-
Įžvalgos. Giesmės. Pokalbiai
Kada bus pasaulio pabaiga? Koks ryšys tarp jo pradžios ir pabaigos? Ką žinome ir kas spėliojama apie antikristą? Kokia Pieterio Thielio, kuris ne vieno pavadintas antikristu, vizija? Šiuos klausimus svarstys ir su auditorija aptars Šventojo Rašto vertėjas, teologas Giedrius Saulytis, filosofas Povilas Aleksandravičius, teisininkas, Marijos radijo laidų vedėjas Paulius Čerka.
-
Įvadas į Jono laiškus
Jono laiškai išskirtini tiek tyrinėjant Jono raštus, tiek ir visą Naująjį Testamentą. Jie praplečia Evangelijos pagal Joną mintis ir yra neatsiejama taip vadinamos Jono tradicijos dalis. Ji drauge su Corpus Paulinum (Pauliaus laiškais) nedvejotinai sudaro teologinės Naujojo Testamento minties esmę.
-
Apie stebuklus
Dievas yra stebuklų Dievas. Ar turime jų ieškoti? Evangelijos aprašo Jėzaus stebuklus ir ženklus. Kuo jie skiriasi? Dievo ženklai visuomet slepia žinutę, kurią reikia perskaityti, suprasti.
-
Visų tikinčiųjų kunigystė
Apie šio požiūrio ištakas, biblinius pagrindus, M. Lutherio indėlį ir ką jis reiškia kiekvienam iš mūsų.
-
Į šviesą
Apie kertinius tikėjimo ir gyvenimo pamatus bei apie apokaliptinį mūšį tarp šviesos ir tamsos sūnų.
-
Pažinkime Šventąją Dvasią
Ką tik praėjusios Sekminės primena, kaip Šventoji Dvasia buvo išlieta pirmiesiems Kristaus mokiniams. Daugiausia apie Šventąją Dvasią sužinome iš Jono raštų. Jis vienintelis iš evangelistų užrašė tai, ką prieš savo kančią Jėzus kalbėjo apie trečiąjį Trejybės asmenį ir jo veikimą. Atrinkau šias ištraukas su komentarais. Skaitykime, gilinkimės, pažinkime Šventąją Dvasią.
-
Šventoji Dvasia kaip bučinys
Pavadinimą šiam įrašui pasufleruoja Bernardo Klerviečio Giesmių giesmės homilijos. Jas apžvelgiu, siekdamas suprasti svarbiausius gyvenimo su Šventąja Dvasia aspektus.
-
Šventoji Dvasia kaip bučinys
Vienuolis Bernardas Klervietis (1090–1153) parengė įspūdingą ciklą homilijų, kurios remiasi Saliamono Giesmių giesmės ištraukomis. Homilijas abatas skaitė broliams, teigdamas, kad subrendusiems dera kietas maistas. O Giesmių giesmė tokia ir yra – tai duonos kepalėlis, kurį palaiminęs laužo ir dalija pats Viešpats. Kontempliuodamas pirmąją knygos eilutę – „Tepabučiuoja jis mane savo lūpų bučiniu, nes tavo meilė yra geriau už vyną“ – jis klausia Dievo: „Pasakyk mums, prašau, kas kalba, apie ką ir kam, kai sakoma: „Tegul jis mane pabučiuoja savo lūpų bučiniu“? Ir atsako, kad Nuotaka yra Dievo trokštanti siela. O tada pateikia, mano galva, vieną poetiškiausių Šventosios Dvasios apibūdinimų per visą Bažnyčios istoriją:
-
Evangelijų harmonija
Remdamasis Ireniejumi ir Augustinu aptariu keturiais paveikslais evangelijose atskleistą Dievo Sūnaus veidą.
-
Aiškinamės Jono evangelijos prologą
Kviečiu pasigilinti į Jono raštus – naują vertimą su teksto komentarais. Viliuosi, kad parinktos citatos sielai bus it rinktiniais prieskoniais pagardinti priešpiečiai. Galbūt jie padidins apetitą sėstis prie pietų stalo ir įsigijus knygą vaišintis ypatingai sočiais patiekalais – Evangelija pagal Joną, Jono laiškais ir Apreiškimu. Pradėkime nuo Evangelijos pagal Joną prologo (1, 1-18).
-
Pokalbis apie Jono raštus
Marijos radijo laidoje „Knygų lentynoje” su dr. Pauliumi Čerka smagiai kalbamės apie Lietuvos Biblijos draugijos išleistą penktąją, Naujojo Testamento dalį – Evangeliją pagal Joną, Jono laiškus ir Apreiškimą.
-
Įvadas į Evangeliją pagal Joną
Ireniejus buvo bene pirmasis iš Bažnyčios tėvų dangiškas būtybes, esančias prieš Dievo sostą (Apr 4, 6-8), aiškinęs kaip keturias evangelijas. Erelis simbolizuoja Evangelija pagal Joną – ji atveria neregėtas aukštumas ir nuo pirmų eilučių kelia skaitytojo mintis į dangų. Artimiausiu metu ketinu pasidalyti komentarais, rašytais naujam Jono raštų vertimui. Pradėti, regis, tiktų nuo Evangelijos pagal Joną Įvado.
-
Kristaus proto link
Apie klaidingus teologinius lūkesčius apaštalų ir mūsų dienomis. Ką reiškia Jėzaus žodžiai: „Dangaus karalystė patiria smurtą, ir smurtininkai ją grobia”? Skaitiniai: https://biciuliams.lt/aukso-amzius-ir-jo-gresme-demokratijai https://biciuliams.lt/maldos-baltuosiuose-rumuose-pentagone-ir-vatikane
-
Maldos Baltuosiuose rūmuose, Pentagone ir Vatikane
Apaštalas Paulius ragina tikinčiuosius melstis „už karalius ir visus valdžios atstovus, idant ramybėje ir rimtyje visuomet garbindami Dievą gyventume oriai“ (1 Tim 2, 2). Kai jis rašė šį laišką, Romos imperatorius buvo Neronas – ambicingas ir nedoras pirmasis Bažnyčios persekiotojas. Tad melstis už valdovus, tiek blogus, tiek gerus, yra bibliška. Tačiau vienaip maldos skambėdavo, kai Romą valdė tokie Bažnyčios priešai kaip Neronas ir Domicianas (greičiausiai pastarojo valdymo metais buvo parašyta Jono „Apokalipsė“), kitaip – kai į valdžią atėjo Konstantinas. Vienokios maldos kyla persekiojimų metu, kitokios – kai krikščionims suteikiama laisvė garbinti ir gyventi oriai. Vienaip meldžiamasi demokratinėje santvarkoje, kitaip – teokratinėje. Šį kartą pažvelgsiu į JAV prezidento, kuris puoselėja teokratinę…
-
Aukso amžius ir jo grėsmė demokratijai
Didžiosios savaitės trečiadienį palydėtas iškilių krikščionių maldomis, Donaldas Trumpas pagrasino musulmonų valdomai šaliai sunaikinimu ir pragaru: „Atidarykite tą prakeiktą sąsiaurį, pamišėliai, arba gyvensite pragare“ ir žinutę (gal ironizuodamas) užbaigė žodžiais: „Šlovė Alachui!“ Jau rašant šį straipsnį pasirodė ir kita apokaliptinė jo žinutė: „Ištisa civilizacija mirs šiąnakt.“ Religinė leksika žymi drastišką posūkį. Mano manymu, politikos apžvalgininkai, neišmanydami arba pakankamai neįvertindami religinio JAV politikos dėmens, nesupranta ir klaidingai išsiaiškina kai kurių politinių sprendimų priežastis.









































