Budėjimas

Adventas (II). Šaipūnai ir budintys sargai

Naujasis Testamentas kalba ne apie vieną, o apie du adventus. Pirmasis jau įvykęs, o antrasis artėja. Vieną teologai vadina lotynišku žodžiu adventusatėjimas, atvykimas, o kitą – graikišku parousia, taip pat reiškiančiu atėjimą. Adventas – tai Dievo Sūnaus gimimas Betliejuje, o Paruzija – jo sugrįžimas į žemę. Advento metu Kristus yra kūdikėlis, o Paruzijos – visatų valdovas. Pirmą kartą jis ateina kaip žmogaus, o antrą pasirodys kaip Viešpats Dievas. Pradžioje jis pažeidžiamas, pabaigoje – nenugalimas. Pirmą kartą ateina kentėti, antrą kartą – teisti ir valdyti. Vis dėlto Adventas ir Paruzija turi ir bendrų bruožų. Išskirkime pagrindinį.

Įsidėmėkite: jei šeimininkas žinotų, kurią valandą ateis vagis, budėtų ir neleistų jam įsilaužti į savo namus. Todėl ir jūs būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis tą valandą, kurią nesitikėsite (Lk 12, 39-40).

O Viešpaties diena ateis kaip vagis naktį. Tada dangūs praeis su smarkiu ūžesiu, elementai sutirps karštyje, ir žemė su savo kūriniais sudegs (2 Pt 3, 10).

Štai Aš ateinu kaip vagis. Palaimintas, kas budi ir saugo savo drabužius, kad netektų vaikščioti nuogam ir jie nematytų jo gėdos! (Apr 3, 3; 16, 15)

Šventojo Rašto autoriai pasirenka labai netikėtą ir sykiu tikrai iškalbingą metaforą, apibūdinančią Viešpaties atėjimą. Vagystę! Paruzija bus panaši į nelaukiamą vagies atėjimą naktį. Dievas nėra vagis, tačiau Kristaus pasirodymas bus labai netikėtas ir jį galima pramiegoti.

Vagies niekas nelaukia, tuo jis ir pasinaudoja. Kas buvo apvogtas, žino tą bjaurų jausmą, netekus brangaus daikto. Visos citatos apie Viešpaties pasirodymą, tvirtina tą patį – Paruzija bus nelaukta ir netikėta. Tačiau taip pat ir Adventas, atėjęs naktį, buvo ne visai lauktas ir todėl nuostabą sukėlęs Betliejaus stebuklas: vieniems jis atnešė ramybę ir džiaugsmą, tačiau kitiems – tik nerimą ir baimę. Kaip buvo anuomet Izraelyje, kai Betliejaus tvarte gimė kūdikis, taip bus ir tądien, kai Kristus sugrįš.

Posakis kaip buvo… taip bus ir tada pasitaiko paties Viešpaties pamokymuose apie savo antrąjį atėjimą:

Kaip buvo Nojaus dienomis, taip bus ir tada, kai ateis Žmogaus Sūnus. Kaip dienomis prieš tvaną žmonės valgė, gėrė, tuokėsi ir tuokė iki tos dienos, kurią Nojus įžengė į laivą,  nieko nenumanydami, kol užėjo tvanas ir visus nusinešė; taip bus ir tada, kai ateis Žmogaus Sūnus (Mt 24,37-39).

Nojaus amžininkų blogybė reiškėsi ne tuo, kad jie gyveno žmonėms įprastą gyvenimą, – valgė, gėrė, tuokėsi ir tuokė, – bet tuo, kad nieko neišmanė apie artėjantį tvaną. Panašu, jog Nojus, kuriam buvo apreikštas tvano atėjimas, kalbėjo apie tai aplinkiniams, tačiau šie nenorėjo nenorėjo jo klausyti ir netikėjo. Taip elgėsi ir Loto amžininkai, kai pastarasis mėgino įtikinti juos dėl artėjančio teismo – jiems paruzijos žinia kėlė tik pašaipą (Pr 19, 14).

Žinia apie antrąjį Kristaus atėjimą taip pat kels (o gal jau kelia) tik pašaipą ir patyčias. Apie tai savo antrajame laiške užsimena Petras: žinokite, kad paskutinėmis dienomis pasirodys šaipūnai, gyvenantys savo geiduliais ir kalbantys: “Kur Jo atėjimo pažadas? Juk nuo to laiko, kai užmigo protėviai, visa pasilieka kaip buvę nuo sutvėrimo pradžios” (2 Pt 3, 3-4).

Advento šaukliai

Nukeliaukime mintimis maždaug du tūkstančius metų atgal į Jeruzalę, kur po ilgos kelionės per dykumą atvyko išminčiai iš Rytų su klausimu:

„Kur yra gimęs žydų karalius? Mes matėme Jo žvaigždę Rytuose ir atvykome pagarbinti Jį“.  Tai išgirdęs, karalius Erodas sunerimo, o su juo ir visa Jeruzalė. Jis sukvietė visus tautos aukštuosius kunigus bei Rašto žinovus ir teiravosi, kur turėjęs gimti Kristus (Mt 2, 1-4).

Apie magus, atvykusius į Jeruzalę pagarbinti žydų karaliaus, pasakoja tik Matas. Istorija yra mažų mažiausiai paradoksali, nors tiksliau – šokiruojanti. Jeruzalė, nuo Dovydo laikų vadinta „didžiojo Karaliaus miestu“ (Mt 5, 35), kurioje telkėsi geriausi to meto Rašto aiškintojai ir pamokslininkai, kunigai ir mokytojai, tikrai turėjo laukti, pasiruošti ir tinkamai sutikti pranašų žadėtąjį Mesiją. Tačiau apie jo gimimą paskelbė ne jie, o išminčiai iš Rytų. Jeruzalė miegojo, o pažadinta nelauktų svečių sunerimo. Vagis atėjo ir apvogė kietai įmigusį miestą. Jis pramiegojo naktį budėjusiems piemenims paskelbtą žinią: Šiandien Dovydo mieste jums gimė Gelbėtojas. Jis yra Viešpats – Kristus (Lk 2, 11). O kai išgirdo, sunerimo. Erodas nedelsdamas apsisprendė susidoroti su nauju pretendentu į sostą. Juk žydų karaliaus titulą jis buvo įgijęs po daugybės pastangų iš Julijaus Cezario įpėdinio Oktaviano Augusto ir Marko Antonijaus ir lengvai atiduoti kitam šios galios neketino. Su jam būdingu makabrišku įniršiu jis išžudė Betliejuje ir jo apylinkėse visus dvimečius ir jaunesniu berniukus (Mt 2, 16).

Adventas yra Atidengimas ir Apreiškimas. Į dienos šviesą jis iškelia slaptas intencijas ir darbus. Kūdikėlis Betliejaus ėdžiose atskleidė, jog karalius nuogas. Be to labai žiaurus ir piktas. O judėjų ganytojai – akli ir kurti. Karalius didžiavosi tuo, kad atstatė Saliamono šventyklą. Fariziejai – savo misijiniu uolumu ir atsivertimų skaičiumi (Mt 23, 15). Tačiau Dievo aplankymo meto jie nepažino. Jo malonės ir tiesos neįstengė priimti. Galima dengiantis Dievo vardu įgyvendinti savo ambicijas, tačiau Dievo taip neįmanoma pagarbinti. Galima laimėti visą pasaulį, tačiau savo sielai pakenkti.

Kaip nepramiegoti Advento?

Vienintelis būdas išvengti vagystės – tai nemiegoti ir laukti vagies pasirodymo. Prisiminkime, kad Jėzus nuolat ragino mokinius budėti. Betliejaus piemenys, budėję naktį ir išvydę Viešpaties šlovę bei išgirdę Gerąją Naujieną, yra metaforiški budinčių Dievo sargų vaizdiniai (Lk 2, 8). Budinčius Viešpaties žodžio sargus regime ir Jeruzalės šventykloje. Tačiau jie ne iš kunigų ir ne iš levitų tarpo. Evangelistas Lukas pamini du – Simeoną ir pranašę Oną.

Aštuntą dieną po Jėzaus gimimo jo motina ir Juozapas atnešė jį į Šventyklą apipjaustyti. Štai tuomet prie jų priėjo Dievo pasiuntinys Simeonas ir pranašė Ona. Simeonas neturėjo jokio Šventyklos titulo. Štai kaip Lukas jį pristato: Jeruzalėje gyveno žmogus, vardu Simeonas, teisus ir dievobaimingas vyras, kuris laukė Izraelio paguodos, ir Šventoji Dvasia buvo ant jo (Lk 2, 25). Esminė dievobaimingo Simeono savybė, pasak Luko, ta, kad jis buvo pilnas Šventosios Dvasios. Tai ji apreiškė Simeonui Adventą ir paragino nueiti į Šventyklą (Lk 2, 25-27). Šventosios Dvasios, nedvejotinai, buvo pilna ir pranašė Ona, vaikelyje Jėzuje regėjusi mūsų visų išgelbėjimą. Be Simeono ir Onos Jeruzalėje buvo dar saujelė tų, kurie laukė Jeruzalės atpirkimo (Lk 2, 38). Jie Onos paskelbtą žodį išgirdo ir buvo sustiprinti, idant dar šiek tiek palauktų. Dievo pažadai išsipildo ne iš karto. Dievo darbų žemėje tenka kantriai laukti. Paviršutiniškas entuziazmas dėl Evangelijos ir Dievo darbo išblėsta, ypač atėjus išmėginimams (Mk 4, 16). Bet tie, kurie laukia Viešpaties, įgaus naujų jėgų. Jie pakils ant sparnų kaip ereliai, bėgs ir nepavargs, eis ir nepails. (Iz 40, 31)

Apie Viešpaties atėjimą tesalonikiečiams rašęs apaštalas Paulius taip pat pabrėžia budėjimo reikšmę:

Bet jūs, broliai, nesate tamsoje, kad toji diena jus užkluptų lyg vagis. Juk jūs visi esate šviesos ir dienos vaikai. Mes nepriklausome nei nakčiai, nei tamsai. Todėl nemiegokime kaip kiti, bet budėkime ir būkime blaivūs! Mat kas miega, miega naktį, ir kas pasigeria, pasigeria naktį. O mes, priklausydami dienai, būkime blaivūs ir apsirengę tikėjimo bei meilės šarvus ir užsidėję išgelbėjimo vilties šalmą. Juk Dievas mus paskyrė ne rūstybei, bet kad įgytume išgelbėjimą per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, kuris mirė už mus, kad mes ar budėdami, ar miegodami gyventume kartu su Juo. (1 Tes 5, 4-10)

Pasak Pauliaus, budėti ir laukti Viešpaties atėjimo padeda tikėjimas, meilė ir viltis. Tai ir turime puoselėti ne tik per Adventą, bet visus metus. Nakties tamsos tirštėja. Blogis įgauna vis kitokius pavidalus. Melas apakina vis daugiau žmonių, net ir Bažnyčioje. Kvailų mergelių žibintai gęsta naktyje. Tačiau Šventoji Dvasia nepaliko mūsų, ji šiandien kalba, blaivo ir ruošia susitikimui su Kristumi.

Taip pat klausykite: https://biciuliams.lt/advento-reiksme/

Parašykite komentarą

Įrašykite savo el. pašto adresą, jei norite prisijungti prie bičiulių rato. Konfidencialu - Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.