Kartais vaikų poezija apie Dievą pasako daugiau nei pranašo gyvenimas. Rabinas Moshe Reissas rašo, kad Elijas labiau primena graikų legendą nei hebrajų pranašą. Aiškinamės, kodėl Jėzus neleido sekti šio uolaus pranašo pavyzdžiu. Mokomės skaityti Senąjį Testamentą Naujojo šviesoje, atskirti Dievą nuo sukurtų jo paveikslų.
Juozapo Flavijaus, Naujojo Testamento ir šiuolaikinių biblistų padedamas tyrinėju I a. judaizmo atšaką, skatinusią žydų sukilimus. Karingo religinio patriotizmo paradigma padeda suprasti ir per krikščionybės istoriją Dievo vardu vykusius karus bei mūsų dienų religinius judėjimus, dievogarbą siejančius su kalaviju ir siekiančius politinėmis priemonėmis įtvirtinti Dievo karalystę.
Kodėl Naujasis Testamentas apie juos tyli? O gal kalba, tik mes nepakankamai atidžiai jį skaitome? Klausydami Juozapo Flavijaus, Filono Aleksandriečo ir Euzebijaus Cezariečio pasakojimų, aiškinamės, kokia buvo ši Antrosios šventyklos periodu veikusi judaizmo srovė ir koks jos ryšys su ankstyvąja krikščionybe.
Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje filmuota paskaita, kurioje pasakoju, kokiu pavidalu Šventasis Raštas plito pirmaisiais amžiais ir koks vingiuotas bei ilgas buvo jo kelias į Lietuvą. Sužinosite, kodėl dvi iki galo į lietuvių kalbą išverstos Biblijos taip ir nebuvo išleistos, kas pranyko iš antraštinio pirmosios lietuviškos Biblijos, saugomos Vilniaus universiteto bibliotekoje, lapo ir daug kitų įdomių ir nežinomų detalių. Ne tik Šventojo Rašto turinys įstabus, bet ir jo atėjimo pas mus istorija.
Į krikščionių tikėjimo išpažinimuose įtvirtintą tikėjimo tiesą – mirusiųjų prisikėlimą – pažvelgiu per Hipolito Romiečio, rabiniškos eschatologijos, biblinių ir kitų apokaliptinių tekstų prizmę.
Kas mūsų laukia po mirties? Pažvelgti anapusybėn siekiu lygindamas senovės Egipto lyriką ir Mirusiųjų knygos posmus su Izraelio išminčių ir Luko evangelijos tekstais. Skaitau Klemenso Romiečio ir Tertulijono mintis, kurios padeda suprasti, ką šiuo klausimu manė Bažnyčios tėvai, ir drauge atskleidžia mažai žinomą, bet pirmaisiais krikščionybės amžiais vyravusį eschatologinį požiūrį.
Aiškindamiesi svarbią eschatologinę kategoriją, aptariame pagrindinius požiūrius į Apreiškimo knygoje paminėtą tūkstantmetę Kristaus karalystę.
Ką ir kaip prisikėlęs Kristus kalbėjo savo mokiniams.
Didžiąją savaitę pasitinkame skaitydami spalvingą Šventraščio tekstą, kurio autorius nori prakalbinti mus ir pastūmėti arčiau Kristaus.
Kas, kam ir ką skelbė kalėjime? Mėginame suprasti Pirmajame Petro laiške esančios slėpiningos minties prasmę.
Pasiremdamas Origenu ir Tertulijonu, aptariu ugnies, išlydančios auksą, metaforą Šventajame Rašte.
Aleksejaus Navalno laidotuvių kontekste drauge su Ignotu Antiochiečiu ir Polikarpu Smirniečiu, kitais Bažnyčios tėvais, ir, aišku, Naujojo Testamento autoriais apmąstau, kodėl pirmųjų kartų krikščionys siekė tapti kankiniais dėl Kristaus. Svarstau, kaip keistųsi mūsų tikėjimas šiandien, atradus šį aukščiausią tikėjimo dėmenį.
Protas ir valia išskiria žmogų iš kitų Dievo kūrinių žemėje. Žmogus yra daugiau nei gyvūnas – jis mąsto ir renkasi, geba kritiškai apmąstyti savo pasirinkimus, taip pat apmąstyti apie savo ir kitų mąstymą, išskirti tai, kas teisinga ir kas ne. Tačiau ar žmogaus pasirinkimai ir mąstymas gali pakelti jį iki Dievo? Ar mūsų valia laisva rinktis Dievą ir jo dovanojamą išgelbėjimą?
Dar vienas mano pamąstymas, kurį šiandien publikuoja bernardinai.lt, apie tai, kuo laikau Aleksejų Navalną ir ką mums reiškia jo gyvenimas ir mirtis.
Skaitykite toliauPasakoju apie Aleksejų Navalną, skaitau ir komentuoju jo mintis.