-
Giesmės. Susitikimai Kelyje
Giesmės, padėsiančios nukreipti žvilgsnį nuo savęs į Tą, kuris duoda gyvybę, neleidžia vilčiai užgęsti ir ištraukia iš tamsos. Angelė Joknytė (vokalas, gitara), Aušra Smilgė (violončelė, fleita), Valdas Šličius (klavišiniai, back vokalas)
JUMS TAIP PAT GALI PATIKTI
Mylimojo evangelija. Susitikimai Kelyje I
Būti ar tarnauti?
In memoriam Leonidui Donskiui
-
Dvasinės dermės (III)
Dovydo sumanymas muzikos meną panaudoti Viešpaties šlovinimui galėtų būti archetipiniu Dievo garbinimo modeliu. Nors laikui bėgant ši biblinė paradigma buvo pamiršta, Dievas pranašo Amoso lūpomis pažadėjo atstatyti sugriuvusią Dovydo palapinę, užtaisyti jos plyšius (Am 9, 11). Regis, šis pažadas pildosi mūsų dienomis. Kūrybingas Dievo šlovinimas, niekuomet nenutildavęs Dovydo palapinėje, šiandien kviečia mus pasinerti į Viešpaties artumo muziką, kurios esmė ne formoje, bet Dvasioje. Sakralinę muziką įkūnija ne stilius, bet Kristų mylinti širdis.
-
Dvasinės dermės (II)
Šlovinimas Naujajame Testamente Naujasis Testamentas apie muzikinį Dievo šlovinimą kalba lakoniškai. Paskutinės vakarienės metu Jėzus su apaštalais giedojo himną (gr. hymneō) (Mt 26, 30; Mk 14, 26). Po Jėzaus užžengimo į dangų, jo mokiniai kasdien rinkdavosi Šventykloje ir namuose šlovindami (gr. aineō) Dievą (Apd 2, 47). Paulius ir Silas melsdamiesi kalėjime giedojo himnus (gr. hymneō) Dievui (Apd 16, 25). Šlovinimas tikrai turėjo vienokią ar kitokią vokalinę ir galbūt instrumentinę išraišką. Apaštalas Paulius rašo: „Melsiuosi dvasia ir melsiuosi protu; giedosiu (gr. psallō) dvasia ir giedosiu (gr. psallō) protu“ (1 Kor 14, 15). Jam antrina Jokūbas: „Kenčia kas iš jūsų? Tesimeldžia. Kas nors džiaugiasi? Tegul gieda psalmes (gr. psallō)“ (Jok 5, 13).…
-
Dvasinės dermės. Šlovinimo muzikos ištakos ir dabartis (I)
Psalmė yra priebėgos miestas, apsaugantis nuo demonų, angelų pagalbos laidas, naktį – baimę nuvejantis ginklas, dieną – atgaiva darbo metu, apsauga kūdikiams, puošmena suaugusiesiems, paguoda senjorams ir deramas papuošalas moterims. Psalmė yra angelų kūrinys, dangiškas institutas, dvasiniai smilkalai. Bazilijus Cezarietis Sakralinė muzika ir šiuolaikinės šlovinimo giesmės tarsi du atskiri pasauliai, egzistuojantys toje pačioje bažnytinėje erdvėje vienas šalia kito. Ar tikrai jie neturi bendrų sąsajų? O gal šiandien kuriamomis garbinimo giesmėmis toliau yra rašoma Vakarų sakralinės muzikos istorija? Ar giesmės, atliekamos šiuolaikiniais muzikos instrumentais, sutepa sakralias erdves ar jas sudabartina? Ar Dievą dera šlovinti tik balsu, ar ir kitais prigimties duotais būdais, pavyzdžiui, šokant? Ar egzistuoja skirtis tarp dvasinės ir pasaulietinės…
-
Tikėjimo žodžio giesmės
Giesmių, kuriomis pasidalinau praeitą kartą, perklausų ir atsisiuntimų skaičius perkopė penkis šimtus. Matydamas, kad giesmės taip mielai klausomos (ir giedamos), šlovinimo giesmių archyvą papildau trimis Gintauto Abariaus šlovinimo vakarais Tikėjimo žodyje, taip pat Inesos Lapkauskienės bei Svajūno Cibulskio kurtomis ir pačių autorių atliekamomis giesmėmis ir dar keliais įrašais.
JUMS TAIP PAT GALI PATIKTI
Taikos laukimas
Palaiminti, kurie tiki nematę
Apaštalo Pauliaus portretas
-
Sveikas, Jėzau, mielas mano broli
Dvasiniai Bažnyčios prabudimai pasižymi šlovinimo giesmėmis, atveriančiomis Dvasios galią, keičiančiomis širdį ir vedančiomis į Dievo artumą. Pradedant Dovydo sumanymu nuolatos šlovinti Dievą muzikiniais instrumentais prieš Sandoros skrynią ir baigiant vaizduotę pranokstančio masto garbinimu, kuriame dalyvauja angelai ir visa Dievo tauta danguje, šlovinimas užima ypatingą vietą žmogaus ir Dievo bendrystėje.
