Prisikėlimas

Prisikėlimas – mitas ar istorinis faktas?

Ne vienas Dievą įsivaizduoja kaip tolimą ir neprieinamą, visai nuo žmonių atsiskyrusį, kaip beasmenį Absoliutą. Tačiau krikščionybė atskleidžia kitokį Dievo paveikslą. Nors Dievas gyvena neprieinamoje šviesoje, ir joks žmogus neregėjo ir negali regėti Jo savo fizinėmis akimis (1 Tim 6, 16), vis dėlto Jis panoro save apreikšti. Iš pradžių jis apsireiškė per Izraelio pranašus, o Jėzaus Kristaus asmenyje dar labiau praskleidė paslaptingumo skraistę. Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų. Tie, kuriuos jis pasišaukė – jo mokiniai – regėjo jo šlovę, šlovę Tėvo viengimio, pilno malonės ir tiesos  (Jn 1,14).

Skaitykite toliau
Žvelgti į kryžių

Žvelgti į Kryžių

Žmonės stovėjo ir žiūrėjo (Lk 23, 35). Nemažai žmonių žiūrėjo į Kryžių. Tačiau reagavo skirtingai. Didžiajai daliai stebėtojų Nukryžiuotasis buvo vertas patyčių, užgauliojimo ir pasmerkimo. Seniūnai tyčiodamiesi kalbėjo: „Kitus išgelbėdavo – tegul pats išsigelbsti, jei jis – Dievo išrinktasis Mesijas!“ Iš jo juokėsi ir kareiviai, prieidami, paduodami jam perrūgusio vyno ir sakydami: „Jei tu žydų karalius – gelbėkis pats!“ (Lk 23, 36-37). Dar galime suprasti, kai iš Pasmerktojo tyčiojasi imperinės Romos galios vykdytojai, linkę į smurtą ir ieškantys, kaip pralobti, – jie dalinsis Nukryžiuotojo rūbus ir mes burtą dėl jo tunikos. Tačiau Dievo tautos seniūnų aklumas ir pagiežingas pyktis šokiruoja. Regis, Jėzus iš tiesų jiems trukdė gyventi, jaukė rezgamą sukilimo prieš romėnus planą. Seniūnai galvojo, kad pasekę šiuo Jėzumi, niekuomet netaps nepriklausomais ir galingais. Jėzaus mokslas skiepijo meilę, net priešams, skatino nuolankumą ir pasitikėjimą ne savo, o Dievo galia. Tikėjimas reikalavo atvirumo bei drąsos pripažinti savo nuodėmingumą ir išsižadėti veidmainystės. Tačiau didžiūnams atsiversti buvo nenaudinga: mums geriau, kad vienas žmogus mirtų už tautą, o ne visa tauta žūtų (Jn 11, 50). Šis Žmogus iš tiesų mirs ir ne tik už tautą – už visus žmones. Taip pat už tave ir mane, idant amžinai gyventume.

Skaitykite toliau

Koronavirusas – Dievo koronė?

Paredaguotas tiesioginės transliacijos įrašas.

Krikščionių nuolat klausia: „Jei Dievas, kuriuo jūs tikite, iš tikrųjų yra, tuomet kodėl pasaulyje tiek blogio?“ Šiandien mes esame sparčiai plintančios epidemijos, nusinešančios daugybę gyvybių, liudytojai. Nedvejotinai, ji – blogis. Tačiau jei taip, kaip šį blogį vertinti? Video tinklalaidėje šis klausimas apmąstomas teologiniu ir egzistenciniu aspektais.

Klausyti audio→
Koronaviruso pandemija

Koronavirusas – koronė?

APKLAUSA BAIGTA

Lietuvių kalbos žodynas „korõnę“ (žodį pasiskolinome iš lenkų karanie) apibūdina kaip bausmę, kankynę, vargą, nelaimę. Tad šiomis dienomis, siaučiant koronaviruso pandemijai „koronaviruso koronė“ skamba kaip kalambūras. Žmonėms, ne tik skaitantiems Šventąjį Raštą, iškyla pagrįstas klausimas: ar ši virusinė epidemija yra Dievo bausmė? Pagalvojau, kad būtų įdomu išgirsti Jūsų nuomonę ir šį klausimą bibliškai pasvarstyti. Būsiu dėkingas, jei nuspręsite sudalyvauti šioje apklausoje.

Žiūrėti rezultatus→
Gyventi siaučiant marui

Gyventi siaučiant marui

Tinklalaidė

Tas, kuris gyvena Aukščiausiojo globoje, Visagalio šešėlyje pasilieka, sako Viešpačiui: „Tu mano priebėga ir mano tvirtovė, mano Dievas, kuriuo pasitikiu!“ Jis ištrauks tave iš medžiotojo kilpos, iš pražūtingo maro. Jis pridengs tave savo plunksnomis, po Jo sparnais rasi sau prieglaudą. Didysis skydas ir šarvas yra Jo tiesa! Tau nereikės bijoti nakties baisumų nė strėlių, švilpiančių dieną, nebaugins tavęs patamsyje slankiojąs maras nė vidudienį siaučiantis sunaikinimas. Tavo pašonėje kris tūkstantis ir dešimt tūkstančių – tavo dešinėje, bet tai nepriartės prie tavęs. (Ps 91, 1-7)

Nepasiduokime koronaviruso panikai

Šiandien gavau laišką iš savo bičiulio Arūno Peškaičio, kuriame jis ragina nepasiduoti panikai dėl koronoviruso plitimo. Nors šiuo klausimu su broliu Arūnu nesame kalbėję, mūsų požiūriai sutampa. Manau, kad panika, kilusi dėl šio viruso, yra nepagrįsta ir atspindi blogiausius minios instinktus. Tad su ja turime blaiviai ir romiai kovoti.

Skaitykite toliau
Liudytojai

Liudytojai

Gilinamės į Evangeliją pagal Joną (03)

Kiekvienas krikščionis yra pašauktas liudyti Kristų. Tačiau kitą nusivesti pas Jėzų mes galime tik patys praleisdami pakankamai laiko su juo. Šis tinklalaidės epizodas – apie Jono įžvalgas, padėsiančios mums būti tikrais Jėzaus liudytojais.

Klausyti→

Nuo raidės link žmogaus

Nuo raidės link žmogaus

Du iš septynių Jėzaus stebuklų vyksta per šabą. Regis, tam, kad suvoktume, jog kenčiantis žmogus Dievui yra svarbesnis už Įstatymo raidę. Kristaus stebuklai įrodo, kad Dievas rūpinasi mūsų poreikiais. Visgi dieviškas aprūpinimas, skirtas mūsų žemiškai kelionei, nėra pagrindinis dalykas, kurio suteikti atėjo Jėzus. Jis nori duoti mums daugiau – Dievo pažinimą, kas ir yra amžinasis gyvenimas.

Žiūrėti→