Aiškinamės Jono evangelijos prologą
Kviečiu pasigilinti į Jono raštus – naują vertimą su teksto komentarais. Viliuosi, kad parinktos citatos sielai bus it rinktiniais prieskoniais pagardinti priešpiečiai. Galbūt jie padidins apetitą sėstis prie pietų stalo ir įsigijus knygą vaišintis ypatingai sočiais patiekalais – Evangelija pagal Joną, Jono laiškais ir Apreiškimu. Pradėkime nuo Evangelijos pagal Joną prologo (1, 1-18).
1 Pradžioje buvo Žodisa. Žodis buvo pas Dievąb, ir Žodis buvo Dievasc.
a1, 1 Pradžioje buvo Žodis: Jn evangelijos prologas (1, 1–18) yra visai kitoks nei trijų sinoptinių evangelijų (Mt, Mk, Lk). Matas, pateikdamas Jėzaus kilmės knygą, jo kilmę sieja su mesijine Dovydo figūra bei dinastija ir Izraelio tautos tėvu Abraomu, o Jonas iš karto įtvirtina Jėzaus dievystę. Pirmieji du žodžiai – en archēi – pradžioje pabrėžia sąsają su Pr 1, 1: „Pradžioje [LXX en archēi] Dievas sukūrė dangų ir žemę.“ Tačiau, skirtingai nei Mozė, Jonas pirmiausia kalba apie Dievo esatį ir tik po to – apie jo darbus ir kūrybą. Žodis ir Dievas yra viena, kaip Tėvas ir Sūnus (1, 14.18).
b1, 1 Žodis buvo pas Dievą: žodžiai pros ton Theon – pas Dievą, pažod. Dievop, gramatiškai išreiškia dinamišką kryptį, Sūnaus priklausomybę Tėvui ir amžinos meilės ryšį; taip pat žr. 1, 18 paaišk.
c1, 1 Žodis buvo Dievas: Jonas apibūdina Kristų plačiai graikų filosofijoje paplitusia Logo sąvoka: logos – žodis, teiginys, šneka, argumentas, dalykas, principas, taisyklė, samprotavimas, pasakojimas ir kt., žodynai pateikia 30 ir daugiau šio žodžio reikšmių. Egzegetų nuomonės, kas lėmė tokį pasirinkimą, išsiskiria. Pagrindiniai šaltiniai, paskatinę Kristų įvardyti kaip Logą, būtų tokie: (1) hbr. dāvār – žodis, kalba, posakis – ST vartotas Dievo kūrybai (Ps 33, 6), apreiškimui (Iz 9, 8; Jer 1, 4) ir galybei (Ps 107, 20) apibūdinti; (2) Antrosios šventyklos periodo literatūroje išmintis būdavo dažnai personifikuojama (pvz., Išm 7, 21 – 8, 1); Jonas seka šiuo principu, tik personifikuoja Dievo Sūnų kaip Viešpaties Žodį (ho logos tou kuriou); (3) Antikos filosofai, pradedant Herakleitu, žodžiu logos vadina pamatinį visatą valdantį principą; Zenonas ir stoikai plėtojo Logo kaip universalaus, visur prasismelkiančio racionalumo idėją (Diogenas Laertijas, Filosofų gyvenimai, 7, 88; 7, 134); (4) gnosticizmo įtaka (Bultmann, John 28); (5) Filonas Aleksandrietis, jungdamas hebrajišką žodį dāvār ir graikišką logos, statė tiltą tarp graikų filosofijos ir rabiniškos judaizmo tradicijos; Filono Logas – tai Dievo atvaizdas, pagal kurį sukurtas pasaulis (Atskiri įstatymai, 1, 81), tai Aukščiausios esaties Žodis, kurio pavidalą savyje nešioja protinga žmogaus siela (Klausimai apie Pradžios knygą, 2, 62). Nors Filono įtaka Jono prologui yra bene labiausiai tikėtina, negalime atmesti ir kitų paminėtų šaltinių (išskyrus gnosticizmą). Aišku viena: autorius, Dievo Sūnų apibūdinęs kaip Žodį, plačiai atvėrė duris skelbti Evangeliją graikiškai mąsčiusioje ir kalbėjusioje Romos imperijoje.
3 Visa per jį atsirado, ir be jo neatsirado nieko, kas yra atsiradęd. 4 Jame buvo gyvenimase, ir gyvenimas buvo žmonių šviesaf. 5 Šviesa spindi tamsojeg, ir tamsa jos neužgožė.
d1, 3 kas yra atsiradę: Nestle–Aland redakcijos ir dalies egzegetų nuomone, šia mintimi prasideda naujas sakinys: „Kas tik atsirado, jame buvo gyvenimas, ir tas gyvenimas buvo žmonių šviesa.“ Vienas pagrindinių tokios skyrybos argumentų yra tas, kad Bažnyčios tėvų raštuose iki Jono Auksaburnio (maždaug iki IV a. antros pusės) šios eilutės jungiamos būtent taip (nors būta ir išimčių). Tokią šios eilutės skyrybą randame ir gnostikų bei arijonų tekstuose. Tad aiškinant, kodėl vėlesniuose teologiniuose tekstuose ir bažnytiniuose dokumentuose skyryba pakito – be jo neatsirado nieko, kas yra atsiradę – daroma prielaida, kad tokį pasirinkimą lėmė priešiškumas gnostikų ir arijonų aiškinimams. Tačiau kiti Jono raštų tyrėjai pastebi, kad skyrybą galėjo lemti ne siekis atsiriboti nuo gnostikų ir arijonų, o poetiškas Evangelijos pagal Joną stilius. Evangelijos prologe ne kartą pakartojama tai, kas jau pasakyta, pvz., 2 eil. nepasako nieko naujo, tik pakartoja, kas pasakyta 1 eil. (taip pat plg. 1, 7 ir 1, 8). Tad žodžius – kas yra atsiradę – galime traktuoti kaip poetiškai ritmingą minties atkartojimą. Tyrėjai atkreipia dėmesį į panašų eiliavimą ir pasikartojančiomis frazėmis sukuriamą ritmiką Kumrano rankraščių tekstuose (pvz., 1QS 11.18). Todėl, mūsų nuomone, labai tikėtina, kad Jonas, kurio evangelija nuo sinoptinių skiriasi poetiškumu, užrašė: be jo neatsirado nieko, kas yra atsiradę.
e1, 4 Jame buvo gyvenimas: dktv. zoē gali būti verčiamas ir gyvybė, ir gyvenimas. Pastarasis žodis labiau perteikia zoē vartoseną Jono raštuose (plg. 3, 16; 10, 10; 14, 6; 1 Jn 1, 2 ir kt.). Gyvenimas yra pamatinė Jono raštų sąvoka, vien evangelijoje pavartota 32 kartus (1 Jn – 10; Apr – 17 kartų). Pastebėtina, kad kitas teiginys vėl prasideda žodžiu gyvenimas. Logikoje ir retorikoje žodžio, kuriuo baigiasi sakinys (ar tezė), pasikartojimas kito sakinio pradžioje vadinamas soritù (iš gr. sōros – krūva). Jonas pasitelkia šią retorinę priemonę savo prologe: Žodis–Žodis, gyvenimas–gyvenimas, šviesa–šviesa.
f1, 4 šviesa: dktv. phōs – šviesa, kaip ir zoē – gyvenimas, yra viena esminių Jono evangelijos sąvokų. Gyvenimo ir šviesos sąsajų nesunku rasti jau ST, pvz.: „Tu esi gyvenimo šaltinis, ir tavo šviesoje matome šviesą“ (Ps 36, 10). Prisimintina, kad pirmasis Dievo kūrybos aktas buvo šviesos sukūrimas (Pr 1, 3). Tačiau Jonui gyvenimas ir šviesa nėra vien abstrakcijos – tai konkrečios Dievo apraiškos žemėje per jo Sūnų: gyvenimas prikelia Lozorių iš mirties (11, 25.43–44), o šviesa atveria neregiui akis (9, 5–7). Dievas kaip gyvenimas ir šviesa Jonui yra ir visų kitų gyvenimų bei šviesos šaltinių archetipas.
g1, 5 Šviesa spindi tamsoje: Jn prologe pristatomas teminis šviesos ir tamsos priešpriešos motyvas atsikartoja įvairiose evangelijos perikopėse (3, 19–21; 8, 12; 9, 5; 11, 9–10; 12, 35–36.46). Toliau Jono pasakojime naktis ne kartą įgauna simbolinę prasmę: Nikodemas, matyt, bijodamas būti pastebėtas, pas Jėzų ateina naktį (3, 2; 19, 39); audra ežere kyla ir valtyje plaukiančius mokinius apima išgąstis sutemus (6, 17–21); Judas, nutaręs išduoti savo Mokytoją, išeina į naktį (13, 30). Šį teminį motyvą randame ir 1 Jn 2, 8–10: meilę Jonas vadina šviesa, o neapykantą – tamsa.
6 Pasirodė Dievo siųstas žmogus. Jo vardas Jonas. 7 Jis atėjo liudyti – liudyti apie šviesą, kad per jį visi įtikėtų. 8 Jis pats nebuvo šviesa, bet atėjo liudyti apie šviesą. 9 Buvo tikroji šviesa, kuri ateidama į pasaulįh apšviečia kiekvieną žmogų. 10 Jis buvo pasaulyjei. Pasaulis per jį atsirado, bet pasaulis jo nepažino. 11 Pas savuosius atėjo, bet savieji jo nepriėmė. 12 Visiems, kurie jį priėmė, jis davė galią tapti Dievo vaikais – tiems, kurie tiki jo vardą, 13 kurie yra ne iš kraujo, ne iš kūno noro, ne iš vyro noro, bet iš Dievo gimę.
h1, 9 kuri ateidama į pasaulį: dalyvis erchomenon gali būti tiek bevardės, tiek vyriškos giminės. Pastaruoju atveju sakinys būtų toks: „Buvo tikroji šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų, ateinantį į pasaulį.“ Atsižvelgiant į sakinio struktūrą, šis vertimas skambėtų natūraliau, tačiau platesniame Jn kontekste žodžiai ateiti į pasaulį taikomi Kristui (6, 14; 9, 39; 11, 27; 16, 28; 17, 18; 18, 37). Dar du kartus sakoma, kad Kristus kaip šviesa atėjo į pasaulį (Jn 3, 19; 12, 46). Todėl dauguma vertėjų mano, kad ir šioje vietoje turimas omenyje Kristus, o ne žmogus.
i1, 10 Jis buvo pasaulyje: nors gramatiškai galima būtų perskaityti, kad Jonas toliau kalba apie šviesą, tolesnis Dievo Kūrėjo apibūdinimas nurodo asmenį – Kristų kaip Dievą, o ne dievišką atributą – šviesą.
14 Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsųj. Mes regėjome jo šlovę – šlovę Tėvo viengimiok Sūnaus, pilno malonės ir tiesos. 15 Jonas liudija apie jį ir šaukia: „Štai tas, apie kurį kalbėjau: ‘Ateinantis po manęs yra už mane pirmesnis, nes jis buvo anksčiau nei aš’. 16 Iš jo pilnatvės mes visi gavome malonę po malonėsl. 17 Įstatymas buvo duotas per Mozę, o malonė ir tiesa atėjo per Jėzų Kristų.“ 18 Dievo niekas niekada nėra matęs. Viengimis Sūnus, Dievas, esantis Tėvo glėbyjem, mums jį atvėrė.
j1, 14 gyveno tarp mūsų: pažod. gyveno palapinėje tarp mūsų; graikakalbiams žydams, skaitantiems Jono evangeliją, vksm. skēnoō – gyventi palapinėje – turėjo priminti pirmąją Izraelio šventyklą, dykumoje pastatytą palapinę (gr. skēnē): „Tepadaro jie man šventyklą, idant galėčiau gyventi tarp jų“ (Iš 25, 8). Jau dangiškosios šventyklos kontekste žodį randame Apr 7, 15.
k1, 14 Tėvo viengimio : gr. monogenous para patros. ST Izraelio tauta yra vadinama Dievo prōtotokos (LXX Iš 4, 22; Jer 31, 9), taip pat prōtogonos (Sir 36, 11), kurie reiškia pirmgimis, pirmagimis. Apibūdinimas dažnai įgauna mylimojo konotacijas, pvz., Izaokas vadinamas vienturčiu (hbr. îāhîd) Abraomo sūnumi (Pr 22, 2), tačiau LXX jį verčia agapētos – mylimasis. Sinoptinėse evangelijose šis žodis nusako Dievo Tėvo santykį su Sūnumi (Mt 3, 17; 12, 18; 17, 5; Mk 1, 11; 9, 7; Lk 3, 22). Tačiau Jonas Jėzaus dievystę ir ryšį su Tėvu nusako kitų NT autorių nevartotu žodžiu monogenēs – viengimis, vienintelis (toks).
l1, 16 gavome malonę po malonės: žodžių junginio elabomen kai charin anti charitos prasmė plačiai diskutuojama biblistų; jis gali reikšti: (1) malonę už malonę, tačiau tai svetima Evangelijai; (2) malonę vietoje malonės – tokiu atveju ankstesne malone reikėtų laikyti Įstatymą; nors gramatiškai toks vertimas būtų bene tiksliausias, teologiškai jis turi rimtų trūkumų; kitame sakinyje Mozės duotas Įstatymas priešpriešinamas per Jėzų Kristų pasirodžiusiai malonei ir tiesai; net kelis kartus evangelijoje nuskamba Jėzaus žodžiai judėjams – jūsų Įstatymas (8, 17; 10, 34); sunku įsivaizduoti, kad taip evangelijoje apibūdinamas Įstatymas jos prologe būtų pavadintas malone; (3) malonę po malonės reikšmę renkasi dauguma Jn vertėjų ir tyrėjų, ji žymi nenutrūkstamą Dievo malonės atsinaujinimą.
m1, 18 esantis Tėvo glėbyje: dktv. kolpos – glėbys, užantis, krūtinė, įlanka; toliau evangelijoje Dievo Tėvo ir Sūnaus artumą atspindi Jėzaus ir jo mylimojo mokinio ryšys (plg. 13, 23), vėl vartojant tą patį žodį kolpos.
Gal bus įdomu perskaityti ir Įvadą į Evangeliją pagal Joną.
Jono raštus galite įsigyti čia.
JUMS TAIP PAT GALI PATIKTI
Naujai skambanti žinia Dievo bičiuliams
Šėtonas
