Su Sekminėmis Tėvo namuose!

Tai Dvasia teikia gyvenimą, o iš kūno jokios naudos (Jn 6, 63).

Jei kalbame apie Dievo pažinimą, jo garbinimą ir tarnystę jam, mūsų prigimtis neturi jokios reikšmės. Nesvarbu, koks esi: jaunas ar senas, vyras ar moteris, religingas (apipjaustytas) ar nereligingas (neapipjaustytas), stiprus ar silpnas, brangiai apsirengęs ar skurdžiai (šį sąrašą galima tęsti). Tuščia pasitikėti tiek savimi, tiek kitu, net pačiu stipriausiu ar kilmingiausiu. Psalmininkas teisus sakydamas: „Nesudėkite vilčių į kunigaikščius, į žmonių sūnus, kurie nieko išgelbėti negali! Kai dvasia jų iškeliauja, jie sugrįžta į žemę; tą pačią dieną jų sumanymai žūva“ (Ps 146, 3-4). Jam antrina ir Paulius, tvirtindamas, kad mes „tarnaujame Dievui dvasia, giriamės Jėzumi Kristumi ir nesikliaujame kūnu“ (Fil 3, 3).

Ačiū Dievui už Sekmines, už atėjusią Šventąją Dvasią, kuri perkeitė Jėzaus mokinius. Iki Sekminių evangelijose regime apaštalų kūną – išdidų, ieškantį naudos sau, nepažįstantį Dievo slėpinių, karštakošį, pasimetusį, bailų. O po Sekminių – Dievo Dvasios veikimą: ženklus, stebuklus, išmintį, drąsą, tikėjimą, meilę, brolybę. Sekminės kūno nenužudė, tačiau pridengė jo marumą, silpnumą ir negalias.

Dvasia peržengė žmones skyrusias tautines ir socialines sienas, pakirto neapykantos šaknį, išgydė kartėlį, išstūmė svetimo baimę, suvienijo nesuvienijamus. Dabar visi, kokie bebūtume, „viena Dvasia galime ateiti pas Tėvą“ (Ef 2, 18). Nebesvetimi. Gimę iš Dvasios, esame jo vaikai ir namiškiai. Gyvename tuose pačiuose namuose, kuriuose yra Abraomas, Mozė, Debora, Samuelis, Dovydas, Petras, Jonas, Paulius ir daugybė kitų, kurių vardus sužinosime, kai sugrįšime į savo tėvynę. O būdami žemėje, neprisiriškime prie jos, gyvenkime kaip prašalaičiai. Dažniau galvokime apie dangų, juk turime jo pilietybę.

Supraskime, gyvenimą teikia Šventoji Dvasia. Prašykime, kad Dievas mus ja vis iš naujo pripildytų. Stenkimės pažinti ją, draugaukime su ja, išgirskime, ką ji kalba, negesinkime ir neįžeiskime. Jokiu būdu negrįžkime prie kūno darbų, mūsų kovos ginklai ne kūniški. Tik vaikščiodami Dvasios takais džiaugsimės gyvenimo Jėzaus dovanota gyvenimo apstybe.

Su Sekminėmis, bičiuliai!

Parašykite komentarą

Įrašykite savo el. pašto adresą, jei norite prisijungti prie bičiulių rato. Konfidencialu - Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.