Anželika Krikštaponienė pakalbino mane apie Šventojo Rašto vertimus į lietuvių kalbą.
Pokalbis apie Šventojo Rašto vertimą
Parašykite komentarą
Tiesa: Žodis, žmogus, Dvasia
Kas tie „sveikieji“?
Jėzus sakė: “‘Ne sveikiesiems reikia gydytojo, o ligoniams… Aš atėjau ne teisiųjų šaukti, o nusidėjėlių”. Kas tie “teisieji” ir “sveikieji”, kurių Jėzus neatėjo gelbėti?
Ar Judas Iskarijotas gali būti išgelbėtas?
Mėginu atsakyti į bičiulio užduotą klausimą.
Idant praregėtume
Gilinamės į Evangelijos pagal Joną 9 skyriaus prasmę ir aiškinamės, ką ši Evangelijos dalis kalba mums.
Tėvo namų įvaizdis Rašte ir jo implikacijos tikėjimo bendruomenei
Dievo Tėvo įvaizdis implikuoja kiekvieno krikščionio pašaukimą dvasinei tėvystei. Esame pašaukti būti tėvais, atspindinčiais dangiškąjį Tėvą. Pranešime, sakytame konferencijoje “Tėvo namuose”, atskleidžiama, kad Dievo Tėvo įvaizdis yra vienas svarbiausių raktų į Evangelijos sampratą.
Kas be nuodėmės?
Aiškinamės Evangelijos pagal Joną 8 skyriaus kontekstą, gilinamės į jo prasmę ir tai, ką ši Evangelijos dalis reiškia mums.
Stenkimės pažinti mūsų Tėvą
Bernardinai.lt publikuotas mano ir Simono Bendžiaus pokalbis apie konferencijos TĖVO NAMUOSE tikslus ir Dievo kaip Tėvo įvaizdį Šventajame Rašte.
Rugpjūčio 1 d. Palangoje įvyks skirtingų konfesijų krikščionis vienijanti konferencija „Tėvo namuose“, kurios tema – krikščionybės ateities vizija ir ką turime daryti jau šiandien.
Renginyje diskutuos ir pranešimus skaitys teologas, Šventojo Rašto vertėjas Giedrius Saulytis, pastoriai Andželika Krikštaponienė ir Žilvinas Škulevičius, kunigai Algirdas Akelaitis, Arūnas Peškaitis ir Laimonas Nedveckas, taip pat – iniciatyvos „Apologetika.lt“ įkūrėjas Laurynas Jacevičius.
Visą informaciją apie konferenciją bei registracijos formą rasite paspaudę šią nuorodą.
Pokalbis su renginio iniciatoriumi G. Saulyčiu – apie konferencijos tikslus ir kiekvienam krikščioniui svarbų Dievo kaip Tėvo įvaizdį.
Skaitykite toliau
Jėzus Palapinių šventėje – tikėjimo ir netikėjimo sankirtoje
Evangelijos pagal Joną 7 skyriuje susitinka realybė ir jos šešėlis, provaizdis ir gyvenimas, kurį jis vaizduoja. Žodis, tapęs kūnu ir pasistatęs palapinę tarp mūsų, ir yra tikroji Palapinių šventė. O Sukot – tik jo provaizdis. Aiškėja, kad Dievas kūno palapinėje tampa tikėjimo ir netikėjimo sankirtos tašku.
Konferencija TĖVO NAMUOSE
KRIKŠČIONYBĖS ATEITIES VIZIJA IR KĄ TURIME DARYTI JAU ŠIANDIEN
Rugpjūčio 1 d.
Palanga, Viešbutis Gradiali, Konferencijų centras, Vanagupės g. 15
Pranešėjai
Dr. Giedrius Saulytis, Tėvo namų įvaizdis Rašte bei jo implikacijos tikėjimo bendruomenėms
Pastorė Anželika Krikštaponienė, Ekumeninė srovė ir bebaimė ateities misija
Kunigas Algirdas Akelaitis, Bažnyčia ir kenčiantis Jahvės tarnas – pranašiškoji ekleziologija
Pastorius Žilvinas Škulevičius, Dvasinės brandos link
Kunigas Arūnas Peškaitis, OFM, Djakono tarnystės perspektyvos
Laurynas Jacevičius, Mylėti Dievą savo protu
Kunigas Laimonas Nedveckas, Evangelija Lietuvos kaime
Registruotis→Tikroji gyvenimo duona
Gailestingumas prie Avių vartų
Luošio išgydymas, aprašytas Evangelijos pagal Joną 5 skyriuje, atskleidžia, kad Kristus daro gera, nes yra geras. Jo gailestingumo dovanos pasiekia ne tik tikinčius, bet ir netikinčius, idant tikėjimą pažadintų ar pagilintų. Kristui žmogus visuomet svarbesnis už raidę. Šventojo Rašto prasmė atsiveria tik per Jėzaus Kristaus asmenį, o be jo lieka painiu ir gniuždančiu potvarkių rinkiniu.
Malonės Dvasia
Martyno Liuterio mintys apie Šventąją Dvasią
Privalome atpažinti Šventąją Dvasią tokią, kokią Ją sielos akims parodo Kristus. Turime patikėti, kad Ji yra malonės bei paguodos, o ne rūstybės ir baimės Dvasia, kad per Ją atskleidžiama Dievo pilnatvė rodo ne ką kita, tik malonę. Tėvas siekia mus paguosti, todėl siunčia Šventąją Dvasią, mus guodžia Sūnus, nes meldžia Tėvą Ją atsiųsti, pati Šventoji Dvasia taip pat yra guodėja. Čia nebelieka vietos baimei, gąsdinimui ir rūstybei, krikščionims lieka džiaugsmingas juokas ir saldi paguoda danguje bei žemėje. Kodėl visa tai gauname? Jis atskleidžia priežastį: čia, žemėje, jus ir taip turite pakankamai jus plakančių, gąsdinančių, kankinančių ir kariančių.
Būtina mokyti apie Šventąją Dvasią, kodėl ji vadinama Guodėja, kokia Jos prigimtis, charakteris ir tarnystė. Dieve Ji nedaloma dieviška esybė kartu su Tėvu ir Sūnumi. Mums ji yra Guodėja, kuri liūdną širdį pripildo laimės ir džiaugsmo, ragina visada būti geros nuotaikos, nes mūsų nuodėmės atleistos, mirtis praryta, dangus atidarytas, o Dievas mums šypsosi. Kiekvienas tai suvokiantis jau yra laimėjęs pergalę ir Dieve atras tik gryną paguodą, džiaugsmą danguje bei žemėje.
Martynas Liuteris, Kasdien Tave garbinsiu. Fundatio Pietatis, 2017, p. 217.
Tikėjimo riteriu gali būti bet kuris iš mūsų
Gedimino Zelvaro ir mano pokalbis apie Abraomo tikėjimo kelią, Soreno Kierkegardo įžvalgas, Pauliaus ir Jokūbo “prieštarą”, sąsajas tarp Abraomo ir Marijos tikėjimo ir ką tai reiškia mums.
Su Giedriumi, mano laimei, tenka kalbėtis ir bendrauti pastaruosius 3 metus gana intensyviai, nors pažįstami esame kokius 12 metų. Džiaugiuosi šia draugyste, kuri užgimė kartu gilinantis į Dievo slėpinius bei kitas teologines-filosofines temas. Mąstantis pokalbis, pagimdęs draugystę. Mokinio ir mokytojo santykis, kuriame pastarasis pirmiausiai remiasi ne moralizuodamas, gąsdindamas, globėjiškai užgoždamas, bet įsiklausydamas ir kartu leisdamasis į kelionę. Kelionę, kuri yra abraomiškai konkreti tikėjimo kelionė, kurioje nepavyks apsiriboti skambiomis frazėmis, bet teks paaukoti sau brangius dalykus dėlei To, kuris pirmas pamilo.
Skaitykite toliau
Šventosios Dvasios dovanos
Šventosios Dvasios dovanos Senajame Testamente? Ar reikia charizmas skaičiuoti? Kokia Sekminių reikšmė? Į kokias duobes įpuola charizminės bažnyčios? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus paskutinėje šio sezono tinklalaidėje „Irkis į gilumą“.