Kartais vaikų poezija apie Dievą pasako daugiau nei pranašo gyvenimas. Rabinas Moshe Reissas rašo, kad Elijas labiau primena graikų legendą nei hebrajų pranašą. Aiškinamės, kodėl Jėzus neleido sekti šio uolaus pranašo pavyzdžiu. Mokomės skaityti Senąjį Testamentą Naujojo šviesoje, atskirti Dievą nuo sukurtų jo paveikslų.
Bičiuliams
Giedrius Saulytis
Ačiū, Giedriau, už nenuilstamą Švento Rašto aiškinimą, dviprasmiškų jo vietų mokymą – radimą išeities. Dabar Jūsų pasiklausius nebekyla klausimų. Esate gyvas įrodymas, kad Šventasis Raštas vis dėlto žmogaus jėgoms išaiškinti, kai pasitelkiamos tinkamos priemonės
Sveiki. Noriu paprieštarauti Moriso Samuelio požiūriui ar supratimui apie Dievą : „Dievas, kuris niekada neprašė šių varžybų ir gal būt dėl to sutriko, neturėjo kito pasirinkimo kaip tik atsakyti Elijui.“ Čia visagalis Dievas pateikiamas kaip priklausomas nuo aplinkybių, įsiveliantis į žmonių (šiuo atveju pranašo) tarkim „arogantiškas“ užgaidas daryti stebuklus ir jas tenkinantis, ir net ne vieną kartą įsiveliantis ir su žudančia baigtimi, nes neturintis kito pasirinkimo. Visagalis Dievas neturi pasirinkimo! – nedaryti stebuklo ir pastatyti į vietą arogantišką pranašą, o gal vigi tai nebuvo arogancija?
Jėzus sudraudęs mokinius parodė griežtai, kad nėra „įsiveliantis“ ir kitiems neleidžia to daryti. Beje, čia mokinių ir Elijo motyvai labai skiriasi, mokiniai čia vedini gryno keršto ir daugiau nieko. Nestosiu ginti Elijo, tema apie Dievą, ne apie Eliją, be to pranašai nėra tobuli ir dėl to nėra Dievo atspindys.
Noriu pasakyti, kad ir Elijo atveju, jeigu Dievas kažką padarė, tai tokia buvo Jo valia su visa atsakomybe ateinančioms kartoms, (o ne kažkoks silpnavališkas įsivėlimas), ir jeigu neaišku kodėl sunaikino kareivius, tai lai būna tai „slėpinys“, gal kada nors bus ir jis paaiškintas.