3-iame ir 4-ame Evangelijos pagal Joną skyriuose autorius užrašė du Jėzaus pokalbius – vieną su labai iškiliu žydu, o kitą su visų atmesta samariete. Dialogai nepaprastai iškalbūs. Jie atveria Jėzaus požiūrį į žmogų, tačiau taip pat turi gilią teologinę reikšmę ir atskleidžia esmines krikščioniško tikėjimo tiesas.
Pamokslo bažnyčioje “Gyvenimas ir ramybė” video ir audio įrašai , 2020, kovo 1 d.
Žiūrėti / Klausyti→
Du iš septynių Jėzaus stebuklų vyksta per šabą. Regis, tam, kad suvoktume, jog kenčiantis žmogus Dievui yra svarbesnis už Įstatymo raidę. Kristaus stebuklai įrodo, kad Dievas rūpinasi mūsų poreikiais. Visgi dieviškas aprūpinimas, skirtas mūsų žemiškai kelionei, nėra pagrindinis dalykas, kurio suteikti atėjo Jėzus. Jis nori duoti mums daugiau – Dievo pažinimą, kas ir yra amžinasis gyvenimas.
Toliau gilinamės į Evangeliją pagal Joną (1-2 sk.). Kokie buvo pirmieji Jėzaus liudytojai? Kam, ką ir kaip jie liudijo? Kaip liudyti mums, kad būtume išgirsti? Koks buvo pirmasis Jėzaus stebuklas ir kokia jo žinia bei potekstė? Biblijos apmąstymų, šlovinimo ir maldos vakaras Palangos liuteronų bažnyčioje 2020 m. vasario 7 d.
Ketvirtoji Evangelija išskirtinė. Visų pirma todėl, kad parašyta vėliausiai. Tiksliai dėl datos nesutariama, tačiau ji tikrai vėlesnė nei trys sinoptinės evangelijos. Tad Jonas jau žinojo, kaip Jėzaus gyvenimą aprašė kiti. Todėl jis apgalvotai siekia perduoti tai, kas dar nepasakyta, o, pasakodamas tai, kas žinoma, kalba šiek tiek rafinuočiau, poetiškiau. Jono Evangelija išsiskiria savo stiliumi. Paprastu ir giliu. Menišku ir drauge svariai teologiniu. Evangelijos pagal Joną erdvėje – turtingas įvadas į Evangeliją pagal Joną.
Biblijos apmąstymų, šlovinimo ir maldos vakaras Palangos liuteronų bažnyčioje 2020 m. sausio 10 d.
Pamokslas Klaipėdos Bažnyčioje „Gyvenimas ir ramybė“
Žiūrėti→
PASKAITŲ VIDEO IR AUDIO ĮRAŠAI
Tarp Senojo ir Naujojo Testamento chronologiškai įsiterpia taip vadinamas Antrosios Šventyklos periodas, prasidedantis apytikriai 515 m. pr. Kr. Šio periodo literatūra bei žodinė rabiniško judaizmo tradicija formavo Naujojo Testamento autorių pasaulėvaizdį, o sykiu ir mąstymo manieras, Evangelijos mokslo pagrindimo pobūdį bei rašymo stilių. Tikėjimas Jėzumi Kristumi šį dvasinį kultūrinį apaštalų paveldą įprasmino, bet nepanaikino. Tad pažintis su Antrosios Šventyklos periodu padeda geriau suprasti, kaip jie komunikuoja Evangeliją. Paskaitose aptariama Antrojo Šventyklos periodo įtaka, judaizmo raida tuo laikotarpiu, jos aiškinimas Mišnoje, judėjiškų konfesijų – fariziejų ir sadukiejų – atsiradimo prielaidos; nagrinėjamos Naujojo Testamento ištraukos, kurių prasmę atskleidžia tik kiti to meto rašytiniai ir sakytiniai šaltiniai.
Žiūrėti ir klausyti→
PASKAITŲ VIDEO IR AUDIO ĮRAŠAI
Naujasis Testamentas paslėptas Senajame, o Senasis apreikštas Naujajame. Augustinas
Naujojo Testamento autoriai cituoja Senąjį Testamentą visų pirma norėdami atskleisti Dievo išgelbėjimo plano tęstinumą. Antra, apologetiniais tikslais – apginti Evangeliją jos kritikų akyse, kurie taip pat remiasi Raštais. Apaštalai tai daro labai išradingai ir kūrybingai, vadovaudamiesi Šventosios Dvasios įkvėpimu. Dvasia kūrybinga. Raidė jos negali supančioti ar uždaryti savyje. Priešingai. Dvasia pažadina raidę ir suteikia jai prasmę. Šią kūrybinę laisvę, kuri arba kelia susižavėjimą, arba piktina, visų pirma regime paties Jėzaus moksle, po to apaštalų.
Žiūrėti ir klausyti→
PASKAITŲ VIDEO ir AUDIO ĮRAŠAI
Paskaitose apžvelgiami Evangelijos pagal Matą ypatumai, išskiriant jos, kaip pirmosios Naujojo Testamento kanono knygos, paskirtį – susieti Kristaus Evangeliją ir Torą. Aptariama Izraelio istorijos santrauka, kurią Matas pateikta Evangelijos prologe. Ypatingas dėmesys skiriamas penkioms mesijinės linijos moterims, apmąstomas jų vaidmuo ir evangelisto intencija, paskatinusi Matą įtraukti jas į Jėzaus kilmės knygą.
Žiūrėti ir klausyti→
VII-OJI PASKAITŲ CIKLO CORPUS PAULINUM LOBIAI DALIS (VIDEO)
Pauliaus laiškai tesalonikiečiams plėtoja nelengvą eschatologinės Bažnyčios kančios klausimą. Kentėjimus neteisinga traktuoti kaip Dievo apleidimo ženklą. Priešingai, jie turi patvirtinti, kad tikintieji yra verti Dievo karalystės. Išskirtinė tikėjimo savybė yra ta, kad jis turi būti išmėgintas. Kaip Jobo ištvermė kančioje tapo Dievo argumentu prieš šėtono melą, neva Dievo žmogus tarnauja Dievui tik gerovės metu, taip ir Bažnyčios ištikimybė Kristui turi būti ištirta ir ištyrinta. Antikristo pasirodymą, jo netikrus stebuklus ir klaidinančias galias Paulius vadina savivalės misterija. Vienintelis priešnuodis, apsaugosiąs tikinčiuosius nuo klaidinančios šėtono jėgos yra tiesos branginimas.
Žiūrėti ir klausyti→
VI-OJI PASKAITŲ CIKLO CORPUS PAULINUM LOBIAI DALIS (VIDEO)
Pauliaus Laiškas galatams yra daugiausia apaštalo autobiografinių detalių atskleidžiantis tekstas. Jis padeda suvokti kaip Paulius vertina savo gyvenimą iki Kristaus, ir ką, jau patikėjus Kristumi, jis laiko svarbiausiomis Evangelijos tiesomis. Iš Pauliaus lūpų sužinome ir apie jo ir Petro bei kitų Jeruzalės apaštalų santykius. Aišku, pagrindinė laiško ašis, aplink kurią sukasi visos dėstomos temos, yra Kristaus tikėjimo ir Mozės Įstatymo laikymosi antitezė. Įstatymas veda į mirtį, o Kristus – į gyvenimą. Įstatymas gimdo vergystei, o Kristus šaukia laisvei. Įstatymo laužymas užtraukia rūstybę, o Kristus teikia malonę. Įstatymu pažįstu savo nuodėmę, o per Kristų – jos atleidimą.
Žiūrėti video įrašą
PASKAITA PALANGOS BAŽNYČIOJE (VIDEO)
Vidinės žmogaus akys yra mintys. Mąstydami mes žvelgiame į pasaulį, į vieni kitus, į save ir į anapusybę. Mintimis galime peržengti regimybės ribas. Šis unikalus mentalinis gebėjimas duotas tik žmogui, joks kitas gyvūnas jo neturi. Anot Dekarto: Cogito, ergo sum – mąstau, todėl aš esu. Tačiau žmogaus mąstymas yra aptemęs. Mes turime širdies akis, tačiau esame apakę. Dvasios neregiai, kuriems būtina šauktis, kad kas nors atvertų akis.
Tik tuomet, kai visa savo esybe gręžiamės į Kristų, mus apšviečia dangiška šviesa. Dievas, kitados pasakęs: iš tamsos tešviečia šviesa – sušvinta mumyse, apšviečia mūsų protą, suteikdamas mąstymui ir gyvenimo būdui harmoniją. Šydas, gaubęs mūsų sąmonę, pakyla ir širdį pripildo Šventoji Dvasia. Savo viduje išgyvename tai, ką patyrė nuo gimimo aklas neregys. Kamantinėjamas, kaip jis praregėjo, jis atsako: Viena žinau: buvau aklas, o dabar regiu (Jn 9, 25).
Žiūrėti video įrašą
V-OJI PASKAITŲ CIKLO CORPUS PAULINUM LOBIAI DALIS (VIDEO)
Laiškas efeziečiams neprilygstamu minties gilumu yra bene pats įspūdingiausias iš visų apaštalo Pauliaus tekstų. Jis paryškina ir paties Pauliaus kaip malonės prievaizdo, Dievo slėpinių ūkvedžio portretą. Laiško tematiką natūraliai galime suskirstyti į dvi dalis. Pirmoje atskleidžiama kosminio Kristaus, kuriame sutelkta visata, didybė, o antroje – įstabi krikščionių savastis. Pastarajai skiriama tikrai daug dėmesio: tikintys Kristų yra Dievo įsūniai ir Dievo namiškiai, nebesvetimi, paženklinti Šventosios Dvasios antspaudu, išgelbėti, prikelti iš dvasinės mirties ir pasodinti dangaus aukštybėse. Paulius poetiškai apibūdina krikščionis kaip Dievo kūrybą – naujos kūrinijos dalį, kuriai tenka šlovinga malonė Mylimajame pažinti Dievo meilės gelmes, gyventi meile ir suaugti į Kristaus pilnatvės brandos amžių.
Žiūrėti video įrašą
IV-OJI PASKAITŲ CIKLO CORPUS PAULINUM LOBIAI DALIS (VIDEO)
Paulius gan dažnai rašo apie Dievo slėpinius, misterijas (gr. mystērion), kaip antai: Izraelio užkietėjimą (Laiške romiečiams), kitų kalbų dovaną, galutinį eschatologinį (galutinį) krikščionių perkeitimą (1 Laiške korintiečiams). Dievo išmintį jis taip pat vadina slėpininga ir tik iš dalies mums suvokiama. Tačiau Laiške filipiečiams gyvenimas apskritai prilyginamas slėpiniui. Kitaip tariant, į gyvenimo vingius ir paradoksus apaštalas žiūri kaip į slėpinį, kurio dalimi jis pats tapo, gimdamas į šį pasaulį. Žmogaus gyvenimas – tai misteriją, kurios prasmė iki galutinio veiksmo išlieka paslėpta.
Žiūrėti video įrašą