Politinės ideologijos ir Evangelijos sinkretizmas

Konservatorių politinės veiklos konferencijoje (CPAC), vykusioje kovo 25–28 Grapevine, Teksase nuskambėjo tokie žodžiai: „Aš myliu Donaldą Trumpą“. Suprasčiau, jei tai būtų pasakęs JAV sveikatos apsaugos sekretorius Robertas. F. Kennedy jaunesnysis, irgi kalbėjęs konferencijoje, ar kuris nors kitas iš spikerių. Bet ne. Šis išpažinimas priklauso Franklinui Grahamui, Bilio Grahamo evangelistinės asociacijos ir Samariečio krepšio prezidentui.

„Ar jis tobulas?“, – tęsdamas klausia F. Grahamas. „Ne. Bet aš myliu šį vaikiną. Aš jį myliu. Mes teturime vieną šansą. Daugiau niekada neturėsime tokio prezidento. Niekada. Todėl turime daryti viską, kad jis būtų perrinktas“.

Kadangi turėjau galimybės susipažinti su Franklinu Grahamu viešėdamas Samariečio krepšio būstinėje Boone, Šiaurės Karolinoje, po to buvau pakviestas būti Vilties festivalio direktoriumi (jį 2011 m. Vilniuje Siemens arenoje organizavo Bilio Grahamo evangelistinė asociacija), mano santykis Franklino atžvilgiu nėra priešiškas. Priešingai, žavi jo karitatyvinė veikla ir ypač jo tėvo Bilio Grahamo milžiniškas indėlis į Evangelijos sklaidą XX a. visame pasaulyje. Vis dėlto tai, ką Franklinas Grahamas viešai išpažįsta apie D. Trumpą, kurį jis žodžiu ir malda jau du kartus inauguravo JAV prezidentu, mano nuomone yra gėdinga, diskredituoja krikščionybę apskritai, ir konkrečiai evangelikus. Man gėda ir labai liūdna.

Suprasčiau, jei jis viešai išpažintų savo meilę Jėzui, tegu jį pavadina vaikinu. Bet ne. Apskritai tokia politinė agitacija, jos logika šlubuoja. Ar mylime ir žavimės tik tobulais? Jei taip, tai ar tikrai tai meilė? Ar veikiau naudos ieškojimas, troškimas būti arti didžiausio, įtakingiausio, galingiausio? Kas nors paprieštaraus, kad anglų kalba „I love this guy“ reiškia ne meilę, o tiesiog „man patinka tas vaikinas“. Be abejo, ironizuoju, tačiau dalyko esmės tai nekeičia. Raginimas daryti viską, kad D. Trumpas būtų perrinktas, kai to neleidžia JAV Konstituciją, yra priešingas tiesai (teisei). Girdėjau, kad jis jau pasiteisino, kad turėjo omenyje D. Trumpo politikos tęstinumą, o ne perrinkimą. Vis dėlto, manau, kad F. Grahamas yra giliai susipainiojęs ir savo užsiangažavimą politinei respublikonų linijai laiko svarbesniu dalyku už tiesą.

Labai pigiai (toje pačioje kalboje) skamba jo žodžiai, kad Dievas siūlo išgelbėjimą, bet žmogus turi būti pasiruošęs tikėti ir atsiversti nuo savo nuodėmių. Nes jeigu, jis iš tiesų tuo tikėtų, tai turėtų pasakyti tam vaikinui, kurį sakosi mylįs, ir už kurį agituoja balsuoti. Tačiau dabar jis nekalba apie tai, kad anas nuolatos meluoja, nuolatos save giria, kitus žemina, sėja neapykantą, neturi mažiausios empatijos ir t. t. Kitaip tariant, elgiasi lygiai kaip klaidingi rūmų pranašai, aprašyti Senajame Testamente. Jie visada kalbėdavo tai, kas patinka nedoram karaliui. O tikri Viešpaties pranašai nebuvo mėgstami diktatorių, tačiau būtent jų pranašiški žodžiai buvo įtraukti į Šventojo Rašto kanoną, būtent juos krikščionys skaito ir laiko Dievo įkvėptais.

Mane taip pat pasiekia žinios, kad JAV evangelikų atstovai, atvykę į Lietuvą, esą misijų reikalais, iš tiesų „trumpina“ auditoriją, skelbia MAGA ideologiją. Ne visi JAV evangelikai yra trumpistai. Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad jų tarpe šiandien jau vis garsiau skamba pagrįsta kritika mūsų dienų krikščioniškai dešinei, nors neretai už tai tenka sumokėti: suspenduojama tarnystė, išmetama iš savos denominacijos. Čia nesiplėsiu, bet taip pat panašų spaudimą patiria ir JAV akademikai bei kultūros žmonės. Žodžio laisvė JAV patiria nemenką išmėginimą. Duokdie, kad ji išstovėtų. Viliuosi, jog JAV evangelikai atsibus ir atsivers. Politinės ideologijos ir Evangelijos sinkretizmas yra erezija, kurią privalu įvardinti.