-
Įvadas į Jono laiškus
Jono laiškai išskirtini tiek tyrinėjant Jono raštus, tiek ir visą Naująjį Testamentą. Jie praplečia Evangelijos pagal Joną mintis ir yra neatsiejama taip vadinamos Jono tradicijos dalis. Ji drauge su Corpus Paulinum (Pauliaus laiškais) nedvejotinai sudaro teologinės Naujojo Testamento minties esmę.
JUMS TAIP PAT GALI PATIKTI
Ekleziastas: kaip pabusti iš egzistencinio miego?
Naujiena – pamokslų archyvas
Darbininkai
-
Pažinkime Šventąją Dvasią
Ką tik praėjusios Sekminės primena, kaip Šventoji Dvasia buvo išlieta pirmiesiems Kristaus mokiniams. Daugiausia apie Šventąją Dvasią sužinome iš Jono raštų. Jis vienintelis iš evangelistų užrašė tai, ką prieš savo kančią Jėzus kalbėjo apie trečiąjį Trejybės asmenį ir jo veikimą. Atrinkau šias ištraukas su komentarais. Skaitykime, gilinkimės, pažinkime Šventąją Dvasią.
JUMS TAIP PAT GALI PATIKTI
Egzorcizmas
Ryto allegro – apie Biblijos vertimus ir spaudinius
Lietuviškos Biblijos kelią apžvelgiant
-
Aiškinamės Jono evangelijos prologą
Kviečiu pasigilinti į Jono raštus – naują vertimą su teksto komentarais. Viliuosi, kad parinktos citatos sielai bus it rinktiniais prieskoniais pagardinti priešpiečiai. Galbūt jie padidins apetitą sėstis prie pietų stalo ir įsigijus knygą vaišintis ypatingai sočiais patiekalais – Evangelija pagal Joną, Jono laiškais ir Apreiškimu. Pradėkime nuo Evangelijos pagal Joną prologo (1, 1-18).
JUMS TAIP PAT GALI PATIKTI
Dievo poema
Jėzaus vardo šaukiasi vargšai dvasia
Mano mėgstamiausi teologai
-
Įvadas į Evangeliją pagal Joną
Ireniejus buvo bene pirmasis iš Bažnyčios tėvų dangiškas būtybes, esančias prieš Dievo sostą (Apr 4, 6-8), aiškinęs kaip keturias evangelijas. Erelis simbolizuoja Evangelija pagal Joną – ji atveria neregėtas aukštumas ir nuo pirmų eilučių kelia skaitytojo mintis į dangų. Artimiausiu metu ketinu pasidalyti komentarais, rašytais naujam Jono raštų vertimui. Pradėti, regis, tiktų nuo Evangelijos pagal Joną Įvado.
-
Lietuviškos Biblijos kelias
Antroje pokalbio Kretingos bibliotekoje dalyje aptariu, kaip Biblija pasiekė Lietuvą, įvardinu svarbiausius jos vertimus į lietuvių kalbą. Sužinosite, kodėl dvi iki galo į lietuvių kalbą išverstos Biblijos taip ir nebuvo išleistos, kas pranyko iš antraštinio pirmosios lietuviškos Biblijos, saugomos Vilniaus universiteto bibliotekoje, puslapio ir daug kitų nežinomų faktų.
-
Įvadas į Pauliaus laiškus
Nauji Biblijos vertimai kyla iš troškimo aiškiau suvokti Dievo mintis. Nors Šventojo Rašto kanonas yra baigtinis, tačiau pats Dievo žodis – gyvas ir vis iš naujo prakalbinantis. Kinta ne tik kalba, į kurią verčiamas Biblijos tekstas, bet ir kultūra, kurioje gyvena skaitytojas su teksto vertėju. Be to, nauji kultūrinio ir religinio hebrajų bei graikų romėnų pasaulio, kuriame pirmiausia suskambo Viešpaties žodžiai, tyrimai atveria daugiau galimybių aiškintis biblinių tekstų prasmę. Dar reikėtų paminėti ir vis tobulėjančius tekstinius įrankius: skaitmenizuotą Šventojo Rašto tekstą originalo kalbomis, taip pat senųjų kalbų žodynus, konkordancijas, paieškos sistemas, leidžiančias tirti, kaip atskirus žodžius ir frazes vartoja vienas ar kitas Biblijos autorius, lyginti įvairius to paties teksto vertimus…
-
Jonas Bretkūnas – kaip lietuvių Liuteris
M. Liuterio vertimo metodika Savo požiūrį į Šventraščio vertimą M. Liuteris gan išsamiai išdėstė „Atvirame laiške apie vertimą“ („Ein Sendbrief vom Dolmetschen“, 1530) bei „Psalmių įvaduose ir vertimo priežastyse“ („Summarien über die Psalmen und Ursachen des Dolmetschens“, 1531-1533). Reformacijos tėvas buvo įsitikinęs, jog, siekiant sklandaus biblinių tekstų vertimo, reikia laikytis trijų pagrindinių kriterijų. Pirma, ta pati mintis skirtingomis kalbomis išreiškiama visai kitais žodžiais, todėl prasminis ad sensus vertimas pranoksta pažodinį ad verbum. Antra, Biblijos vertėjas turi būti nuovokus teologas. Ir trečia, nemažiau svarbios yra jo vidinės nuostatos.
-
Šventraščiai lietuvių kalba XVII – XVIII a.
Šventraščiai lietuvių kalba XVII a. XVII amžiuje Šventraščio leidyba Mažojoje Lietuvoje nedaug pasistumia į priekį. 1612 metais Lozorius Zengštokas išleido naują Vilento „Evangelijų ir epistolų“ redakciją, o dar po trylikos metų (1625) pasirodė Jono Rėzos redaguotas „Psalteras Dowido“ lietuvių ir vokiečių kalbomis. Šis leidinys turėjo labai praktišką siekį – liuteronų bažnyčias, kuriose pamaldos vykdavo vokiečių ir lietuvių kalbomis, aprūpinti identiškomis to paties teksto versijomis.
-
Pirmieji Šventojo Rašto vertimai į lietuvių kalbą
Šį mėnesį Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštis Metai publikavo mano studiją, kurioje apžvelgiu ankstyvąją Biblijos vertimo į lietuvių kalbą istoriją. Kadangi ji didesnės apimties, savo bičiuliams patogumo dėlei ją pateikiu suskirstytą į tris dalis, papildydamas iliustracijomis. Pirma dalis supažindina su lietuviškos Biblijos istoriografija ir pirmaisiais Šventojo Rašto tekstais lietuvių kalba, dienos šviesą išvydusiais XVI a.
JUMS TAIP PAT GALI PATIKTI
„Rusiškas pasaulis“ ir jį atmetanti ortodoksija
Dvasinės dermės (III)
Vanduo – į vyną
-
Labas rytas, Lietuva: apie Biblijos vertimus
Šiandien LRT laida Labas rytas, Lietuva rodė reportažą apie Vilniaus universitete eksponuojamus Biblijos lietuvių kalba leidinius.
-
Ryto allegro – apie Biblijos vertimus ir spaudinius
Praeitą savaitę Vilniaus universitete atidaryta paroda Lietuviškos Biblijos istorija sulaukė nemenko žiniasklaidos dėmesio. Kviečiu paklausyti LRT radijo laidos Ryto allegro, kurioje su redaktore Laima Ragėniene kalbėjomės apie surengtą parodą.
-
Rengiama unikali paroda – Lietuviškos Biblijos istorija
Balandžio 12 d. 16 val. atidaroma Lietuvos Biblijos draugijos ir Vilniaus universiteto rengiama paroda, skirta Šventojo Rašto vertimams į lietuvių kalbą paminėti. Knygų ekspozicija chronologiškai apims visą lietuviškos Biblijos kelią – pradedant Jono Bretkūno verstos Biblijos rankraščiu (1590) ir baigiant XX a. Biblijos vertimais.
JUMS TAIP PAT GALI PATIKTI
Jėzaus vardo šaukiasi vargšai dvasia
Dievo artuma
Žodis kaip kuriančioji galia
-
Pirmieji Šventojo Rašto vertimai į lietuvių kalbą. Teologinė perspektyva (Video)
Praeitais metais keliose mokslinėse konferencijose skaičiau pranešimus apie pirmuosius Biblijos vertimus į lietuvių kalbą. Tyrinėdamas šią temą aptikau ne tik nemažai nežinomų faktų, bet ir šiai dienai labai aktualių klausimų. Išsamų, šia medžiaga paremtą straipsnį jau esu parengęs publikavimui, tik dar nežinau kuris iš leidinių imsis jį spausdinti. Tuomet juo pasidalinsiu ir savo svetainėje.
JUMS TAIP PAT GALI PATIKTI
Apokalipsė. Likimo knyga
Idant praregėtume
Vienybės imperatyvas Naujajame Testamente
-
Prasmingai skaitant Morkų
Smagu, kad naujas Morkaus evangelijos vertimas susilaukia dėmesio ir atsiliepimų. Iš jų galima spręsti, jog vertėjų pastangos – perteikti aiškų ir sykiu nuo originalo nenutolstantį vertimą – pasiteisino. Pritariu, kad šis tekstas į dienos šviesą iškelia ankstesniuose vertimuose „pasislėpusius” niuansus, kurie pagilina prasmę. Naujų aspektų žinomame tekste atradimas jį prikelia iš sąstingio. Nereikšmingos detalės, pasirodo, turi prasmę, kurią, padedami vertimo autorių pastabų, vis aiškiau suvokiame. Tokiu būdu iš tiesų tekstas atkeliauja pas mus ir tampa artimu.
JUMS TAIP PAT GALI PATIKTI
Pasaulio širdis (II)
Lietuviškos Biblijos kelias
Gyvenimo ir mirties prasmė
-
Naujas Evangelijos pagal Morkų vertimas
Tęsiant pradėtą Biblijos naujų vertimų apžvalgą, šios svetainės skaitytoją noriu supažindinti su Lietuvos Biblijos draugijos išleistu signaliniu Evangelijos pagal Morkų leidiniu. Jo pasirodymu nuoširdžiai džiaugiuosi ne aš vienas, bet, manau, visi, kam brangūs Šventojo Rašto žodžiai.
