Gilinamės į Evangeliją pagal Joną (01)
Pirmu šios serijos epizodu siekiama įvardinti esminę apaštalo Jono raštų intenciją, supažindinti su Evangelijos pagal Joną prologu ir aptarti jos raktines sąvokas.
Ar jis yra ugninėmis akimis siaubą varanti raguota būtybė, kaip neretai vaizduojamas? Ar visgi kitoks? Man regis, kad velnias yra kur kas subtilesnis, gudresnis.
Nemažai kalbama apie prigimtinę nuodėmę, kurią paveldėjome iš mūsų protėvių, Adomo ir Ievos. Tačiau mažai, bent jau kur kas mažiau, kalbama apie pirmapradį tikėjimą, kurį mes paveldėjome iš savo dvasinių, tikėjimo Kristumi protėvių, apaštalų. Laidoje pasitelkiami du apaštališkos Bažnyčios šulai, Paulius ir Timotiejus, atskleidžiami jų santykiai bei požiūriai, padedantys geriau suprasti tikėjimo prigimtį ir išmėginimus.
Du tūkstančiai dvidešimtieji. 2020. Labai įspūdingas metų skaičius. Todėl laukime didelių dalykų iš Viešpaties. Teišlaisvina jis mus iš skausmą teikiančių aplinkybių, tepalengvina naštas, teišgydo, tepadaro tai, ko mes patys savo jėgomis negalime!
Toks mano pirmasis palinkėjimas. O visus palinkėjimus klausykite pirmojoje gyvai įrašytoje tinklalaidėje. Su Naujaisiais metais, mano bičiuliai!
Atskiro žmogaus gyvenimą, kaip ir žmonijos istoriją, Dievas trokšta padalinti į dvi dalis – iki ir po Kristaus. Mūsų gyvenimo kalendoriuje turi atsirasti ši išganinga perskyra – asmeninės Kalėdos. Vieną dieną, o gal tiksliau tylią naktį, Jėzus gimsta mano ir tavo gyvenimo tvarte, idant jį išvalytų ir perkeistų. Tuomet išsipildo apaštalo Pauliaus žodžiai: „Taigi, jei kas yra Kristuje, tas yra naujas kūrinys. Kas sena – praėjo, štai visa tapo nauja.“
Humoras – tai ne nuotaika, o pasaulėžiūra. Jei teisingai sakoma, kad nacių Vokietijoje humoras buvo išnaikintas, tai reiškia ne tai, kad visi buvo prastos nuotaikos, bet kažką gilesnio ir svarbesnio. Ludwigas Wittgensteinas
Gyvenimo džiaugsmo ieškojimas drauge su Ekleziastu ir apaštalu Pauliumi.
Apaštalas Paulius yra viena ryškiausių asmenybių ne tik krikščionybės, bet apskritai Vakarų Europos istorijoje. Paulius buvo gausiai apdovanotas didžiais talentais, todėl ir jo portretas daugialypis. Apaštalas ir mokytojas, pamokslininkas ir rašytojas, egzegetas ir pasakotojas, etikos pedagogas ir teologas. Mažiausias iš Jėzaus apaštalų, tačiau daugiausiai nuveikęs dėl Jėzaus. Paskaitoje aptariamas Pauliaus fenomenas.
Paragintas net kelių savo bičiulių, nusprendžiau pradėti savo tinklalaides (podkastus) – t. y. reguliariai dalintis savo mintimis bei įžvalgomis audio formatu Apple podcasts, Spotify, SoundCloud, Deezer ir Google podcasts platformose. Jų privalumas tas, kad įrašus galite klausytis savo išmaniajame telefone jums patogiu metu (važiuodami automobiliu, sportuodami ir pan.).
Įrašus tinklalaidėms planuoju daryti tiek dėstydamas, tiek namuose, tiek adaptuoti iš ankstesnių savo pamokslų. Pirmasis epizodas – mano mylimo apaštalo Pauliaus portretas. Antrasis, kuris pasirodys kitą savaitę, skirtas Adventui – apie džiaugsmą. Tad registruokitės, klausykite, dalinkitės.
PASKAITŲ VIDEO IR AUDIO ĮRAŠAI
Tarp Senojo ir Naujojo Testamento chronologiškai įsiterpia taip vadinamas Antrosios Šventyklos periodas, prasidedantis apytikriai 515 m. pr. Kr. Šio periodo literatūra bei žodinė rabiniško judaizmo tradicija formavo Naujojo Testamento autorių pasaulėvaizdį, o sykiu ir mąstymo manieras, Evangelijos mokslo pagrindimo pobūdį bei rašymo stilių. Tikėjimas Jėzumi Kristumi šį dvasinį kultūrinį apaštalų paveldą įprasmino, bet nepanaikino. Tad pažintis su Antrosios Šventyklos periodu padeda geriau suprasti, kaip jie komunikuoja Evangeliją. Paskaitose aptariama Antrojo Šventyklos periodo įtaka, judaizmo raida tuo laikotarpiu, jos aiškinimas Mišnoje, judėjiškų konfesijų – fariziejų ir sadukiejų – atsiradimo prielaidos; nagrinėjamos Naujojo Testamento ištraukos, kurių prasmę atskleidžia tik kiti to meto rašytiniai ir sakytiniai šaltiniai.
Žiūrėti ir klausyti→
PASKAITŲ VIDEO IR AUDIO ĮRAŠAI
Naujasis Testamentas paslėptas Senajame, o Senasis apreikštas Naujajame. Augustinas
Naujojo Testamento autoriai cituoja Senąjį Testamentą visų pirma norėdami atskleisti Dievo išgelbėjimo plano tęstinumą. Antra, apologetiniais tikslais – apginti Evangeliją jos kritikų akyse, kurie taip pat remiasi Raštais. Apaštalai tai daro labai išradingai ir kūrybingai, vadovaudamiesi Šventosios Dvasios įkvėpimu. Dvasia kūrybinga. Raidė jos negali supančioti ar uždaryti savyje. Priešingai. Dvasia pažadina raidę ir suteikia jai prasmę. Šią kūrybinę laisvę, kuri arba kelia susižavėjimą, arba piktina, visų pirma regime paties Jėzaus moksle, po to apaštalų.
Žiūrėti ir klausyti→
PASKAITŲ VIDEO ir AUDIO ĮRAŠAI
Paskaitose apžvelgiami Evangelijos pagal Matą ypatumai, išskiriant jos, kaip pirmosios Naujojo Testamento kanono knygos, paskirtį – susieti Kristaus Evangeliją ir Torą. Aptariama Izraelio istorijos santrauka, kurią Matas pateikta Evangelijos prologe. Ypatingas dėmesys skiriamas penkioms mesijinės linijos moterims, apmąstomas jų vaidmuo ir evangelisto intencija, paskatinusi Matą įtraukti jas į Jėzaus kilmės knygą.
Žiūrėti ir klausyti→
Paskaitų ciklo, skaityto Šiaulių vyskupijos pastoraciniame centre 2019 m. balandžio – birželio mėn. audio įrašai.
Klausytis
VII-OJI PASKAITŲ CIKLO CORPUS PAULINUM LOBIAI DALIS (VIDEO)
Pauliaus laiškai tesalonikiečiams plėtoja nelengvą eschatologinės Bažnyčios kančios klausimą. Kentėjimus neteisinga traktuoti kaip Dievo apleidimo ženklą. Priešingai, jie turi patvirtinti, kad tikintieji yra verti Dievo karalystės. Išskirtinė tikėjimo savybė yra ta, kad jis turi būti išmėgintas. Kaip Jobo ištvermė kančioje tapo Dievo argumentu prieš šėtono melą, neva Dievo žmogus tarnauja Dievui tik gerovės metu, taip ir Bažnyčios ištikimybė Kristui turi būti ištirta ir ištyrinta. Antikristo pasirodymą, jo netikrus stebuklus ir klaidinančias galias Paulius vadina savivalės misterija. Vienintelis priešnuodis, apsaugosiąs tikinčiuosius nuo klaidinančios šėtono jėgos yra tiesos branginimas.
Žiūrėti ir klausyti→
IV-OJI PASKAITŲ CIKLO CORPUS PAULINUM LOBIAI DALIS (VIDEO)
Paulius gan dažnai rašo apie Dievo slėpinius, misterijas (gr. mystērion), kaip antai: Izraelio užkietėjimą (Laiške romiečiams), kitų kalbų dovaną, galutinį eschatologinį (galutinį) krikščionių perkeitimą (1 Laiške korintiečiams). Dievo išmintį jis taip pat vadina slėpininga ir tik iš dalies mums suvokiama. Tačiau Laiške filipiečiams gyvenimas apskritai prilyginamas slėpiniui. Kitaip tariant, į gyvenimo vingius ir paradoksus apaštalas žiūri kaip į slėpinį, kurio dalimi jis pats tapo, gimdamas į šį pasaulį. Žmogaus gyvenimas – tai misteriją, kurios prasmė iki galutinio veiksmo išlieka paslėpta.
Žiūrėti video įrašą
II-OJI PASKAITŲ CIKLO CORPUS PAULINUM LOBIAI DALIS (VIDEO)
Biblija yra sudėta iš skirtingiems literatūriniams žanrams priklausančių knygų. Dievo mintys mus pasiekia per jas visas, tačiau skirtingomis išraiškos formomis. Žanro nepaisymas trukdo suvokti Dievo žodį. Juk negalima poezijos skaityti ir aiškintis kaip istorinį kūrinio, arba metaforą aiškinti pažodžiui. Pranašas regi ir perteikia pasaulį kitaip nei šių dienų mokslininkas, besiremiantis empiriniu tyrimo metodu. Klausti, kuris iš jų teisus yra beprasmiška. Iš dalies abu. Kiekvienas atranda dalį tiesos, atveria dar nepažintas sferas ir šį pažinimą komunikuoja kitiems. Tačiau jei prasideda tarpusavio konkurencija ir viena iš pažinimo sričių paskelbiama vienintele, pasaulėvaizdis fragmentuojasi ir susiaurėja. Deja, taip yra atsitikę ir su Dievo žodžio interpretavimu. Jis neretai yra tiesmukas, susiaurintas, įtarus ir nepakantus kitam požiūriui. Idant taip nenutiktų, prieš gilindamiesi į Pauliaus laiškų turinį, turime bent kiek pasiaiškinti ir kokia forma jie mus pasiekė.
Žiūrėti video įrašą