Remdamasis Ireniejumi ir Augustinu aptariu keturiais paveikslais evangelijose atskleistą Dievo Sūnaus veidą.

Apie klaidingus teologinius lūkesčius apaštalų ir mūsų dienomis. Ką reiškia Jėzaus žodžiai: „Dangaus karalystė patiria smurtą, ir smurtininkai ją grobia”? Skaitiniai: https://biciuliams.lt/aukso-amzius-ir-jo-gresme-demokratijai https://biciuliams.lt/maldos-baltuosiuose-rumuose-pentagone-ir-vatikane

Apie Henocho knygos atspindžius Jono Apokalipsėje.

Jono laiškai plėtoja Evangelijos pagal Joną mintis ir yra neatsiejama taip vadinamos Jono tradicijos dalis. Ji drauge su Corpus Paulinum (Pauliaus laiškais) nedvejotinai sudaro teologinės Naujojo Testamento minties esmę.

Dievas Tėvas yra virš mūsų, Dievas Sūnus dėl mūsų, o Dievas Šventoji Dvasia yra mumyse. Tai iš tiesų dovana Asmenyje. Šventajame Rašte Šventoji Dvasia apibūdinama įvairiais įvaizdžiais ir šioje laidoje išgirsite apie kelis iš jų. Taip pat sužinosite, kodėl lietuviai Šv. Rašto vertėjai taip skirtingai vertė gr. žodį Παράκλητος – Parakletas, kuriuo Jonas Jėzaus lūpomis apibūdina Šventąją Dvasią.

Pasitelkdamas Bažnyčios tėvus, kelis tapytojų paveikslus ir Šventąjį Raštą, kalbu apie Trivienio Dievo slėpinį, dėmesį sutelkdamas ties Šventąja Dvasia, ir kaip ją apibūdina Naujojo Testamento autoriai.

Apžvelgdamas Evangeliją pagal Joną, svarstau, kodėl žvejas iš Galilėjos galėjo parašyti tokį monumentalų dvasinį šedevrą, aptariu, kodėl lyginant su kitomis evangelijomis, ši yra išskirtinė.

Kaip Adomo testamentas koreliuoja su Apreiškimo knyga, Makabiejų knygomis ir Senojo Testamento pranašų žodžiais? Paskaita VDU Katalikų teologijos fakultete. Pirmoje dalyje aptariu apokaliptinės judėjų ir krikščionių literatūros ypatumus.

Drauge su Karlu Rahneriu meldžiuosi už krikščionių (ir ne tik) vienybę, apmąstydamas, kas į ją veda ir kas jai trukdo.