-
Apokalipsė
Aptariu apokaliptinę judėjų literatūrą ir jos įtaką Jono apokalipsei.
-
Lietuviškos Biblijos kelias
Antroje pokalbio Kretingos bibliotekoje dalyje aptariu, kaip Biblija pasiekė Lietuvą, įvardinu svarbiausius jos vertimus į lietuvių kalbą. Sužinosite, kodėl dvi iki galo į lietuvių kalbą išverstos Biblijos taip ir nebuvo išleistos, kas pranyko iš antraštinio pirmosios lietuviškos Biblijos, saugomos Vilniaus universiteto bibliotekoje, puslapio ir daug kitų nežinomų faktų.
-
Ankstyvieji Šventojo Rašto rankraščiai
Aiškinamės, koks seniausias išlikęs Šventraščio rankraštis, kodėl žodžiai „Kristus“, „Dievas“ ir kai kurie kiti buvo trumpinami, kodėl judėjai netaria Jahvės vardo ir kodėl neįmanoma pažodžiui išversti Šventojo Rašto. Sužinosite, kaip save vadino Marija, kas gundė Ievą ir dar ne vieną Biblijos tekste atrandamą įdomybę. Apie visa tai rimtai ir linksmai.
-
Kristaus portretai
Adventas (lot. adventus – atėjimas) simboliškai žymi atėjimą Gelbėtojo, kuris nugalės blogį ir įtvirtins savo karalystę – gėrio, tiesos, laimės ir amžinojo gyvenimo. Adventas primena, kad, kol blogis nenugalėtas, neteisybė, skausmas ir kančia yra neatskiriama gyvenimo dalis. Pasitelkęs Senojo Testamento pranašystes, Naujojo Testamento tekstus ir vieną ankstyvųjų Bažnyčios tėvų, Ireniejų, aptariu kelis kristologinius įvaizdžius, adventinius portretus – Kristų kaip Dievo avinėlį, kaip Žmogaus Sūnų ir kaip gyvatę – ir ko jie moko mus.
-
Egipto išmintis: apokaliptika, lyrika, etika
Remdamasis senovės Egipto literatūriniais tekstais ir Šventuoju Raštu, atskleidžiu aiškias sąsajas tarp Egipto ir Izraelio kultūrų: panašius apokaliptinius fragmentus, artimus poetinius elementus ir tas pačias etikos normas. Svarstau, kaip šios įžvalgos koreguoja požiūrį į skirtingas kultūras ir, atrodytų, priešiškas religijas; ką jos pasako apie skirtingų tautų žmones, bet svarbiausia – apie Dievą, visų Kūrėją ir Viešpatį.
-
Egipto išmintis. Pomirtinis gyvenimas
Aptariu vieną senovės Egipto papiruso fragmentą, praskleidžiantį pomirtinį pasaulį, ir svarstau, kokią įtaką Dekalogo kūrimui ir apskritai Šventajam Raštui turėjo Mozės išsilavinimas faraono rūmuose – geriausioje Egipto mokykloje.
-
Dekalogas ir Kristus
Dekalogas ne burtažodis, o doro gyvenimo gairės. I a. jau patys judėjai suprato, jog įsakymų per daug, kad žmogus galėtų juos visus nuolatos vykdyti. Todėl jų skaičių mažino, kol atėjo iki vieno. Naujajame Testamente nuolat girdime klausimą, koks įsakymas svarbiausias. Pats Jėzus Kristus įkūnijo tą svarbiausią įsakymą ir kviečia mus jo laikytis. Mozė dovanojo doro gyvenimo gaires, o Kristus – patį gyvenimą.
-
Dekalogas
Dešimt Dievo įsakymų užrašyti visuose katekizmuose ir juos mokomasi sakyti atmintinai. Vis dėl mažai kas žino, kas ir kokia kalba juos užrašė, kodėl pačioje Biblijoje skiriasi jų turinys arba kodėl skirtingos konfesijos turi ne tą patį Dekalogą. Šiuos klausimus aptariu pranešime, skaitytame konferencijoje „Krikščioniškas veikimas bendrojo gėrio link“.
-
Kaip šventėti neprarandant žmogiškumo?
Šventumo siekis yra girtinas, tačiau esminis klausimas, kaip jo siekiame. Neretai nutinka, kad laikantys save šventais, neturi paprasčiausio žmogiškumo. O tai priešinga Evangelijai. Taigi, kaip šventėti neprarandant žmogiškumo?
-
Svarbiausia Luko žinia
Kiekviena evangelija turi savo ypatumų. Aptariu Evangelijos pagal Luką išskirtinumą, atskleisdamas pagrindinę šio evangelinio naratyvo mintį.
-
Ekleziastas: Enigma
Antroje Įvado į Ekleziasto knygą dalyje dr. Paulius Čerka aptaria paradoksalią mintį: kaip miglų migloje būti laimingu ir surasti gyvenimo džiaugsmą.
-
Ekleziastas: kaip pabusti iš egzistencinio miego?
Įvade į Ekleziasto knygą dr. Paulius Čerka apžvelgia Išminties literatūros įtaką Vakarų kultūrai ir aptaria gyvenimo prasmės, tiesos ieškojimo, Dievo baimės, tikėjimo ir intelekto santykio klausimus.
-
Žodis kaip Asmuo
Judėjai aukštino Torą, bet Kristaus, apie kurį ji kalbėjo, nepažino. Reikia būti labai atidiems, kad Raštą laikydami Dievo žodžiu nepakartotume šios klaidos. Dievo žodis yra ne vien Knyga, bet ir Asmuo, su kuriuo turime susipažinti, dar daugiau – susibičiuliauti. Pasitelkdamas modernius autorius, kaip antai Philip Yancey, ir klasikinius – Tomą Kempietį, įsižiūriu į Žodį, pilną malonės ir tiesos.
-
Žodis kaip Šventasis Raštas
Šventasis Raštas yra panašus į Visatą. Gėrimės ir vienu ir kitu, o juos tyrinėdami, geriau pažįstame tikrovę, gyvenimą, ir jų Autorių Dievą. Mėginu atsakyti į gan dažnai užduodamą klausimą, kaip suprasti Senojo Testamento pranašystes. Ar pranašo žodžiai jau išsipildę, ar jų išsipildymas dar laukia ateityje? Laida bus naudinga ne vien tiems, kas Raštą laiko Dievo žodžiu, bet ir tiems, kas tuo dvejoja. Neretai žmonės, nelankantys jokios bažnyčios, užduoda pagrįstus ir sąžiningus klausimus. Nuo jūsų nenusisuku. Kalbu, ką esu suvokęs, o ko nežinau, pripažįstu ir toliau ieškau atsakymų. Einu Keliu. Ir jus kviečiu keliauti drauge.
-
Žodis kaip kuriančioji galia
Dievo žodžio galia sukurti pasauliai. Visata – Dievo šedevras, žavintis kiekvieną, turintį sielą. Tyrinėdami šį dievišką meno kūrinį pažįstame Kūrėjo didybę. Mokslininkai yra tikinčiųjų pagalbininkai, stropiai ir sąžiningai tyrinėjantis tikrovę ir ieškantys tiesos. Dievo žodžiu sukurta ne tik dabartinė, laikina ir žūvanti kūrinija. Juo gimdoma ir būsimoji amžina, kurios dalimi tapome tikėdami Kristų. Naują sezoną pradedu įžvalgomis iš Palangoje vykusio renginio „Susitikimai Kelyje”.





































