Diskutuokime: ar krikščionybė pagrįstai pretenduoja būti visuotine tiesa?

Man džiugu, kad dalinatės savo mintimis. Po kiekvienu savo įrašu atrandu komentarų. Juose keliami klausimai skatina mąstyti ir rašyti. Būtent taip atsirado įrašas apie tai, kas gero slypi evangelijoje. Tekstas vėl susilaukė komentarų, o paskutiniame jų, mano nuomone, keliami aktualūs ir nuoširdūs klausimai, ypač jei siekiame tikėjimo patirtimi dalintis su kitais. Būtų tikrai smagu, jei tarp bičiulių užsimegztų poleminė diskusija. Tam tikslui sukuriu naują kategoriją – Diskutuojame. Tai štai ką rašo Gediminas:

[…] noriu pasiūlyti temą pamąstymui. Mano klausimas būtų toks: ar biblinė krikščionybė pagrįstai pretenduoja būti visuotine tiesa? Juk tokie pamatiniai mūsų tikėjimo ir gyvenimo įvykiai, aptinkami Šv. Rašte, kaip sukūrimas, nuodėmė, Dekalogas, išganymas, Dievo įsikūnijimas gyvai tikinčiam krikščioniui yra savaime suprantamybės. Bet kaip komunikuoti mūsų gyvenimą keičiančią Dievo meilę, gailestingumą bei teisingumą žmogui, kuris nesusidūrė su Dievo Žodžio išmintimi ir jo patirtį formuoja kiti šaltiniai? Ar toks žmogus negali pasakyti, jog mes, krikščionys, neturime teisės primesti visam pasauliui savo patirties, kuri įsišaknijusi garbingoje, senoje, bet vis dėlto knygoje. Kaip nuodėmė, išganymas gali tapti tokio žmogaus patirtimi? Kaip, neatsisakant pagrindinių mūsų tikėjimo žodžių, prabilti kito žmogaus patirčiai ir supratimui? Kas yra Biblija? Tik garbinga, daug išminties sukaupusi, senovinė knyga ar gyvojo Dievo žodis? Jei tai gyvasis gyvojo Dievo žodis, tai kaip jis, išeidamas iš Knygos puslapių, gali tapti atpažįstamas kiekvienos kultūros žmogui jo kasdienybėje?

Laukiu Jūsų pamąstymų.

Giedrius

8 komentarai apie “Diskutuokime: ar krikščionybė pagrįstai pretenduoja būti visuotine tiesa?

  1. Bo Maryniuk, long time forgotten drummer in Vilnius, "Tikejimo Zodis" :-)

    Before one is asking for the “truth”, must define in what context. A belief is true if and only if it corresponds to a fact. But a belief can be also true if and only if it is part of a coherent system of beliefs whether other beliefs can correspond to a fact or be themselves a part of a coherent system of beliefs and so on. The universal truth is such, if it is valid through all places across all times. If such truth is a part of coherent system of beliefs, it can be universal only when the entire system is universal as well, as it directly inherits the properties of the system. That said, if an isolated system of relationships between the objects can exclude at least one required belief by disagreement with it, such system isn’t universal truth or is even entirely false. Thus if a certain claim requires to be relatively anchored to another point, such claim cannot throughput universal truth.

    Relativism, of course denies Universal truth by definition, because certain truth is relative to a certain point, which is not the truth in relation to another point. Therefore if such truth isn’t true in both points simultaneously, such truth is not universal. The universal truth, however, requires an absolute truth, which is fixed, invariable, unalterable facts. The relativism denies the absolute truth by denying absolutes, while the denial itself is already an absolute truth. The main problem with the relativism is that such thinking leads to the absence of truth at all, since everything is relative to everything, therefore there is no concept of right or wrong, but are only directions towards this or that. This means, placing cultural context in the relative perception leads to a denial of an absolute truth and promotes relativism. While universal truth does not deny the relative truth on its own if each relative truth is a self-contained absolute truth in relation to another, it doesn’t not work the otherwise, where relative truth denies an absolute truth by definition.

    So if one is places other cultural values than Bible, it is a path of relativism, anchored only to a certain place at certain time. That makes any relative approach impossible to be a backwards traceable an universal truth as it makes it contradicting or false to itself with another set of properties, places or a different time. Therefore claim of anchoring Christianity on a local cultural properties is false. Since Christianity is not bound to any local cultural properties, therefore Christianity can claim to be a universal truth.

  2. Asta

    Tiesa yra Jėzus: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas“ (Jn 14,6) , ne krikščionybė ir ne Bažnyčia.
    Ar pagrįstai Jėzus pretenduoja būti visuotine tiesa? Jeigu Biblijoje taip parašyta, tai reiškia, kad pagrįstai.
    Ar pagrįstai Bažnyčia pretenduoja būti visuotinės tiesos nešėja? Jeigu Jėzus pasiuntė, tai reiškia, kad pagrįstai.

  3. Mindaugas M,

    Kaip ir gražiai viskas susidėliojo… Jei neklystu, su Gediminu pažįstami 🙂

  4. Gediminas

    Terminą ,,biblinė krikščionybė” naudojau todėl, kad esama, ir mūsuose, judėjimų, save priskiriančių katalikams tradicionalistams, ir dažnai naudojančių ,,krikščionybės” sąvoką, kuri yra daugiau ideologinis įrankis ginant ikimodernių Vakarų idėją ar siekiant oponuoti dabartinėms vertybinėms-kultūrinėms tendencijoms, plintančioms Europos sąjungoje. Būtent krikščioniškas tikėjimas yra ideologizuojamas. Skaitant tokių judėjimų kaip ,,Pro Patria” straipsnius, pastebimas daugelį kartų naudojamas ,,krikščionybės” terminas, bet daug rečiau minimas, kaip man pasirodė, pats Kristus. O jei Kristus ir minimas, tai siekiant ginti kokį nors tradicionalistų teiginį. Tad terminas ,,biblinė krikščionybė” labiau konkretizuoja ir truputį apsaugo nuo nesusipratimų. Nuo ideologinio piktnaudžiavimo.

    Sutinku, kad mano klausimo formuluotė yra nepakankamai apgalvota ir taisytina. Žodžiu ,,Bažnyčia” derėtų keisti.

  5. Giedrius Įrašo autorius(-ė)

    Džiaugiuosi, kad įsitrauki į diskusiją, Mindaugai, ir išsakai savo pastebėjimus. Sutinku, kad terminus reikėtų tikslinti, bet Gedimino pasiūlytos diskusijos tema, manau, pakankamai aiški.
    Terminas “biblinė krikščionybė” iš tikrųjų yra probleminis, dėl tos priežasties jį savo nuožiūra pakeičiau į tiesiog “krikščionybė”. Mat nebiblinės krikščionybės apskritai nėra, jei ne biblinė – tai jau ne krikščionybė. Gal kas ir prieštarautų, jog kai kurių konfesijų teologija remiasi nebiblinėmis doktrinomis. Į ką retoriškai galima būtų atsakyti kitu klausimu: kuri konfesija vadovaujasi vien Biblija? Tai mus įveltų į gan klampią diskusiją, kurios tema jau iš esmės skirtųsi nuo Gedmino pasiūlytos.
    Tavo siūlymas keisti “krikščionybę” į “Bažnyčią” man būtų priimtinas. Tema galėtų vadintis “Ar pagrįstai Bažnyčia pretenduoja būti visuotinės tiesos nešėja / skelbėja ir pan.” Tau gražiai pavyko suformuluoti ir tai, kad tikras krikščionis yra ir tikras žmogus, su kuriuo dialogas įmanomas bet kurioje kultūroje.

  6. Mindaugas M.

    Sveiki, Giedriau… Pati klausimo formuluotė man kelia tam tikrų abejonių. Ar krikščionybė tikrai pretenduoja į visuotinę tiesą? Ar apskritai teisinga sakyti, kad krikščionybė siekia kažkokio pripažinimo? Kitas klausimas, susijęs su mano paminėtais, kas norima pasakyti naudojant žodžių junginį “biblinė krikščionybė”? .. Krikščionybės sąvoka klausimo kontekste skamba šiek tiek ideologiškai. O siekiai labiau būdingi žmonėms, tad gal geriau klausti, ar siekia Bažnyčia?.. Atsakant į savo formuluotę – manau, kad iš dalies taip. Priklausomai nuo to, kurią Bažnyčios dalį turėsime omenyje. Natūralia prasme “biblinės krikščionybės” sąvoka nurodo į svarbiausius krikščioniško minties šaltinius. Tačiau sykiu yra reformatoriškoje dvasioje. Tarsi patvirtinanti, kad yra esminis tapatybės skirtumas tarp “pirmosios/biblinės krikščionybės” ir vėlesnės. Gal panašiai tą ir turi omeny autorius, tad suprantu… Iš kitos pusės, ne visa krikščionybė (teisingiau sakyti Bažnyčia) remiasi ir maitinasi vieninteliu šaltiniu. Iš čia galima teigti, kad Bažnyčia į žmones gali prabilti ne vien per Knygas (ta biblia). Ir istoriškai ji kalba daugeliu formų. Žinoma, pirmiausia per Dievo žodį, bet kartu ir šventų žmonių gyvenimais, kankinių krauju ir daugeliu kitų paprastesnių dalykų, kuriuos matyt daro kiekvienas krikščionis. Juk krikščionybė yra ne tik apie tikrą Dievą, bet ir tikrą Žmogų. Tad turbūt galima pasakyti, kad tikras krikščionis yra ir tikras žmogus. O su tikru žmogum galima šnekėtis bet kurioje kultūroje…

Parašykite komentarą

Įrašykite savo el. pašto adresą, jei norite prisijungti prie bičiulių rato. Konfidencialu - Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.