-
Giesmės. Susitikimai Kelyje 2026
Giesmėmis garbinamas Dievas, giesmės ugdo ir mus. Giedamas Žodis pasiekia giliausias sielos kerteles. Paklausykite. Savo kūryba dalijasi Rolandas Čiplys ir Jurgita Jokubauskė.
-
Ankstyvųjų krikščionių persekiojimai ir diakonės moterys
Plinijus Jaunesnysis maždaug 110–111 m. buvo paskirtas Bitinijos valdytoju. Eidamas šias pareigas, per aštuoniolika mėnesių jis keturiasdešimt du kartus kreipėsi į imperatorių Trajaną patarimo. Štai, ką jis rašė viename laiške: Valdove, laikausi taisyklės kreiptis į tave tais klausimais, dėl kurių nesu tikras. Juk kas geriau galėtų išsklaidyti mano dvejones ar pamokyti mane, kai ko nors nežinau? Niekada nedalyvavau teisiant krikščionis, todėl nežinau, kokios bausmės ar tyrimo procedūros taikomos įprastai ir kokių ribų laikomasi. Labai dvejojau dėl šių klausimų: ar reikia atsižvelgti į amžių; ar silpnos sveikatos asmenims taikytina tokia pati tvarka kaip ir stipresniems; ar atsižadėjusieji tikėjimo turi būti atleisti nuo bausmės, ar asmeniui, kuris kada nors buvo krikščionis, nėra…
-
Apie eucharistiją ir krikštą
Bene pats ankstyviausias išlikęs graikų kalba rašytas krikščionių tekstas (neskaitant Naujojo Testamento) yra Didachė (gr. didache – mokymas). Mokymas apie gyvenimo ir mirties kelią, nurodymai dėl krikšto, pasninko, maldos „Tėve mūsų“, eucharistijos – dėkojimo už duoną ir vyną ir ypač pamokymai apie klajojančius mokytojus bei pranašus, taip pat vyskupų ir diakonų išsirinkimą liudija, kad tekstas (bent mano paminėtos jo dalys) galėjo būti rašytas tuo pat metu kaip ir Naujojo Testamento knygos ir net anksčiau už kai kurias iš jų (apie 50–70 m.). Greičiausiai tekstas buvo redaguotas ir galbūt surinktas iš kelių skirtingų šaltinių, tad kitos teksto dalys yra vėlesnės, vieni tyrėjai Didachę datuoja 70–90 m., kiti 100–120 m.
-
Evangelija ir moters vaidmuo
Palyginti su kitais sinoptiniais evangelijų autoriais, Lukas nutapė bene ryškiausius moterų paveikslus: Elzbietos, Jono motinos, Marijos, Viešpaties Jėzaus motinos, (1–2 sk.), šventyklos pranašės Onos (2, 36–38), Simono Petro uošvės (4, 38–39), našlės, kuri laidojo savo sūnų Naine (7, 11–17), žinomos mieste nusidėjėlės, kuri labai mylėjo Jėzų (7, 36–50), Mortos ir jos sesers Marijos (10, 38–42). Jėzus keliavo per miestus ir kaimus skleisdamas ir skelbdamas gerąją Dievo karalystės žinią. Su juo buvo dvylika ir kelios moterys, išgydytos nuo piktųjų dvasių bei negalių: Marija, vadinama Magdaliete, iš kurios buvo išėję septyni demonai, Joana, Erodo namų valdytojo Chūzo žmona, Zuzana, ir daug kitų, kurios jiems patarnavo savo ištekliais. (Lk 8, 1-3) Šios dienos…
-
Įvadas į Jono laiškus
Jono laiškai išskirtini tiek tyrinėjant Jono raštus, tiek ir visą Naująjį Testamentą. Jie praplečia Evangelijos pagal Joną mintis ir yra neatsiejama taip vadinamos Jono tradicijos dalis. Ji drauge su Corpus Paulinum (Pauliaus laiškais) nedvejotinai sudaro teologinės Naujojo Testamento minties esmę.
-
Apie stebuklus
Dievas yra stebuklų Dievas. Ar turime jų ieškoti? Evangelijos aprašo Jėzaus stebuklus ir ženklus. Kuo jie skiriasi? Dievo ženklai visuomet slepia žinutę, kurią reikia perskaityti, suprasti.
-
Visų tikinčiųjų kunigystė
Apie šio požiūrio ištakas, biblinius pagrindus, M. Lutherio indėlį ir ką jis reiškia kiekvienam iš mūsų.
-
Įžvalgos. Giesmės. Pokalbiai
Ką žinome ir kas spėliojama apie antikristą? Kokia Pieterio Thielio, kuris ne vieno pavadintas antikristu, vizija? Kada bus pasaulio pabaiga? Koks ryšys tarp jo pradžios ir pabaigos? Šiuos klausimus svarstys ir su auditorija aptars Šventojo Rašto vertėjas, teologas Giedrius Saulytis, filosofas Povilas Aleksandravičius, teisininkas, Marijos radijo laidų vedėjas Paulius Čerka.
-
Į šviesą
Apie kertinius tikėjimo ir gyvenimo pamatus bei apie apokaliptinį mūšį tarp šviesos ir tamsos sūnų.
-
Pažinkime Šventąją Dvasią
Ką tik praėjusios Sekminės primena, kaip Šventoji Dvasia buvo išlieta pirmiesiems Kristaus mokiniams. Daugiausia apie Šventąją Dvasią sužinome iš Jono raštų. Jis vienintelis iš evangelistų užrašė tai, ką prieš savo kančią Jėzus kalbėjo apie trečiąjį Trejybės asmenį ir jo veikimą. Atrinkau šias ištraukas su komentarais. Skaitykime, gilinkimės, pažinkime Šventąją Dvasią.
-
Šventoji Dvasia kaip bučinys
Pavadinimą šiam įrašui pasufleruoja Bernardo Klerviečio Giesmių giesmės homilijos. Jas apžvelgiu, siekdamas suprasti svarbiausius gyvenimo su Šventąja Dvasia aspektus.
-
Šventoji Dvasia kaip bučinys
Vienuolis Bernardas Klervietis (1090–1153) parengė įspūdingą ciklą homilijų, kurios remiasi Saliamono Giesmių giesmės ištraukomis. Homilijas abatas skaitė broliams, teigdamas, kad subrendusiems dera kietas maistas. O Giesmių giesmė tokia ir yra – tai duonos kepalėlis, kurį palaiminęs laužo ir dalija pats Viešpats. Kontempliuodamas pirmąją knygos eilutę – „Tepabučiuoja jis mane savo lūpų bučiniu, nes tavo meilė yra geriau už vyną“ – jis klausia Dievo: „Pasakyk mums, prašau, kas kalba, apie ką ir kam, kai sakoma: „Tegul jis mane pabučiuoja savo lūpų bučiniu“? Ir atsako, kad Nuotaka yra Dievo trokštanti siela. O tada pateikia, mano galva, vieną poetiškiausių Šventosios Dvasios apibūdinimų per visą Bažnyčios istoriją:
-
Evangelijų harmonija
Remdamasis Ireniejumi ir Augustinu aptariu keturiais paveikslais evangelijose atskleistą Dievo Sūnaus veidą.
-
Aiškinamės Jono evangelijos prologą
Kviečiu pasigilinti į Jono raštus – naują vertimą su teksto komentarais. Viliuosi, kad parinktos citatos sielai bus it rinktiniais prieskoniais pagardinti priešpiečiai. Galbūt jie padidins apetitą sėstis prie pietų stalo ir įsigijus knygą vaišintis ypatingai sočiais patiekalais – Evangelija pagal Joną, Jono laiškais ir Apreiškimu. Pradėkime nuo Evangelijos pagal Joną prologo (1, 1-18).
-
Pokalbis apie Jono raštus
Marijos radijo laidoje „Knygų lentynoje” su dr. Pauliumi Čerka smagiai kalbamės apie Lietuvos Biblijos draugijos išleistą penktąją, Naujojo Testamento dalį – Evangeliją pagal Joną, Jono laiškus ir Apreiškimą.









































