Autoriaus Archyvai: Giedrius

Su Sekminėmis Tėvo namuose!

Tai Dvasia teikia gyvenimą, o iš kūno jokios naudos (Jn 6, 63).

Jei kalbame apie Dievo pažinimą, jo garbinimą ir tarnystę jam, mūsų prigimtis neturi jokios reikšmės. Nesvarbu, koks esi: jaunas ar senas, vyras ar moteris, religingas (apipjaustytas) ar nereligingas (neapipjaustytas), stiprus ar silpnas, brangiai apsirengęs ar skurdžiai (šį sąrašą galima tęsti). Tuščia pasitikėti tiek savimi, tiek kitu, net pačiu stipriausiu ar kilmingiausiu. Psalmininkas teisus sakydamas: „Nesudėkite vilčių į kunigaikščius, į žmonių sūnus, kurie nieko išgelbėti negali! Kai dvasia jų iškeliauja, jie sugrįžta į žemę; tą pačią dieną jų sumanymai žūva“ (Ps 146, 3-4). Jam antrina ir Paulius, tvirtindamas, kad mes „tarnaujame Dievui dvasia, giriamės Jėzumi Kristumi ir nesikliaujame kūnu“ (Fil 3, 3).

Skaitykite toliau
Prisikėlimas

Pascha

Kristus Prisikėlė! Prikėlė ir mus iš kapo gilybių! Man gražiausio Velykų ryto skaitinio – Melitono Sardiečio „Apie Paschą“ – ištrauka:

Štai jis yra mūsų išganymo Pascha.

Štai jis yra daugybėje daugybę ištvėręs.

Štai jis yra Abelyje nužudytas,

Izaoke surištas,

Jokūbe ištremtas,

Juozape parduotas,

Mozėje išmestas,

avinėlyje paaukotas,

Skaitykite toliau
Kryžiaus vienatvė ir gėda

Kryžiaus vienatvė ir gėda

Tada visi mokiniai paliko Jį ir pabėgo (Mt 26, 56). Kryžių Viešpats nešė vienas. Mes taip pat kiekvienas nešame jį atskirai. Norėtųsi kryžių nešti drauge. Tačiau tuomet tai nebe kryžius, o kažkas kito. Mes galime drauge garbinti, melstis, drauge skaityti Žodį, juo dalytis su kitais. Tačiau kryžiumi pasidalyti neišeina. Jis skirtas kiekvienam atskirai. Nėra bendruomeninės mirties. Tik prisikėlimas. O mirštame, jeigu mirštame, pavieniui.

Skaitykite toliau

Novatorius Paulius

APIE APAŠTALĄ PAULIŲ IR JO LAIŠKUS KALBAMĖS SU BERNARDINAI.LT REDAKTORIUMI SIMONU BENDŽIUMI

„Tik turėdamas puikų išsilavinimą Paulius galėjo tapti tinkamu Dievo įrankiu, gelbstint įvairių tautų, pasklidusių po visą Romos imperiją, žmones. Jo apsiskaitymas nebuvo kliūtis Šventajai Dvasiai veikti, priešingai – priemonė pasiekti tuos, kuriems iš Galilėjos kilusių Jėzaus apaštalų evangelija nebūtų suprantama.“

Skaitykite toliau

Apaštalo Pauliaus laiškuose – ir didinga teologija, ir kandi ironija

Pokalbis su bernardinai.lt redaktoriumi Simonu Bendžiumi apie naują Naują ekumeninį vertimą, jo virtuvę, joje triūsiančius žmones ir kai kuriuos naujus dangiškos manos prieskonius

Paulius, Kristaus Jėzaus vergas, pašauktas apaštalas, skirtas [skelbti] Dievo Evangeliją, kurią jis iš anksto pažadėjo per savo pranašus šventuosiuose raštuose“ (Rom 1, 1–2). Šitaip prasideda lietuviškai naujai išversti apaštalo Pauliaus raštai – konkrečiai, Laiškas romiečiams. Bent kiek akylesnis skaitytojas jau šiame pačiame pirmame sakinyje iškart pastebės vieną „naujovę“: dabartiniame, plačiausiai paplitusiame, kun. Česlovo Kavaliausko vertime vartojamas žodis „tarnas“. O štai čia Paulius save vadina Jėzaus „vergu“. Kur kas stipresnis posakis! Ką tuo norima pasakyti?

Skaitykite toliau

Įvadas į Pauliaus laiškus

Nauji Biblijos vertimai kyla iš troškimo aiškiau suvokti Dievo mintis.  Nors Šventojo Rašto kanonas yra baigtinis, tačiau pats Dievo žodis – gyvas ir vis iš naujo prakalbinantis. Kinta ne tik kalba, į kurią verčiamas Biblijos tekstas, bet ir kultūra, kurioje gyvena skaitytojas su teksto vertėju. Be to, nauji kultūrinio ir religinio hebrajų bei graikų romėnų pasaulio, kuriame pirmiausia suskambo Viešpaties žodžiai, tyrimai atveria daugiau galimybių aiškintis biblinių tekstų prasmę. Dar reikėtų paminėti ir vis tobulėjančius tekstinius įrankius: skaitmenizuotą Šventojo Rašto tekstą originalo kalbomis, taip pat senųjų kalbų žodynus, konkordancijas, paieškos sistemas, leidžiančias tirti, kaip atskirus žodžius ir frazes vartoja vienas ar kitas Biblijos autorius, lyginti įvairius to paties teksto vertimus į skirtingas kalbas. Naują teksto perskaitymą ir sykiu jo perteikimą gimtąja kalba lemia dabartinės kultūros kaita ir besiplečiantis senųjų kultūrų bei jose užrašytų tekstų pažinimas.

Skaitykite toliau
2020-2021

Palinkėjimas 2021-iesiems

Besibaigiantys metai buvo kitokie nei laukėme ir tikėjomės. Išmintis Jobo lūpomis moko priimti iš Viešpaties rankų ir gera, ir bloga, o per Ekleziastą pasako dar daugiau: „Geriau eiti į gedulo negu į puotos namus, nes tai visų žmonių galas ir gyvieji susimąsto. Geriau yra liūdėti negu juoktis, nes liūdnas veidas daro širdį geresnę. Išmintingųjų širdis yra gedulo namuose, o kvailių – linksmybės namuose“ (Ekl 7, 2-4).

Skaitykite toliau

Klausimai – atsakymai

#04: Kas yra „gimtoji“ ar „prigimtinė nuodėmė“? Ką šiandien reiškia šis teologinis terminas? Ar nuodėmė – prigimtis, ar pasirinkimas? Žiūrėti / klausyti →

#03: (1) Kodėl Kristus vadinamas paskutiniuoju Adomu? (2) Ką Paulius turėjo omenyje sakydamas, siekite pranašystės dovanos? Žiūrėti / klausyti →

#02 Apie pranašystes, skelbiančias antrą Trumpo kadenciją. Žiūrėti / klausyti →

#01: Jėzus kalbėjo: “‘Ne sveikiesiems reikia gydytojo, o ligoniams… Aš atėjau ne teisiųjų šaukti, o nusidėjėlių”. Kas tie “teisieji” ir “sveikieji”, kurių Jėzus neatėjo gelbėti? Žiūrėti / klausyti →

Dievo artuma

Kai atėjo laiko pilnatvė, Dievas atsiuntė savo Sūnų, gimusį iš moters, pavaldų Įstatymui, kad atpirktų tuos, kurie pavaldūs Įstatymui, ir mus įvaikintų. […] Kūdikis mums gimė, sūnus mums duotas. Ant jo peties viešpatavimas, jis bus vadinamas Nuostabusis, Patarėjas, Galingasis Dievas, Amžinasis Tėvas, Ramybės Kunigaikštis. Jo viešpatavimas plėsis ir taikai nebus galo (Gal 4, 4-5; Iz 9, 5-6).

Skaitykite toliau