaip Dievas yra mums skyręs. Visiškai pritariu Nouwenui, kad buvimas mylimuoju išreiškia esminę žmogiškos egzistencijos tiesą.
Karališkųjų vestuvių pamokslas
Princo Harry ir aktorės Meghan Markle vestuvės pažymėjo naujos eros pradžią karališkosios šeimos istorijoje. Pirmą kartą karališkosios šeimos narys veda juodaodės vergės palikuonę, be to sykį jau ištekėjusią ir išsiskyrusią. Pirmą kartą istorijoje Windsoro pilyje, Anglijos karalių vasaros rezidencijoje, vestuvių pokylyje giedojo juodaodžių choras, griežė juodaodis violončelininkas (Sheku Kanneh-Masonas) ir pamokslą sakė juodaodis pastorius (JAV episkopalinės bažnyčios vyskupas Michaelas Curry). Afroamerikiečių netrūko ir tarp garbingų svečių – šou verslo magnatė Opra Winfrey, tenisininkė Selena Williams, aktorius Idris Elba, na ir, aišku, jaunosios motina Doria Ragland. Rodos, neatsitiktinai ir šalia karalienės Elžbietos II automobilio galima buvo išvysti juodaodį liokajų!
Skaitiniai Didžiajai savaitei
Gal atsitiktinumas, o gal Dievo Dvasia lėmė, kad šią savaitę perskaičiau retai skaitomą Šventojo Rašto ištrauką, kuri sujaudino širdį ir pažadino mintis iš snaudulio. Tekstas man pasirodė toks įtaigus, kad pamaniau, jog jis tikrai galėtų būti įtrauktas į Rašto skaitinius, skirtus Kristaus kančios apmąstymui Didįjį Penktadienį ir laukiant prisikėlimo jėgos Velykų rytą.
Stasys Yla. Padaryk mus viena, Viešpatie
Iš miesto bibliotekos parsinešiau keletą knygų ir, pradėjęs skaityti Stasio Ylos knygą Žodžiai iš Dievų miško: pamokslai, paskaitos, maldos, buvau labai maloniai nustebintas lyriškų biblinių refleksijų ir poetiškų maldų. Manau, kad tai vienas iš nedaugelio lietuvių autorių plunksna taip vaizdingai ir nuoširdžiai bendravusių su Viešpačiu. Tikriausiai panašiai eiles rašė hebrajų dainiai, tik, skaitydami Psalmyno vertimus, mes jų poezijos nebegalime išgirsti. Kaip ten bebūtų, noriu pasidalinti vienu Ylos eilėraščiu-malda apie Bažnyčios vienybę, kuris giliai atliepia ir išsako tai, ką, regis, nešioju savo širdyje.
Dievo tyla
Japonijoje rašytoją Shusaku Endo išgarsino knygų serija „Geltonasis žmogus“ ir „Baltasis žmogus“ (1955). Už pastarąją knygą jam buvo suteikta Akutagavos premija, skiriama už geriausius literatūros kūrinius ir rašytojo gimtinėje ne mažiau garbinga nei, sakykime, Pulitzerio premija JAV. Jau ankstyvojoje Endo kūryboje ryškėja jo susidomėjimas teologiniais klausimais, o tiksliau krikščioniškos teologijos ir japoniško panteizmo-ateizmo sankirta, nagrinėta, beje, ir jo kritiniuose veikaluose, pavyzdžiui, Dievas ir dievai (1945). Pasaulinę šlovę rašytojui pelnė istorinis romanas Tyla (1966), kuriame aprašyti nuožmūs krikščionių persekiojimai Japonijoje XVII a. ir gvildenami sunkūs tikėjimo ir išdavystės bei institucinės religijos ir religijos be institucijos klausimai.
Kalėjimo sargas
Neseniai brolis Arūnas interviu, pavadintame Atstumti ar apkabinti, keliais žodžiais perpasakojo vieną sceną iš Riko Džoinerio knygos Pašaukimas. Pasikėlęs šį primirštą tekstą, suvokiau, kad jis labai taikliai papildo mano paskutinių dviejų straipsnių tematiką bei komentaruose besiplėtojančią diskusiją. Pagalvojau, kad ši ištrauka sudomins ir mano bičiulius. Siūlau su ja susipažinti.
Maldos į Šventąją Dvasią
Sekminių sekmadienį dalinausi savo mintimis apie Šventosios Dvasios reikšmę. Šį kartą siūlau pasiskaityti įvairių autorių maldų, kuriomis jie kreipėsi į Šventąją Dvasią, prašydami jos šventumo, išminties, tvirtybės, išgydymo bei kitų jos pasireiškimų tikinčiųjų gyvenime. Šios maldos sykiu padeda pažinti ir patį Trejybės trečiąjį Asmenį, kuris taip mums reikalingas ir taip dažnai apleidžiamas bei užgesinamas.
Arūnas Peškaitis | Didysis Juodasis Penktadienis
Hermann Hesse. Eilėraščiai
Skundas.
Mums neduota būtis. Tik srautas mes,
Per formas tekantis. Dienos, nakties
Ar katedros užpildome ertmes
Ir vėl srovenam, trokšdami būties.