Paredaguotas tiesioginės transliacijos įrašas.
Krikščionių nuolat klausia: „Jei Dievas, kuriuo jūs tikite, iš tikrųjų yra, tuomet kodėl pasaulyje tiek blogio?“ Šiandien mes esame sparčiai plintančios epidemijos, nusinešančios daugybę gyvybių, liudytojai. Nedvejotinai, ji – blogis. Tačiau jei taip, kaip šį blogį vertinti? Video tinklalaidėje šis klausimas apmąstomas teologiniu ir egzistenciniu aspektais.
Klausyti audio→
APKLAUSA BAIGTA
Lietuvių kalbos žodynas „korõnę“ (žodį pasiskolinome iš lenkų karanie) apibūdina kaip bausmę, kankynę, vargą, nelaimę. Tad šiomis dienomis, siaučiant koronaviruso pandemijai „koronaviruso koronė“ skamba kaip kalambūras. Žmonėms, ne tik skaitantiems Šventąjį Raštą, iškyla pagrįstas klausimas: ar ši virusinė epidemija yra Dievo bausmė? Pagalvojau, kad būtų įdomu išgirsti Jūsų nuomonę ir šį klausimą bibliškai pasvarstyti. Būsiu dėkingas, jei nuspręsite sudalyvauti šioje apklausoje.
Žiūrėti rezultatus→
Tinklalaidė
Tas, kuris gyvena Aukščiausiojo globoje, Visagalio šešėlyje pasilieka, sako Viešpačiui: „Tu mano priebėga ir mano tvirtovė, mano Dievas, kuriuo pasitikiu!“ Jis ištrauks tave iš medžiotojo kilpos, iš pražūtingo maro. Jis pridengs tave savo plunksnomis, po Jo sparnais rasi sau prieglaudą. Didysis skydas ir šarvas yra Jo tiesa! Tau nereikės bijoti nakties baisumų nė strėlių, švilpiančių dieną, nebaugins tavęs patamsyje slankiojąs maras nė vidudienį siaučiantis sunaikinimas. Tavo pašonėje kris tūkstantis ir dešimt tūkstančių – tavo dešinėje, bet tai nepriartės prie tavęs. (Ps 91, 1-7)
3-iame ir 4-ame Evangelijos pagal Joną skyriuose autorius užrašė du Jėzaus pokalbius – vieną su labai iškiliu žydu, o kitą su visų atmesta samariete. Dialogai nepaprastai iškalbūs. Jie atveria Jėzaus požiūrį į žmogų, tačiau taip pat turi gilią teologinę reikšmę ir atskleidžia esmines krikščioniško tikėjimo tiesas.
Gilinamės į Evangeliją pagal Joną (04)
Jėzaus ženklai, būdami istoriniais įvykiais, turi ir simbolinę reikšmę. Kokią žinią mums perduoda pirmasis Jėzaus stebuklas, kuris labai netikėtas tiek dėl savo vietos, tiek ir dėl turinio?
Pamokslo bažnyčioje “Gyvenimas ir ramybė” video ir audio įrašai , 2020, kovo 1 d.
Žiūrėti / Klausyti→
Šiandien gavau laišką iš savo bičiulio Arūno Peškaičio, kuriame jis ragina nepasiduoti panikai dėl koronoviruso plitimo. Nors šiuo klausimu su broliu Arūnu nesame kalbėję, mūsų požiūriai sutampa. Manau, kad panika, kilusi dėl šio viruso, yra nepagrįsta ir atspindi blogiausius minios instinktus. Tad su ja turime blaiviai ir romiai kovoti.
Skaitykite toliau
Gilinamės į Evangeliją pagal Joną (03)
Kiekvienas krikščionis yra pašauktas liudyti Kristų. Tačiau kitą nusivesti pas Jėzų mes galime tik patys praleisdami pakankamai laiko su juo. Šis tinklalaidės epizodas – apie Jono įžvalgas, padėsiančios mums būti tikrais Jėzaus liudytojais.
Du iš septynių Jėzaus stebuklų vyksta per šabą. Regis, tam, kad suvoktume, jog kenčiantis žmogus Dievui yra svarbesnis už Įstatymo raidę. Kristaus stebuklai įrodo, kad Dievas rūpinasi mūsų poreikiais. Visgi dieviškas aprūpinimas, skirtas mūsų žemiškai kelionei, nėra pagrindinis dalykas, kurio suteikti atėjo Jėzus. Jis nori duoti mums daugiau – Dievo pažinimą, kas ir yra amžinasis gyvenimas.
Gilinamės į Evangeliją pagal Joną (02)
Pradžioje buvo Žodis (Logos). Tas Žodis (Logos ) buvo pas Dievą, ir Žodis (Logos) buvo Dievas. (Jn 1, 1). Antrajame serijos epizode aiškinamės Logo sąvoką.
Toliau gilinamės į Evangeliją pagal Joną (1-2 sk.). Kokie buvo pirmieji Jėzaus liudytojai? Kam, ką ir kaip jie liudijo? Kaip liudyti mums, kad būtume išgirsti? Koks buvo pirmasis Jėzaus stebuklas ir kokia jo žinia bei potekstė? Biblijos apmąstymų, šlovinimo ir maldos vakaras Palangos liuteronų bažnyčioje 2020 m. vasario 7 d.
Gilinamės į Evangeliją pagal Joną (01)
Pirmu šios serijos epizodu siekiama įvardinti esminę apaštalo Jono raštų intenciją, supažindinti su Evangelijos pagal Joną prologu ir aptarti jos raktines sąvokas.
Lemtingi Jėzaus žodžiai, ištarti Galilėjos žvejui Simonui, amžiams pakeitė ne tik jo, bet ir visos Vakarų civilizacijos gyvenimą: irkis į gilumą. Tądien Simonas suprato savo pašaukimą ir, praėjus maždaug trims metams, tapo pirmuoju Kristaus Bažnyčios ganytoju. Frazė, pasakyta aramėjiškai, vėliau užrašyta graikiškai, krikščioniškos minties raidoje labiau įsitvirtino lotynų kalba: duc in altum. Ne viena akademinė dvasinė institucija šiandien artikuliuoja savo viziją pasitelkdama būtent šį lotynišką posakį. Žodžiai apie gilumą išties gilūs, o evangelinis naratyvas, kuriame jie nuskamba pirmą kartą, vertas atidesnio žvilgsnio.
Skaitykite toliauKetvirtoji Evangelija išskirtinė. Visų pirma todėl, kad parašyta vėliausiai. Tiksliai dėl datos nesutariama, tačiau ji tikrai vėlesnė nei trys sinoptinės evangelijos. Tad Jonas jau žinojo, kaip Jėzaus gyvenimą aprašė kiti. Todėl jis apgalvotai siekia perduoti tai, kas dar nepasakyta, o, pasakodamas tai, kas žinoma, kalba šiek tiek rafinuočiau, poetiškiau. Jono Evangelija išsiskiria savo stiliumi. Paprastu ir giliu. Menišku ir drauge svariai teologiniu. Evangelijos pagal Joną erdvėje – turtingas įvadas į Evangeliją pagal Joną.
Ar jis yra ugninėmis akimis siaubą varanti raguota būtybė, kaip neretai vaizduojamas? Ar visgi kitoks? Man regis, kad velnias yra kur kas subtilesnis, gudresnis.