Kristus ir Įstatymas

VI-OJI PASKAITŲ CIKLO CORPUS PAULINUM LOBIAI DALIS (VIDEO)

Pauliaus Laiškas galatams yra daugiausia apaštalo autobiografinių detalių atskleidžiantis tekstas. Jis padeda suvokti kaip Paulius vertina savo gyvenimą iki Kristaus, ir ką, jau patikėjus Kristumi, jis laiko svarbiausiomis Evangelijos tiesomis. Iš Pauliaus lūpų sužinome ir apie jo ir Petro bei kitų Jeruzalės apaštalų santykius. Aišku, pagrindinė laiško ašis, aplink kurią sukasi visos dėstomos temos, yra Kristaus tikėjimo ir Mozės Įstatymo laikymosi antitezė. Įstatymas veda į mirtį, o Kristus – į gyvenimą. Įstatymas gimdo vergystei, o Kristus šaukia laisvei. Įstatymo laužymas užtraukia rūstybę, o Kristus teikia malonę. Įstatymu pažįstu savo nuodėmę, o per Kristų – jos atleidimą.

Viso paskaitų ciklo grojaraštis

Klausyti audio įrašą (jį parsisiųsti galite paspaudę dešiniu pelės klavišu ir pasirinkę “įrašyti garsą kaip” opciją).

Dr. Giedrius Saulytis. Kristus ir Įstatymas. Paskaitų ciklas Corpus Paulinum lobiai (VI paskaita)

5 komentarai apie “Kristus ir Įstatymas

  1. Giedrius Įrašo autorius(-ė)

    Čia nuo mūsų priklauso, ar pavyks sukurti tą komfortabilią zoną, apimančią skirtybes. Regis, tam ir buvo dedamos ekumeninės grupės, organizavusios šias paskaitas, pastangos ir, mano manymu, tai pasiteisino daugiau nei su kaupu. Oikoumenē gr. kalba yra apgyvendinta žemė. Tad ir turime ieškoti tos bendros, krikščioniškos minties apgyvendintos žemės, to, kas mus jungia, kas praturtina, papildo. Tieskime tiltus, o ne tvirtinkime sienas 🙂

  2. Mindaugas M.

    Pirmiausia, praplėsdamas minėtą mišrios auditorijos problematiką, noriu padėkoti už tavo vertėjo darbą. Duos Dievas, pamatysim galutinį darbų rezultatą. Jau vien kai kurios tavo įžvalgos ganėtinai įdomios. Na, o pratęsiant pirmąjį ankstesniojo komentaro teiginį, ar nėra taip, kad kai kurios teologinės temos turi kelias galimas aiškinimo tradicijas? Paminint svarbesnes iš šios paskaitos: darbai ir išgelbėjimas; tradicija ir jos reformos; charizminis judėjimas ir Bažnyčia. Klausimas – ar šios temos turi argumentuotus atsakymus? Atsakymas – taip, žinoma. Visom prasmėm – bibliškai, istoriškai, praktiškai, patyrimiškai. Tik, viena problema – atsakymai daugiau ir mažiau skirtingi. Priklauso nuo to, kokios aiškinimo tradicijos prisilaiko žinios skelbėjas. Taigi, taip ir suvokiu mišrios auditorijos problemą, su kuria bent pasąmonės lygmeny susiduria žinios skelbėjas. Tačiau, mano manymo, net ne čia pagrindinė problema. Daugelis gyvename pasaulio reikaluose ir rūpesčiuose. Nėra taip, kad “gyvenimas man yra Kristus”. Norų ir siekinių lygmeny – taip, bet praktiškai – su tuo yra reikalų. Tad prie visos pasaulietinio gyvenimo audros, tikrai neperteklinis esminis klausimas – kam ta malonė, evangelija, išgelbėjimas? Paskutinis, – išgelbėjimas, – dalykas sunkiausias iš visų. Tik kartą girdėjau lyg ir teisinga linkme jį atsakant. Tačiau dabar tą atsakymą žinau mintinai. Taigi, įžangose pasauliečiams kartais labai reiktų persikėlimo į tarpkonfesinį prieškambarį, kuriame tu nesijauti nepatogiai tik dėl to, kad čia ir ten pažiūros išskiria.

  3. Giedrius Įrašo autorius(-ė)

    Ačiū už komentarą, Mindaugai. Manau, kad kalbant bet kuria tema, reikia atsižvelgti į klausytoją. Šių paskaitų auditoriją sudarė skirtingoms konfesijoms priklausantys tikintieji, ir buvo labai miela jausti Dvasios bendrystę tiek paskaitose, tiek per pertraukas, tiek diskusijų metu klausimų-atsakymų skiltyje, kuri į video įrašą nepakliuvo. Tiesą sakant, nemačiau, kad kas nors būtų įžeistas ar pasijutęs atstumtas. Dėl tavo minimo teiginio, be abejo, galime diskutuoti, jei pateiksi pavyzdžių. Iš savo pusės dabar tegaliu pasakyti, jog jis išplaukia ne iš protestantizmo protegavimo, bet iš krikščioniškos minties raidos studijų.

  4. Mindaugas M.

    Labas, Giedriau! Ar tu sutiktum su mintim, kad malonės evangelijos temoje didžiausiais iššūkis žinios skelbėjui – temos aktualizavimas mišriai auditorijai? Pvz., turint omeny, kad ją skaitytų žmonės, kurie, tarkim, Bažnyčios tradicijos reformavimo būtinybę vertina kritiškai. Kuriems teiginys, kad po Augustino, Paulių suprato Liuteris, na, pernelyg radikalus. Aš tave, Giedriau, laikau ir misionierium, ir teologijos mokslininku. Bent man labiausiai yra įsiminusios tos tavo mintys, kurios buvo tarpdisciplininės teologijos kontekste. Kai kurios jų tarsi patį kalbėtoją pastatydavo į nepatogią padėtį. Tokius žmones labai gerbiu. Ne kartą esu iš tavęs tai girdėjęs. Atleisk, kad taip drąsiai rašau. Čia eilinio komentatoriaus palinkėjimas ir lūkestis.

Parašykite komentarą

Įrašykite savo el. pašto adresą, jei norite prisijungti prie bičiulių rato. Konfidencialu - Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.