Aptariame teologinį „trūkio“ požiūrį ir stengiamės suvokti, kaip šis dvasinis principas veikia žmogaus, bendruomenės, kultūros gyvenime.

Keli epizodai iš naujos knygos “Naujasis Testamentas | Evangelija pagal Matą | Evangelija pagal Morkų” pristatymo, kurį Zoom platformoje organizavo sielovada.de.

Kokia yra pagrindinė krikščionių vienybės sąlyga ir kas jai labiausiai trukdo? Į šį klausimą mėginame atsakyti, aptardami biblinį Babelės statymo naratyvą, senovinį šumerų mitą, apaštalo Pauliaus mintis ir net Mikalojaus Daukšos postilės prakalbą.

Pasitelkdami Senojo Testamento pranašystes ir rabiniškos tradicijos apokrifus, romėnų istoriką Svetonijų ir persų poetą Jalaludiną Rumi, Ignotą Antiochietį ir, aišku, patį evangelistą Matą, aiškinamės Trijų karalių šventės, paplitusios krikščionijoje, ištakas. Bet svarbiausia, ką Matas savo tekstu norėjo perduoti pirmajam skaitytojui ir mums, ir ką pranašystės apie patekėjusią žvaigždę turi bendro su karo Ukrainoje pabaiga.

Ar tai Įstatymo laikymasis? Išankstinis malonės veikimas? Vidinis etosas? Teisybė? Ką reiškia mįslingi apaštalo žodžiai: „iš tikėjimo į tikėjimą“? Aiškinamės (nepaviršutiniškai) kertines Pauliaus evangelijos sąvokas.

Ar iš tikrųjų Jėzus gimė tvarte, buvusiame šalia užeigos? Ir kodėl mums tai turėtų rūpėti?

Adventinė refleksija apie Kristaus priesaką – mylėti.

Adventinė refleksija apie metų laikus žmogaus, bendruomenės ir tautos gyvenime.

Kas narsų Dievo tautos karžygį pavertė klastingu išdaviku? Šį kartą aptariu įsimintiną karaliaus Dovydo sūnėno portretą.

Pasitelkdamas Abšolomo gyvenimo istoriją, mąstau apie karčius vaisius, kuriuos žmogaus gyvenime subrandina neatleidimas.

Tinklalaidėje svarstau, ar pacifistinis požiūris, vienodai vertinantis abi kariaujančias puses – Ukrainą ir Rusiją, remiasi Kristaus mokslu, ar Naujasis Testamentas mokydamas apie meilę visiems, ir mūsų skriaudikams, nepakeičia Dievo, teisiančio nedorėlius, paveikslo Senajame Testamente, ar Pranciškaus kaip vyriausiojo Romos katalikų bažnyčios ganytojo laikysena karo metu teisinga ir pagrįsta Šventuoju Raštu.

Antroje pokalbio Liudvigsburge su Karoliu Genučiu dalyje – apie santykį su kitaip tikinčiu, krizes ir Tvaną, blogus ir gerus pamokslus, Pauliaus laiškų vertimą ir ne tik.

Liudvigsburge su Karoliu Genučiu kalbamės apie mano tikėjimo pradžią, Sąjūdžio laikus ir dabartį (I d.)

Tikėjimas – nevienpusis, Dievo namuose ne vienas kambarys, jų daug. Tikėjimas nesusiaurina akiračio, o jį praplečia, suteikdamas Dievo perspektyvą. Kristus yra kelias, kuriuo turime nepaliaujamai keliauti. Tūkstančio mylių kelionė prasideda nuo vieno žingsnio. Jį žengę, nesustokime.

Palikdami vietos Dievo žodžio autorystės slėpiniui, skaitome kelias nuo pirmųjų krikščionijos amžių žinomas Evangelijos pagal Morkų pabaigas.