Apie mokytojus ir mąstytojus, kurie maitina mano tikėjimą ir plečia jo pažinimo ribas
Mano mėgstamiausi teologai (II)
Parašykite komentarą
Temos Archyvai: Video
Mano mėgstamiausi teologai
Apie mokytojus ir mąstytojus, kurie maitina mano tikėjimą ir plečia jo pažinimo ribas.
Jėzaus Testamentas
Jei kviečio grūdas nekris…
Klausimai – atsakymai
#04: Kas yra „gimtoji“ ar „prigimtinė nuodėmė“? Ką šiandien reiškia šis teologinis terminas? Ar nuodėmė – prigimtis, ar pasirinkimas? Žiūrėti / klausyti →
#03: (1) Kodėl Kristus vadinamas paskutiniuoju Adomu? (2) Ką Paulius turėjo omenyje sakydamas, siekite pranašystės dovanos? Žiūrėti / klausyti →
#02 Apie pranašystes, skelbiančias antrą Trumpo kadenciją. Žiūrėti / klausyti →
#01: Jėzus kalbėjo: “‘Ne sveikiesiems reikia gydytojo, o ligoniams… Aš atėjau ne teisiųjų šaukti, o nusidėjėlių”. Kas tie “teisieji” ir “sveikieji”, kurių Jėzus neatėjo gelbėti? Žiūrėti / klausyti →
Pokalbis apie Šventojo Rašto vertimą
Anželika Krikštaponienė pakalbino mane apie Šventojo Rašto vertimus į lietuvių kalbą.
Ar Judas Iskarijotas gali būti išgelbėtas?
Mėginu atsakyti į bičiulio užduotą klausimą.
Idant praregėtume
Gilinamės į Evangelijos pagal Joną 9 skyriaus prasmę ir aiškinamės, ką ši Evangelijos dalis kalba mums.
Tėvo namų įvaizdis Rašte ir jo implikacijos tikėjimo bendruomenei
Dievo Tėvo įvaizdis implikuoja kiekvieno krikščionio pašaukimą dvasinei tėvystei. Esame pašaukti būti tėvais, atspindinčiais dangiškąjį Tėvą. Pranešime, sakytame konferencijoje “Tėvo namuose”, atskleidžiama, kad Dievo Tėvo įvaizdis yra vienas svarbiausių raktų į Evangelijos sampratą.
Kas be nuodėmės?
Aiškinamės Evangelijos pagal Joną 8 skyriaus kontekstą, gilinamės į jo prasmę ir tai, ką ši Evangelijos dalis reiškia mums.
Jėzus Palapinių šventėje – tikėjimo ir netikėjimo sankirtoje
Evangelijos pagal Joną 7 skyriuje susitinka realybė ir jos šešėlis, provaizdis ir gyvenimas, kurį jis vaizduoja. Žodis, tapęs kūnu ir pasistatęs palapinę tarp mūsų, ir yra tikroji Palapinių šventė. O Sukot – tik jo provaizdis. Aiškėja, kad Dievas kūno palapinėje tampa tikėjimo ir netikėjimo sankirtos tašku.
Tikroji gyvenimo duona
Šventosios Dvasios dovanos
Šventosios Dvasios dovanos Senajame Testamente? Ar reikia charizmas skaičiuoti? Kokia Sekminių reikšmė? Į kokias duobes įpuola charizminės bažnyčios? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus paskutinėje šio sezono tinklalaidėje „Irkis į gilumą“.
Palaiminti, kurie tiki nematę
GILINAMĖS Į EVANGELIJĄ PAGAL JONĄ (4 sk.)
Neįmanoma kristi tiek žemai, kad Dievo meilė nepasiektų. Ji nusileidžia tiek, kiek žemai esame puolę, apglėbia, pakelia ir perkeičia. Tereikia trokšti ir jai atsiverti. Ieškančiam išgydymo, Jėzus sako: „Kol nepamatysite ženklų ir stebuklų, niekaip netikėsite”. Visgi brandus tikėjimas remiasi ne į stebuklus, o į mylintį, nors ir neregimą Kristų: „Tomai, tu įtikėjai, nes mane pamatei. Palaiminti, kurie tiki nematę!”
Šventoji Dvasia Evangelijoje ir mūsų gyvenime
GYVENIMAS SU ŠVENTĄJA DVASIA (I)
Šventosios Dvasios pripildymas, o gal geriau būtų sakyti, apglėbimas paliečia ir visą žmogaus esybę. Tuomet mano vidinis Aš susitinka su tikru, mane mylinčiu ir iki galo pažįstančiu Dievo Tu. Aš atsiveriu Dievui, o jis man apreiškia save. Tai naujos kokybės santykis. Dievas nebėra vien iš tikėjimo doktrinų sudarytas aukščiausias objektas, o tikrasis Gyvenimas. Pasitelkiant Martino Buberio mintį: „Tai virsta Tu. Ir Tu yra daugiau, negu žino Tai. Tu nuveikia daugiau, ir jam daugiau nutinka, negu žino Tai. Į šį santykį neįsiskverbia jokia apgaulė: čia Tikrojo Gyvenimo lopšys.“