Naujai atrandamas Pradžios tekstas

Ingrida Gudauskienė ir Danielius Dikevičius dar 2014 m. Lietuvos mokslų akademijos leidinyje „Lituanistica“ publikavo Pradžios knygos 1-3 skyriaus vertimą iš hebrajų kalbos. Vertėjai tikėjosi, jog šis mėginimas pateikti visai naują, paremtą originaliu tekstu vertimą iššauks diskusijas bei sykiu paskatins imtis naujų Biblijos vertimų į lietuvių kalbą. Šis lūkestis pasiteisino tik iš dalies, nes pats darbas nebuvo recenzuotas nei mokslinėje periodikoje, nei aptartas žodžiu kokioje konferencijoje. Tačiau jis nenuėjo perniek nes, kaip jau esu minėjęs, Lietuvos Biblijos draugija inicijuoja naują Naujojo Testamento vertimą.

Siekiant užpildyti spragą, noriu sugrįžti prie Pradžios knygos teksto vertimo, kuris, mano nuomone, tikrai vertas dėmesio dėl kelių priežasčių.

Visų pirma pritariu šio darbo autorių nuomonei, jog biblinis tekstas kaip toks visuomet yra atviras interpretacijai ir drauge naujoms įžvalgoms. Dėl to kiekviena karta gali perskaityti Raštą gyvai, atrasdama lobių, prie kurių nepavyko prisikasti ankstesnėm. Iš tiesų nuo paskutiniųjų Biblijos vertimų į lietuvių kalbą prabėgo jau nemažai laiko ir, keičiantis kartoms, naujo vertimo poreikis jau jaučiamas ir su laiku, regis, tik didės.

Antra, nors Raštas ir atviras interpretacijoms, jos pateisinamos tik tuomet, kai remiasi pirminiu šaltiniu – mus pasiekusiu tekstu originalia kalba. Gudauskienė ir Dikevičius tai puikiai supranta, todėl ir savo pagrindiniu tikslu laiko „suprasti biblinį tekstą originalo kalba ir kiek įmanoma tiksliau perteikti jo prasmę lietuviškai.“

Trečia, vertėjai savo kompetenciją įrodo dirbdami pagal šios dienos Biblijos tyrinėtojams keliamus reikalavimus: visų pirma jie išverčia tekstą paraidžiui, po to atlieka jo egzegezę, kurios svarbesnius punktus ir problemiškus, neretai daugiareikšmius žodžius aptaria leksikografinėse pastabose, ir galiausiai, jau remdamiesi atliktu darbu, pasiūlo savo literatūrinį vertimą.

Pastarąjį ir noriu pristatyti šios svetainės skaitytojui, kaip visuomet laukdamas atsiliepimų ir minčių. Sekančiame įraše išsakysiu savo pastabas, kurias jau prieš metus esame aptarę su Ingrida Gudauskiene.

Dėkoju žurnalo „Lituanistica“ leidėjams už sutikimą šį tekstą publikuoti.

Literatūrinio vertimo pasiūlymas (Pradžios knyga 1–2 sk.)

1,1 Kai Dievas kūrė dangų ir žemę, 2 žemė buvo beformė ir tuščia, tamsa – viršum vandenų gelmės, ir baugi audra sklendė vandenų paviršiumi. 3 Tada pasakė Dievas: „Tebūnie šviesa“. Ir buvo šviesa. Ir pamatė Dievas – ta šviesa, kaip gera! Ir atskyrė Dievas šviesą nuo tamsos. Tuomet pavadino Dievas tą šviesą ‘diena’, o tą tamsą − ‘naktim’. Sutemo vakaras, išaušo rytas, diena pirma. Tada pasakė Dievas: „Tebūna tvirtuma viduryje vandenų ir teatskiria ji vandenis nuo vandenų“. 7 Ir padarė Dievas tvirtumą ir atskyrė tarp vandenų, kurie buvo apačioje tvirtumos, ir tarp vandenų, kurie virš tvirtumos. Ir buvo taip. Tuomet pavadino Dievas tą tvirtumą ‘dangum’. Sutemo vakaras, išaušo rytas, diena antra. Tada pasakė Dievas: „Tesusirenka vandenys, kurie po dangumi, į vieną vietą ir tegul būna matoma sausuma“. Ir buvo taip. 10 Tuomet pavadino Dievas tą sausumą ‘žeme’, o tų vandenų telkinį pavadino ‘jūra’. Ir pamatė Dievas – kaip gera! 11 Tada pasakė Dievas: „Teišdaigina žemė želmenis, žolę, duodančią sėklą, medžius, nokinančius vaisius, vaisius pagal rūšis jų, kadangi turi jų sėklą žemei“. Ir buvo taip. 12 Ir išdaigino žemė želmenis, žolę, duodančią sėklą pagal rūšį jos, ir medžius, nokinančius vaisius, kurie turi sėklą pagal rūšį jų. Ir pamatė Dievas – kaip gera! 13 Sutemo vakaras, išaušo rytas, diena trečia. 14 Tada pasakė Dievas: „Tebūna šviesuliai dangaus tvirtumoje, kad atskirtų dieną nuo nakties, ir tebūna jie ženklais šventėms, dienoms ir metams. 15 Ir tebūna jie šviesuliais dangaus tvirtumoje, kad šviestų žemei“. Ir buvo taip. 16 Ir padarė Dievas du didelius šviesulius  –  šviesulį didelį, kad šviestų dieną, ir šviesulį mažą, kad šviestų naktį, taip pat ir žvaigždes. 17 Ir išdėstė juos Dievas tvirtumoje dangaus, kad šviestų žemei, 18 kad šviestų dieną ir naktį, kad atskirtų šviesą nuo tamsos. Ir pamatė Dievas – kaip gera! 19 Sutemo vakaras, išaušo rytas, diena ketvirta. 20 Tada pasakė Dievas: „Tegul kirba vandenys, kirbėlynai gyvasties gyvos, ir skraidūnai tegul skraido nuo žemės iki dangaus tvirtumos“. 21 Ir sukūrė Dievas dideles pabaisas, ir kiekvieną šliaužiančią gyvastį gyvą, kuri kirbino vandenis pagal rūšį savo, ir visus sparnuotus skraidūnus pagal rūšį jų. Ir pamatė Dievas – kaip gera! 22 Tuomet palaimino juos Dievas tardamas: „Būkite vaisingi, dauginkitės ir pripildykite jūrų vandenis, o skraidūnai tegul dauginasi žemėje“. 23 Sutemo vakaras, išaušo rytas, diena penkta. 24 Tada pasakė Dievas: „Teišveda žemė gyvastį gyvą pagal rūšį jos: gyvulius, šliaužūnus ir žvėris žemės pagal rūšis jų“. Ir buvo taip. 25 Ir padarė Dievas žemės žvėris pagal rūšį jų, ir gyvulius pagal rūšį jų, ir visus dirvos šliaužūnus pagal rūšį jų. Ir pamatė Dievas – kaip gera! 26 Tada pasakė Dievas: „Padarykime žmoniją pagal mūsų paveikslą kaip panašumą mūsų, tevaldo ji jūros žuvis, dangaus skraidūnus, gyvulius ir visą žemę bei kiekvieną šliaužūną, šliaužiantį žeme“. 27 Ir sukūrė Dievas žmogų pagal savo paveikslą, pagal paveikslą Dievo sukūrė jį, vyrišką ir moterišką sukūrė juos. 28 Tuomet palaimino juos Dievas ir pasakė jiems: „Būkite vaisingi, dauginkitės, pripildykite žemę, pajunkite ją ir valdykite jūros žuvis, dangaus skraidūnus ir kiekvieną gyvį, šliaužiantį žeme“. 29 Tada pasakė Dievas: „Žiūrėkite! Duodu jums visą žolę, duodančią sėklą visam žemės paviršiui, ir visus medžius, nokinančius vaisius, nešančius sėklą, tai jums tebūna maistui. 30 O kiekvienam žemės žvėriui, kiekvienam dangaus skraidūnui ir kiekvienam šliaužiančiam žeme, kuriame gyvastis gyva, duodu maistui visą žalią augmeniją“. Ir buvo taip. 31 Ir apžvelgė Dievas visa tai, ką padarė. Žiūrėkite – kaip nepaprastai gera! Sutemo vakaras, išaušo rytas, diena ta šešta. 2,1 Taip buvo užbaigti dangus ir žemė, ir visa jų tvarka. Ir užbaigė Dievas tą septintą dieną savo darbą, kurį padarė, ir ilsėjos tą septintą dieną nuo viso darbo savo, kurį padarė. Tuomet palaimino Dievas tą septintą dieną ir pašventino ją, kadangi joje ilsėjos nuo viso darbo, kurį sukūrė Dievas, kad padarytų.

2,4 Tokie yra įvykiai dangaus ir žemės po to, kai jie buvo sukurti. Dienoje, kai padarė VIEŠPATS Dievas žemę ir dangų, tuomet dar nebuvo jokio lauko krūmo toje žemėje ir jokia lauko žolė dar nežėlė, kadangi VIEŠPATS Dievas nesiuntė lietaus žemei ir nebuvo jokio žmogaus, kad dirbtų dirvą. Tik vanduo srovėjo iš žemės ir drėkino visą dirvos paviršių. Tuomet nulipdė VIEŠPATS Dievas žmogų, dulkę tos dirvos, ir įpūtė į jo šnirpšles gyvybės kvėpavimą, ir tapo tas žmogus gyva esybe. Paskui pasodino VIEŠPATS Dievas sodą dėl gerovės visiems laikams ir apgyvendino ten žmogų, kurį buvo nulipdęs. Ir užaugino VIEŠPATS Dievas iš dirvos visus medžius, patrauklios išvaizdos ir gerus valgymui, ir gyvenimo medį to sodo viduryje bei medį pažinimo gero ir blogo. 10 Taip pat dėl gerovės buvo trykštanti versmė, girdanti sodą, kuri iš čia šakojosi į keturis šaltinius. 11 Pirmojo vardas – Pišonas. Jis supo visą Avilos kraštą, kur būta aukso. 12 O auksas to krašto – geras, ten taip pat buvo sakai ir onikso akmuo. 13 Antrojo vardas – Gihonas. Jis vilnijo per visą Kūšo kraštą. 14 Trečiojo vardas – Hidekelis. Jis tekėjo Ašūro Rytuose. O ketvirtasis – Peratas. 15 Tuomet VIEŠPATS Dievas paėmė žmogų ir įkurdino tame sode gerovės, kad jame dirbtų ir jį saugotų. 16 Po to VIEŠPATS Dievas liepte liepė žmogui, sakydamas: „Nuo visų šito sodo medžių gali valgyti, 17 tik nuo gero ir blogo žinojimo medžio nevalgysi, nes tą dieną, kai nuo jo valgysi, tapsi marus.“ 18 Taip pat sakė VIEŠPATS Dievas: „Negera žmogui būti pačiam sau, padarysiu jam palaikytoją, tolygų jam.“ 19 Tuomet nulipdė VIEŠPATS Dievas iš dirvos visus lauko gyvius ir visus dangaus skraidūnus ir atvedė pas tą žmogų, kad pamatytų, kaip jis juos pašauks. Ir kiekvienas pavadinimas, kuriuo žmogus pašaukė gyvą esybę, tapo jos vardu. 20 O šaukė, gi, vardais žmogus visus gyvulius, dangaus skraidūnus ir visus lauko žvėris, bet vis dėlto žmogus nerado sau palaikytojo, esančio tolygaus, jam. 21 Tada panardino VIEŠPATS Dievas žmogų į gilų miegą, ir kol jis miegojo, paėmė vieną iš jo šonų ir suskliaudė mėsą jo vietoje. 22 Ir suformavo VIEŠPATS Dievas iš to šono, kurį paėmė iš žmogaus, moterį, ir atvedė ją pas tą žmogų. 23 Žmogus tuomet tarė: „Šita, štai dabar, yra kaulas mano kaulų ir mėsa mano mėsos, jai bus šaukiamasi ‘moteris’, nes šita iš vyro buvo paimta.“ 24 Kaip tik todėl ir palieka vyras savo tėvą ir savo motiną, ir susijungia su savo moterimi, ir jie tampa vienu kūnu. 25 Ir buvo jie abu nuogi, tas žmogus ir jo moteris, ir nesigėdijo.

Versta iš Biblia Hebraica Stuttgartensia, 1997, 5­as leidimas

 

5 komentarai apie “Naujai atrandamas Pradžios tekstas

  1. Asta

    Recenzijoje nepaaiškintas šitas naujas išsireiškimas „Ir pamatė Dievas – kaip gera! ”
    Ne man čia kritikuoti, bet kažkaip tai nesiderina pamatymas pojūčio, suprasčiau pajautė, patyrė kaip gera, bet ne pamatė. Kituose vertimuose „Ir Dievas matė, kad tai buvo gerai.”

    Atsakyti
  2. G.G.

    Persiskaičiau I. Gudauskienės ir D. Danilevičiaus Pradžios knygos vertimo recenziją „Siekiant originalumo, nenutolstant nuo originalo‎”. Joje jau paliesti Dievo Dvasios (Pr1,2)
    ir kiti klausimai…

    Atsakyti
  3. G.G.

    „baugi audra sklendė vandenų paviršiumi” (Pr 1, 2). Labai jau trūksta Dievo Dvasios virš vandenų . Juk ten kaip ir – ruah elohim, πνεũμα θεοũ ?

    Atsakyti
  4. Virginijus

    Ačiū Giedriau už įdomias ir naudingas naujienas. Buvo įdomu paskaityti Pradžlos knygos naujai išverstą tekstą ☺ Stiprybės ir Dievo išminties vertėjams! Ačiū

    Atsakyti

Parašykite komentarą

Įrašykite savo el. pašto adresą, jei norite prisijungti prie bičiulių rato. Konfidencialu - Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.