Evangelijos pagal Joną 7 skyriuje susitinka realybė ir jos šešėlis, provaizdis ir gyvenimas, kurį jis vaizduoja. Žodis, tapęs kūnu ir pasistatęs palapinę tarp mūsų, ir yra tikroji Palapinių šventė. O Sukot – tik jo provaizdis. Aiškėja, kad Dievas kūno palapinėje tampa tikėjimo ir netikėjimo sankirtos tašku.
Noriu paantrinti gerb. Giedriui dėl Nikodemo svarbos šiame skyriuje.
Rašoma, kad Jėzų buvo norėta nužudyti, matomai nesvarbu kokiu būdu. Teologiškai yra skirtumas Jėzui mirti šiaip nužudytam ar mirti nuteistam. Jėzus turėjo patekti į teismą vietoje žmogaus. Nikodemas pirmasis iškelia mintį dėl pilno teismo pagal Įstatymą. Kadangi jis buvo įtakingas asmuo bei sugebantis „priremti raide“, kaip pasakyta tinklalaidėje, jam pavyksta pakreipti Jėzaus istoriją teismo link.