Evangelijos pagal Joną 7 skyriuje susitinka realybė ir jos šešėlis, provaizdis ir gyvenimas, kurį jis vaizduoja. Žodis, tapęs kūnu ir pasistatęs palapinę tarp mūsų, ir yra tikroji Palapinių šventė. O Sukot – tik jo provaizdis. Aiškėja, kad Dievas kūno palapinėje tampa tikėjimo ir netikėjimo sankirtos tašku.
Šventosios Dvasios dovanos Senajame Testamente? Ar reikia charizmas skaičiuoti? Kokia Sekminių reikšmė? Į kokias duobes įpuola charizminės bažnyčios? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus paskutinėje šio sezono tinklalaidėje „Irkis į gilumą“.
GILINAMĖS Į EVANGELIJĄ PAGAL JONĄ (4 sk.)
Neįmanoma kristi tiek žemai, kad Dievo meilė nepasiektų. Ji nusileidžia tiek, kiek žemai esame puolę, apglėbia, pakelia ir perkeičia. Tereikia trokšti ir jai atsiverti. Ieškančiam išgydymo, Jėzus sako: „Kol nepamatysite ženklų ir stebuklų, niekaip netikėsite”. Visgi brandus tikėjimas remiasi ne į stebuklus, o į mylintį, nors ir neregimą Kristų: „Tomai, tu įtikėjai, nes mane pamatei. Palaiminti, kurie tiki nematę!”
GYVENIMAS SU ŠVENTĄJA DVASIA (I)
Šventosios Dvasios pripildymas, o gal geriau būtų sakyti, apglėbimas paliečia ir visą žmogaus esybę. Tuomet mano vidinis Aš susitinka su tikru, mane mylinčiu ir iki galo pažįstančiu Dievo Tu. Aš atsiveriu Dievui, o jis man apreiškia save. Tai naujos kokybės santykis. Dievas nebėra vien iš tikėjimo doktrinų sudarytas aukščiausias objektas, o tikrasis Gyvenimas. Pasitelkiant Martino Buberio mintį: „Tai virsta Tu. Ir Tu yra daugiau, negu žino Tai. Tu nuveikia daugiau, ir jam daugiau nutinka, negu žino Tai. Į šį santykį neįsiskverbia jokia apgaulė: čia Tikrojo Gyvenimo lopšys.“
Kaip Mozė dykumoje iškėlė žaltį, taip turi būti iškeltas ir Žmogaus Sūnus, kad kiekvienas, kuris jį tiki, turėtų amžinąjį gyvenimą (Jn 3, 15). Tinklalaidėje aptariamos analogijos tarp dviejų ženklų – varinio Mozės žalčio ir Jėzaus Kristaus kryžiaus.
TIESIOGINĖS TRANSLIACIJOS ĮRAŠAS
Gilinamės į Evangeliją pagal Joną ir atkreipiame dėmesį į naujos Šventyklos bei gimimo iš aukštybės sąsają (Jn 2, 13 – 3, 10).
Tinklalaidė
Tas, kuris gyvena Aukščiausiojo globoje, Visagalio šešėlyje pasilieka, sako Viešpačiui: „Tu mano priebėga ir mano tvirtovė, mano Dievas, kuriuo pasitikiu!“ Jis ištrauks tave iš medžiotojo kilpos, iš pražūtingo maro. Jis pridengs tave savo plunksnomis, po Jo sparnais rasi sau prieglaudą. Didysis skydas ir šarvas yra Jo tiesa! Tau nereikės bijoti nakties baisumų nė strėlių, švilpiančių dieną, nebaugins tavęs patamsyje slankiojąs maras nė vidudienį siaučiantis sunaikinimas. Tavo pašonėje kris tūkstantis ir dešimt tūkstančių – tavo dešinėje, bet tai nepriartės prie tavęs. (Ps 91, 1-7)
Gilinamės į Evangeliją pagal Joną (04)
Jėzaus ženklai, būdami istoriniais įvykiais, turi ir simbolinę reikšmę. Kokią žinią mums perduoda pirmasis Jėzaus stebuklas, kuris labai netikėtas tiek dėl savo vietos, tiek ir dėl turinio?
Gilinamės į Evangeliją pagal Joną (03)
Kiekvienas krikščionis yra pašauktas liudyti Kristų. Tačiau kitą nusivesti pas Jėzų mes galime tik patys praleisdami pakankamai laiko su juo. Šis tinklalaidės epizodas – apie Jono įžvalgas, padėsiančios mums būti tikrais Jėzaus liudytojais.
Gilinamės į Evangeliją pagal Joną (02)
Pradžioje buvo Žodis (Logos). Tas Žodis (Logos ) buvo pas Dievą, ir Žodis (Logos) buvo Dievas. (Jn 1, 1). Antrajame serijos epizode aiškinamės Logo sąvoką.
Gilinamės į Evangeliją pagal Joną (01)
Pirmu šios serijos epizodu siekiama įvardinti esminę apaštalo Jono raštų intenciją, supažindinti su Evangelijos pagal Joną prologu ir aptarti jos raktines sąvokas.
Ar jis yra ugninėmis akimis siaubą varanti raguota būtybė, kaip neretai vaizduojamas? Ar visgi kitoks? Man regis, kad velnias yra kur kas subtilesnis, gudresnis.
Nemažai kalbama apie prigimtinę nuodėmę, kurią paveldėjome iš mūsų protėvių, Adomo ir Ievos. Tačiau mažai, bent jau kur kas mažiau, kalbama apie pirmapradį tikėjimą, kurį mes paveldėjome iš savo dvasinių, tikėjimo Kristumi protėvių, apaštalų. Laidoje pasitelkiami du apaštališkos Bažnyčios šulai, Paulius ir Timotiejus, atskleidžiami jų santykiai bei požiūriai, padedantys geriau suprasti tikėjimo prigimtį ir išmėginimus.
