Apie mokytojus ir mąstytojus, kurie maitina mano tikėjimą ir plečia jo pažinimo ribas

Apie mokytojus ir mąstytojus, kurie maitina mano tikėjimą ir plečia jo pažinimo ribas
Kristus Prisikėlė! Prikėlė ir mus iš kapo gilybių! Man gražiausio Velykų ryto skaitinio – Melitono Sardiečio „Apie Paschą“ – ištrauka:
Štai jis yra mūsų išganymo Pascha.
Štai jis yra daugybėje daugybę ištvėręs.
Štai jis yra Abelyje nužudytas,
Izaoke surištas,
Jokūbe ištremtas,
Juozape parduotas,
Mozėje išmestas,
avinėlyje paaukotas,
Skaitykite toliauTada visi mokiniai paliko Jį ir pabėgo (Mt 26, 56). Kryžių Viešpats nešė vienas. Mes taip pat kiekvienas nešame jį atskirai. Norėtųsi kryžių nešti drauge. Tačiau tuomet tai nebe kryžius, o kažkas kito. Mes galime drauge garbinti, melstis, drauge skaityti Žodį, juo dalytis su kitais. Tačiau kryžiumi pasidalyti neišeina. Jis skirtas kiekvienam atskirai. Nėra bendruomeninės mirties. Tik prisikėlimas. O mirštame, jeigu mirštame, pavieniui.
Skaitykite toliauApie mokytojus ir mąstytojus, kurie maitina mano tikėjimą ir plečia jo pažinimo ribas.
APIE APAŠTALĄ PAULIŲ IR JO LAIŠKUS KALBAMĖS SU BERNARDINAI.LT REDAKTORIUMI SIMONU BENDŽIUMI
„Tik turėdamas puikų išsilavinimą Paulius galėjo tapti tinkamu Dievo įrankiu, gelbstint įvairių tautų, pasklidusių po visą Romos imperiją, žmones. Jo apsiskaitymas nebuvo kliūtis Šventajai Dvasiai veikti, priešingai – priemonė pasiekti tuos, kuriems iš Galilėjos kilusių Jėzaus apaštalų evangelija nebūtų suprantama.“
Skaitykite toliauBažnyčios šlovės valanda ateina ne tuomet, kai ji valdo pasaulį, o kai yra jo nekenčiama ir priima šią panieką kaip gyrių. Ne Jeruzalės šventykloje, o už miesto vartų sušvito mūsų Viešpaties šlovė.
Skaitykite toliauPokalbis su bernardinai.lt redaktoriumi Simonu Bendžiumi apie naują Naują ekumeninį vertimą, jo virtuvę, joje triūsiančius žmones ir kai kuriuos naujus dangiškos manos prieskonius
Paulius, Kristaus Jėzaus vergas, pašauktas apaštalas, skirtas [skelbti] Dievo Evangeliją, kurią jis iš anksto pažadėjo per savo pranašus šventuosiuose raštuose“ (Rom 1, 1–2). Šitaip prasideda lietuviškai naujai išversti apaštalo Pauliaus raštai – konkrečiai, Laiškas romiečiams. Bent kiek akylesnis skaitytojas jau šiame pačiame pirmame sakinyje iškart pastebės vieną „naujovę“: dabartiniame, plačiausiai paplitusiame, kun. Česlovo Kavaliausko vertime vartojamas žodis „tarnas“. O štai čia Paulius save vadina Jėzaus „vergu“. Kur kas stipresnis posakis! Ką tuo norima pasakyti?
Skaitykite toliauNauji Biblijos vertimai kyla iš troškimo aiškiau suvokti Dievo mintis. Nors Šventojo Rašto kanonas yra baigtinis, tačiau pats Dievo žodis – gyvas ir vis iš naujo prakalbinantis. Kinta ne tik kalba, į kurią verčiamas Biblijos tekstas, bet ir kultūra, kurioje gyvena skaitytojas su teksto vertėju. Be to, nauji kultūrinio ir religinio hebrajų bei graikų romėnų pasaulio, kuriame pirmiausia suskambo Viešpaties žodžiai, tyrimai atveria daugiau galimybių aiškintis biblinių tekstų prasmę. Dar reikėtų paminėti ir vis tobulėjančius tekstinius įrankius: skaitmenizuotą Šventojo Rašto tekstą originalo kalbomis, taip pat senųjų kalbų žodynus, konkordancijas, paieškos sistemas, leidžiančias tirti, kaip atskirus žodžius ir frazes vartoja vienas ar kitas Biblijos autorius, lyginti įvairius to paties teksto vertimus į skirtingas kalbas. Naują teksto perskaitymą ir sykiu jo perteikimą gimtąja kalba lemia dabartinės kultūros kaita ir besiplečiantis senųjų kultūrų bei jose užrašytų tekstų pažinimas.
Skaitykite toliauBesibaigiantys metai buvo kitokie nei laukėme ir tikėjomės. Išmintis Jobo lūpomis moko priimti iš Viešpaties rankų ir gera, ir bloga, o per Ekleziastą pasako dar daugiau: „Geriau eiti į gedulo negu į puotos namus, nes tai visų žmonių galas ir gyvieji susimąsto. Geriau yra liūdėti negu juoktis, nes liūdnas veidas daro širdį geresnę. Išmintingųjų širdis yra gedulo namuose, o kvailių – linksmybės namuose“ (Ekl 7, 2-4).
Skaitykite toliau#04: Kas yra „gimtoji“ ar „prigimtinė nuodėmė“? Ką šiandien reiškia šis teologinis terminas? Ar nuodėmė – prigimtis, ar pasirinkimas? Žiūrėti / klausyti →
#03: (1) Kodėl Kristus vadinamas paskutiniuoju Adomu? (2) Ką Paulius turėjo omenyje sakydamas, siekite pranašystės dovanos? Žiūrėti / klausyti →
#02 Apie pranašystes, skelbiančias antrą Trumpo kadenciją. Žiūrėti / klausyti →
#01: Jėzus kalbėjo: “‘Ne sveikiesiems reikia gydytojo, o ligoniams… Aš atėjau ne teisiųjų šaukti, o nusidėjėlių”. Kas tie “teisieji” ir “sveikieji”, kurių Jėzus neatėjo gelbėti? Žiūrėti / klausyti →
Kai atėjo laiko pilnatvė, Dievas atsiuntė savo Sūnų, gimusį iš moters, pavaldų Įstatymui, kad atpirktų tuos, kurie pavaldūs Įstatymui, ir mus įvaikintų. […] Kūdikis mums gimė, sūnus mums duotas. Ant jo peties viešpatavimas, jis bus vadinamas Nuostabusis, Patarėjas, Galingasis Dievas, Amžinasis Tėvas, Ramybės Kunigaikštis. Jo viešpatavimas plėsis ir taikai nebus galo (Gal 4, 4-5; Iz 9, 5-6).
Skaitykite toliauNaujasis Testamentas kalba ne apie vieną, o apie du adventus. Pirmasis jau įvykęs, o antrasis artėja. Vieną teologai vadina lotynišku žodžiu adventus – atėjimas, atvykimas, o kitą – graikišku parousia, taip pat reiškiančiu atėjimą. Adventas – tai Dievo Sūnaus gimimas Betliejuje, o Paruzija – jo sugrįžimas į žemę. Advento metu Kristus yra kūdikėlis, o Paruzijos – visatų valdovas. Pirmą kartą jis ateina kaip žmogaus, o antrą pasirodys kaip Viešpats Dievas. Pradžioje jis pažeidžiamas, pabaigoje – nenugalimas. Pirmą kartą ateina kentėti, antrą kartą – teisti ir valdyti. Vis dėlto Adventas ir Paruzija turi ir bendrų bruožų. Išskirkime pagrindinį.
Skaitykite toliauPRADEDAM GILINTIS Į PASTORACINIUS LAIŠKUS. KVIEČIU PRISIJUNGTI!
Šiuo paskaitų ciklu siekiama supažindinti su turtingu apaštalo Pauliaus minties paveldu: aiškinsimės pagrindines apaštalo Pauliaus laiškų temas, susipažinsime su svarbiausiomis teologinėmis sąvokomis, mėginsime perprasti šio Kristaus tarno pasaulėvaizdį, vertybes ir svarbiausia – jo širdį. Šios studijos turėtų ne tik pagilinti biblines žinias, bet ir sustiprinti dvasinius piligrimus jų tikėjimo kelionėje.
Skaitykite toliau