IV-OJI PASKAITŲ CIKLO CORPUS PAULINUM LOBIAI DALIS (VIDEO)

Paulius gan dažnai rašo apie Dievo slėpinius, misterijas (gr. mystērion), kaip antai: Izraelio užkietėjimą (Laiške romiečiams), kitų kalbų dovaną, galutinį eschatologinį (galutinį) krikščionių perkeitimą (1 Laiške korintiečiams). Dievo išmintį jis taip pat vadina slėpininga ir tik iš dalies mums suvokiama. Tačiau Laiške filipiečiams  gyvenimas apskritai prilyginamas slėpiniui. Kitaip tariant, į gyvenimo vingius ir paradoksus apaštalas žiūri kaip į slėpinį, kurio dalimi jis pats tapo, gimdamas į šį pasaulį. Žmogaus gyvenimas – tai misteriją, kurios prasmė iki galutinio veiksmo išlieka paslėpta.

Birželio 15 d. tęsiasi Corpus Paulinum paskaitų ciklas.

Prieš atsisveikindami, pasakome tai, kas svarbiausia, ko galbūt negalėjome ar nenorėjome kalbėti anksčiau. Atsisveikinimas su artimaisiais prieš išsiskiriant visam laikui būna ypač reikšmingas – kiekvienas žodis turi ypatingą svorį. Tai reikėtų prisiminti ir gilinantis į Jėzaus mintis, išsakytas atsisveikinant su savo mokiniais  Paskutinės vakarienės metu (Jn 13, 31– 16, 33).

Trečias Jėzaus pasirodymas mokiniams po prisikėlimo iš numirusiųjų – kitoks. Apaštalai sugrįžo iš Jeruzalės į gimtąją Galilėją. Čia, prie Tiberiados ežero jie išaugo, čia žvejodavo, ir čia sutiko Jėzų iš Nazareto. Tai vieta, kur viskas taip pažįstama, įprasta ir kasdieniška. Ar ne todėl Jėzui reikia pasirodyti trečiąjį kartą? Viena, išvysti prisikėlusį Viešpatį didingame Dovydo mieste, visai kas kita – savo kasdienybėje.

Apaštalas Paulius yra viena ryškiausių asmenybių ne tik krikščionybės, bet apskritai Vakarų Europos istorijoje. Paulius buvo gausiai apdovanotas didžiais talentais, todėl ir jo portretas daugialypis. Apaštalas ir mokytojas, pamokslininkas ir rašytojas, egzegetas ir pasakotojas, etikos pedagogas ir teologas. Mažiausias iš Jėzaus apaštalų, tačiau daugiausiai nuveikęs dėl Jėzaus. Paskaitoje aptariamas Pauliaus fenomenas.

Praeitais metais prieš Velykas skaitydamas Išminties knygą atradau Kristaus kančios aprašymus, kurie pabudino mane iš dvasinio snaudulio. O šįmet, kviesdamas drauge apmąstyti Didžiojo Penktadienio kančios reikšmę ir prašyti, kad Dievas pripildytų mus savo Dvasios galia, siūlau Karlo Rahnerio tekstą, padėsiantį išvysti Kryžių, suklupti prieš Kenčiantįjį už mus, garbinti jį ir melsti prisikėlimo jėgos. Juk mums, tikintiems, yra skirta ta pati neprilygstama Dievo galios didybė, kuria jis veikė prikeldamas Kristų ir pasodindamas jį savo dešinėje dangaus aukštybėse.

Pažintinė piligriminė kelionė Į žemę, kurioje Žodis tapo kūnu

Data: Rugsėjo 20 d. – 27 d.  1 naktis Tel Avive, 2 naktys Tiberijuje (prie Galilėjos jūros), 4 naktys Jeruzalėje; viso 8 dienos, 7 naktys.

UNIKALI GALIMYBĖ GILIAU PAŽINTI ŠVENTOJO RAŠTO TEKSTUS (Apaštalo Pauliaus laiškus)

Corpus Paulinum (apaštalo Pauliaus laiškai) sudaro reikšmingą Naujojo Testamento dalį. Paulius buvo produktyviausias rašytojas iš visų Jėzaus apaštalų. Šiuo paskaitų ciklu siekiama supažindinti su turtingu apaštalo Pauliaus minties paveldu. Paskaitos turėtų padėti įsisavinti pagrindines apaštalo Pauliaus laiškų temas, supažindinti su svarbiausiomis Pauliaus teologinės minties sąvokomis, taip pat atskleisti šio Kristaus tarno pasaulėvaizdį, vertybes ir, svarbiausia, širdį. Gilios apaštalo Pauliaus įžvalgos kaip niekad anksčiau yra aktualios mūsų dienoms. Todėl šiuo paskaitų ciklu siekiama ne tik pagilinti biblines žinias ir praplėsti teologinę perspektyvą, bet ir sustiprinti dvasinius piligrimus jų tikėjimo kelionėje.

Praslinkus maždaug aštuonioms dienoms po šitų žodžių, jis pasiėmė Petrą, Joną ir Jokūbą ir užkopė į kalną melstis. Besimeldžiant jo veido išvaizda pasikeitė, o drabužiai pasidarė skaisčiai balti. Ir štai pasirodė du vyrai, kurie kalbėjosi su juo. Tai buvo Mozė ir Elijas.  Jie pasirodė šlovėje ir kalbėjo apie Jėzaus išėjimą, būsiantį Jeruzalėje.

Lakoniškas pamąstymas gerai žinoma Jėzaus pamokymo tema

„Bet jums, kurie klausotės, aš sakau: mylėkite savo priešus, darykite gera tiems, kurie jūsų nekenčia. Laiminkite tuos, kurie jus keikia, ir melskitės už savo niekintojus. Kas užgauna tave per vieną skruostą, atsuk ir antrąjį; kas atima iš tavęs apsiaustą, negink ir marškinių.  Duok kiekvienam, kuris prašo, duok ir nereikalauk atgal iš to, kuris tavo paėmė. Kaip norite, kad jums darytų žmonės, taip ir jūs darykite jiems. Jei mylite tuos, kurie jus myli, tai koks čia jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai myli juos mylinčius. Jei darote gera tiems, kurie jums gera daro, tai koks jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai taip daro. Jei skolinate tik tiems, iš kurių tikitės atgausią, koks jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai skolina nusidėjėliams, kad atgautų paskolą. Bet jūs mylėkite savo priešus, darykite gera ir skolinkite nieko nesitikėdami. Tuomet jūsų lauks didelis atlygis, ir jūs būsite Aukščiausiojo vaikai: juk jis maloningas ir nedėkingiesiems, ir piktiesiems“.

Klaipėdos bažnyčioje „Gyvenimas ir ramybė“ sakiau pamokslą, kurio video įrašu ir dalinuosi.

Pasak mito, Romos miesto įkūrėjas Romulas augo su broliu dvyniu Remu, žindomi vilkės. Vėliau, kilus nesantaikai, Romulas nužudė Remą ir tapo pirmuoju iš septynių miestą valdžiusių karalių. Respublika, kaip Romos valdymo forma, gyvavo beveik penkis amžius (509-27 m. pr. Kr.), o po jos sekė Romos imperatorių era, trukusi taip pat maždaug penkis amžius. Valdant pirmajam Romos imperatoriui Augustui Oktavianui, Romos valdose, Judėjos Betliejaus miestelyje, gimė Jėzus, kurį išpažįstame savo Gelbėtoju ir visos kūrinijos Viešpačiu.

Savo kompiuterio archyvuose susiradau per Adventą rašytus straipsnius. Su įdomumu perskaičiau. Taip pat ir komentarus. Anuomet tikriausiai pastarieji kažkiek skaudino, o šiandien atrodo pakankamai taiklūs. Ketinu šiuos tekstus, pakoregavęs ir papildęs, pasiūlyti savo bičiuliams. Gal Adventą jie padarys šiek tiek vidujai gražesnį ir prasmingesnį.

Skaitykite toliau →