Kviečiu į susitikimą Kaune
Parašykite komentarą
Temos Archyvai: Diskutuojame
Mano FB paskyra užblokuota
Sveiki, mieli mano svetainės lankytojai, noriu pranešti, kad mano Facebook paskyra buvo užgrobta ir užblokuota. Kai kurie jau parašė man, klausdami, kodėl juos “užbaninau” ir išmečiau iš FB draugų. Taigi, jei ir jūs taip pagalvojote, būkite ramūs. Ne aš jus išmečiau, o mane išmetė 🙁
Nežinau, kada ir ar apskritai pavyks savo paskyrą atgauti. Turėsiu naujienų, vėl pranešiu tokiu būdu.
Malonės ir ramybės,
Giedrius
Novatorius Paulius
APIE APAŠTALĄ PAULIŲ IR JO LAIŠKUS KALBAMĖS SU BERNARDINAI.LT REDAKTORIUMI SIMONU BENDŽIUMI
„Tik turėdamas puikų išsilavinimą Paulius galėjo tapti tinkamu Dievo įrankiu, gelbstint įvairių tautų, pasklidusių po visą Romos imperiją, žmones. Jo apsiskaitymas nebuvo kliūtis Šventajai Dvasiai veikti, priešingai – priemonė pasiekti tuos, kuriems iš Galilėjos kilusių Jėzaus apaštalų evangelija nebūtų suprantama.“
Skaitykite toliau
Apaštalo Pauliaus laiškuose – ir didinga teologija, ir kandi ironija
Pokalbis su bernardinai.lt redaktoriumi Simonu Bendžiumi apie naują Naują ekumeninį vertimą, jo virtuvę, joje triūsiančius žmones ir kai kuriuos naujus dangiškos manos prieskonius
Paulius, Kristaus Jėzaus vergas, pašauktas apaštalas, skirtas [skelbti] Dievo Evangeliją, kurią jis iš anksto pažadėjo per savo pranašus šventuosiuose raštuose“ (Rom 1, 1–2). Šitaip prasideda lietuviškai naujai išversti apaštalo Pauliaus raštai – konkrečiai, Laiškas romiečiams. Bent kiek akylesnis skaitytojas jau šiame pačiame pirmame sakinyje iškart pastebės vieną „naujovę“: dabartiniame, plačiausiai paplitusiame, kun. Česlovo Kavaliausko vertime vartojamas žodis „tarnas“. O štai čia Paulius save vadina Jėzaus „vergu“. Kur kas stipresnis posakis! Ką tuo norima pasakyti?
Skaitykite toliau
Koronavirusas – koronė?
APKLAUSA BAIGTA
Lietuvių kalbos žodynas „korõnę“ (žodį pasiskolinome iš lenkų karanie) apibūdina kaip bausmę, kankynę, vargą, nelaimę. Tad šiomis dienomis, siaučiant koronaviruso pandemijai „koronaviruso koronė“ skamba kaip kalambūras. Žmonėms, ne tik skaitantiems Šventąjį Raštą, iškyla pagrįstas klausimas: ar ši virusinė epidemija yra Dievo bausmė? Pagalvojau, kad būtų įdomu išgirsti Jūsų nuomonę ir šį klausimą bibliškai pasvarstyti. Būsiu dėkingas, jei nuspręsite sudalyvauti šioje apklausoje.
Žiūrėti rezultatus→
Nepasiduokime koronaviruso panikai
Šiandien gavau laišką iš savo bičiulio Arūno Peškaičio, kuriame jis ragina nepasiduoti panikai dėl koronoviruso plitimo. Nors šiuo klausimu su broliu Arūnu nesame kalbėję, mūsų požiūriai sutampa. Manau, kad panika, kilusi dėl šio viruso, yra nepagrįsta ir atspindi blogiausius minios instinktus. Tad su ja turime blaiviai ir romiai kovoti.
Skaitykite toliau
Štai ir mes – įžvalgi istorinė dokumentinė juosta
Dokumentinis antropologo Romo Vaštoko filmas autentiškai atskleidžia Sąjūdžio ir pirmuosius Lietuvos nepriklausomybės metus. Didžiąją gyvenimo dalį praleidęs Kanadoje ir tik 1989 m. pirmą kartą atvykęs į Lietuvą, šio filmo režisierius ir operatorius gatvėse, aikštėse, mitinguose, spontaniškuose maršuose dokumentuoja skambėjusias kalbas, eiles, idėjas bei, ir tai bene svarbiausia, žmonių emocijas, užsidegimą ir tikėjimą. Paties autoriaus nuomone, filme užfiksuoti patys svarbiausi Lietuvos išlaisvėjimo momentai, begalinis žmonių troškimas būti laisviems. Vienas iš balsų, skelbusių Dievo laisvės žinią, priklausė jaunų krikščionių sambūriui – Tikėjimo žodžiui.
Labas rytas, Lietuva: apie Biblijos vertimus
Šiandien LRT laida Labas rytas, Lietuva rodė reportažą apie Vilniaus universitete eksponuojamus Biblijos lietuvių kalba leidinius.
Ryto allegro – apie Biblijos vertimus ir spaudinius
Praeitą savaitę Vilniaus universitete atidaryta paroda Lietuviškos Biblijos istorija sulaukė nemenko žiniasklaidos dėmesio. Kviečiu paklausyti LRT radijo laidos Ryto allegro, kurioje su redaktore Laima Ragėniene kalbėjomės apie surengtą parodą.
Kalėjimo sargas
Neseniai brolis Arūnas interviu, pavadintame Atstumti ar apkabinti, keliais žodžiais perpasakojo vieną sceną iš Riko Džoinerio knygos Pašaukimas. Pasikėlęs šį primirštą tekstą, suvokiau, kad jis labai taikliai papildo mano paskutinių dviejų straipsnių tematiką bei komentaruose besiplėtojančią diskusiją. Pagalvojau, kad ši ištrauka sudomins ir mano bičiulius. Siūlau su ja susipažinti.
Apie neapykantą erezijoms
Paskutinis mano straipsnis pažadino atidžių refleksijų ir iškėlė pagrįstų klausimų. Vieną iš jų drauge su Gediminu gvildename šiame įraše.
Ar Bažnyčia bus paimta rugsėjo 23 d.?
Viena šios svetainės lankytoja uždavė keletą klausimų apie gyvenimą po mirties bei apokaliptinį aiškinimą, pagal kurį Bažnyčios paėmimas įvyks jau po kelių mėnesių – rugsėjo 23 dieną. Galbūt ir daugiau skaitytojų yra apie tai girdėję arba dar išgirs. Todėl, pamaniau, kad būtų tikslinga ir kitus bičiulius supažindinti su šia tema. Pateikiu šį klausimą ir savo lakonišką atsakymą.
Tėvai, vaikai ir valstybė
Lietuvą sukrėtusi sumušto keturmečio mirtis paskatino Seimą ypatingos skubos tvarka priimti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, kurios draudžia bet kokios formos smurtą prieš vaiką. Tarp jų pakliūva ir plačiai paplitusi prasikaltusio vaiko drausminimo priemonė – diržas. Nors pas mus tikrai nauja, kad valstybė imasi griežčiau ginti šeimose nuo smurto kenčiančius vaikus, platesniame europiniame kontekste vaikų teisės pabrėžiamos ir ginamos kur kas seniau.
Ką apie vaikų auklėjimą kalba Biblija
Lietuvą sukrėtusi mamos ir patėvio sumušto keturmečio mirtis šiomis dienomis pažadino daug diskusijų. Ar auklėdami savo vaikus tėvai gali juos bausti? Krikščionys neretai tvirtina, jog Biblija ne tik pateisina tėvus, drausminančius savo vaikus fizinėmis bausmėmis, bet ir skatina juos tai daryti. Monika Midverytė šiuo klausimu kalbino pranciškonų kunigą Arūną Peškaitį.
Bažnyčios motina ar tikėjimo tėvas?
Mūsų bičiulis Gediminas užduoda diskusijos vertą klausimą. Štai ką jis rašo:
Abraomą apaštalas Paulius vadina tikėjimo tėvu. Atrodytų, tai labai svarbi laiško Romiečiams dalis. Ar ji Bažnyčios istorijoje sulaukė ypatingo dėmesio? Pradžios knygoje Abraomas iškyla kaip Dievo palaimintas tikėjimo vyras. Pastaruoju metu daug apie šį teisųjį mąstau. Bet atrodo, kad Bažnyčios istorijoje susiformavo tvirtas Marijos kaip tikėjimo ir net Bažnyčios motinos paveikslas. Viduramžiais daug diskutuota dėl Marijos nuodėmingumo ar jo (nuodėmingumo) nebuvimo. Atrodo, kad Bažnyčia tartum pražiūrėjo Abraomą kaip tikėjimo tėvą ir jį užstojo autoritetinga jo tautietės ir Jėzaus motinos figūra. Kaip čia atsitiko, kad Abraomas buvo tartum neįvertintas, o gal ir pamirštas, nors apie jo gyvenimą Biblija duoda daugiau žinių?