Antras susitikimas Kelyje – kalbamės apie palapinės simbolį Rašte, kokias tikėjimo nuostatas jis turėtų formuoti santykyje su savimi ir su kitais.
Palapinėse
Parašykite komentarą
Laisvė
Apie skirtingas vergoves ir vienintelį tikrąjį laisvės šaltinį.
Kelyje
Pirmoji krikščionių ugdymo kurso “Susitikimai kelyje” paskaita “Kelyje” (be diskusijos). Kurso „Susitikimai Kelyje“ tikslas – skaityti ir suprasti Šventąjį Raštą, pažinti turtingą krikščioniško tikėjimo paveldą, puoselėti tiesos troškulį, gilinti bendrystę su Dievu ir artimu, burti Kristaus Bendriją; plačiau apie kursą skaitykite čia.
Norintys prisijungti ir dalyvauti gyvai vykstančiuose aptarimuose, diskusijose gali registruotis čia.
Viltis
Apie viltį kaip aukštyn nukreiptą pasitikėjimo žvilgsnį, kurio atrama yra pats Dievas, ir apie kantrybę bei ištvermę, vilties seses.
Platono dialogai | Pokalbis su Tatjana Alekniene
Dr. Tatjana Aleknienė supažindina su Platono raštų vertimais į lietuvių kalbą; pokalbyje atidžiau pažvelgiame į jos verstus dialogus “Gorgiją” ir “Teaitetą”, susipažįstame su pagrindinėmis jų temomis ir aiškinamės, kodėl jos aktualios mūsų dienomis; aptariame mito reikšmę Platono dialoguose, ir kodėl Bažnyčios tėvai sėmėsi išminties iš šio Antikos mąstytojo.
Tikėjimas
Apie tai, kas būdinga tikėjimui ir kas verčia dvejoti.
Klausimai – atsakymai
Pokalbis apie skirtingus Biblijos vertimus ir Šventojo Rašto studijų metodus. Ką sako hebrajiškas tekstas apie Ievą: ar ji atsirado iš Adomo šonkaulio, ar iš jo šono mėsos (😊)? – atsakymas į šį ir kitus nelauktus (aktualius) klausimus.
Trūkis
Aptariame teologinį „trūkio“ požiūrį ir stengiamės suvokti, kaip šis dvasinis principas veikia žmogaus, bendruomenės, kultūros gyvenime.
Ireną Veisaitę prisimenant
Mano prisiminimai apie Ireną Veisaitę iš naujos knygos „Mūsų Irena“.
Ireną Veisaitę visų pirma prisimenu kaip nuoširdžią, didelės empatijos moterį, kuriai rūpėjo savo šalies žmonės. Jos jautrų dėmesį ir rūpestį patyriau ir aš, po ilgų tarnystės metų krikščionių bendrijoje likęs be darbo. Bendruomenės, kurios pastoriumi buvau dvidešimt trejus metus, durys užsivėrė dėl santuokinės krizės, ketinimo skirtis ir kurti naują šeimą. Tomis dienomis ne vienam pasakojausi, atverdamas savo jausmus, kartėlį ir baimes. Kalbėjausi ir su pažįstamais pastoriais, ir su kunigais, ir su psichologe. Sužinojusi, kas nutiko, Irena pakvietė mane į svečius.
Skaitykite toliauKodėl reikėjo naujo Šventraščio vertimo?
Keli epizodai iš naujos knygos “Naujasis Testamentas | Evangelija pagal Matą | Evangelija pagal Morkų” pristatymo, kurį Zoom platformoje organizavo sielovada.de.
Vienybės link
Kokia yra pagrindinė krikščionių vienybės sąlyga ir kas jai labiausiai trukdo? Į šį klausimą mėginame atsakyti, aptardami biblinį Babelės statymo naratyvą, senovinį šumerų mitą, apaštalo Pauliaus mintis ir net Mikalojaus Daukšos postilės prakalbą.
Trys? Karaliai?
Pasitelkdami Senojo Testamento pranašystes ir rabiniškos tradicijos apokrifus, romėnų istoriką Svetonijų ir persų poetą Jalaludiną Rumi, Ignotą Antiochietį ir, aišku, patį evangelistą Matą, aiškinamės Trijų karalių šventės, paplitusios krikščionijoje, ištakas. Bet svarbiausia, ką Matas savo tekstu norėjo perduoti pirmajam skaitytojui ir mums, ir ką pranašystės apie patekėjusią žvaigždę turi bendro su karo Ukrainoje pabaiga.
Ką reiškia Dievo teisumas?
Ar tai Įstatymo laikymasis? Išankstinis malonės veikimas? Vidinis etosas? Teisybė? Ką reiškia mįslingi apaštalo žodžiai: „iš tikėjimo į tikėjimą“? Aiškinamės (nepaviršutiniškai) kertines Pauliaus evangelijos sąvokas.
Kur gimė Jėzus?
Ar iš tikrųjų Jėzus gimė tvarte, buvusiame šalia užeigos? Ir kodėl mums tai turėtų rūpėti?
Gyvenimas triumfuos
Izraelio vaikai dejavo dėl vergystės ir šaukė, ir jų šauksmas pasiekė Dievą. Dievas išgirdo jų vaitojimą ir atsiminė savo sandorą su Abraomu, Izaoku ir Jokūbu. Ir Dievas pažvelgė į Izraelio vaikus, ir ėmė jais rūpintis. (Iš 2, 23-25)
[…] kūrinija bus išvaduota iš pražūties vergovės ir įgaus Dievo vaikų šlovės laisvę […] visa kūrinija iki šiol dejuoja gimdymo skausmuose. Ir ne tik ji, bet ir mes patys, […] mes taip pat viduje dejuojame, laukdami įsūnystės […]. (Rom 8, 22-23)
Juozapai, Dovydo sūnau, nebijok priimti į namus savo žmonos Marijos, nes tas, kuris joje prasidėjo, yra iš Šventosios Dvasios. Ji pagimdys sūnų, ir tu jam duosi Jėzaus vardą, nes jis išgelbės savo tautą iš nuodėmių. (Mt 1, 20-21)
Šiais metais sunku džiaugtis šventėmis. Žemė, nuo pradžių paženklinta prakeiksmo, nepaliauja gėrusi nekaltą kraują. Širdis krauju srūva dėl ukrainiečių skausmo, nepažaboto tironijos smurto ir neteisybės. Dejuoju. Ir suprantu, kad ne aš vienas. Dejuoja visa Dievo kūrinija. Mintyse iškyla Izraelio vaitojimas ir šauksmas. Užgimsta neblėstanti viltis. Aimanos visuomet pasiekia dangų. Yra Tas, kuriam rūpi. Jis prisiekė Abraomui, kad ateis, nugalės priešo vartus ir laiminte palaimins. Ir pažadą ištesėjo. Išvedęs Izraelį iš vergijos, išves ir visą žmoniją.
Turiu nugalėti baimę, kaip ją nugalėjo Juozapas, imdamas Mariją. Patikėti tuo, kas neįmanoma, kaip Marija, priimdama Sūnų. Mūsų Gelbėtojas užgimė ir tapo vienu iš mūsų. Pažino skausmą ir vargą, patyrė užgaules ir pažeminimą. Atstumtas savų, kentėjo, praliejo šventą kraują ir įėmė į save visų nuodėmes, visą neteisybę. Kristų iš mirusiųjų prikėlęs Dievas vėl davė pažadą – vergovė neamžina, išlaisvinimas jau visai arti. Giliai širdyje turėdamas pirmąjį šio pažado vaisių, Šventąją Dvasią, guodžiuosi ir guodžiu tuos, kuriems reikia paguodos – gyvenimas triumfuos. Šiandien mes šaukiamės Dievo, kaip priespaudoje jo šaukėsi Izraelio vaikai. Mes kenčiame Mesijo gimdymo skausmus, kaip juos kentė Marija. Kantriai laukiame, žinodami, kad Kristus sugrįš. Tiesa laimės. Už vargus bus atlyginta tiek, kad jie visai pasimirš. O Dievo meilė, ramybė ir džiaugsmas niekada nepaliaus.
Su mūsų Gelbėtojo gimimu, mielieji!