1 komentaras apie “Klausimai – atsakymai”

1. Vytautas Sajauskas 2021 10 sausio 18:43

   Laba diena, pastoriau Giedriau,
   nežinau, ar čia rašau, kad jei galima, iškelčiau klausimą:
   Gal Jums pasirodys ir keistas mano klausimas, bet jis iš tiesų jau ilgas laikas mane neramina. Kas yra nuodėmė, tai mes visi suprantame. O kas yra „Gimtoji“ ar „Prigimtinė nuodėmė“? Kaip šį teologinį terminą šiandien priimti ?
   Raštas kalba ir apie Adomo, ir apie visų žmonių nuodėmes, dėl kurių jie yra (buvo) pasmerkti. Ar nuodėmė – prigimtis, ar pasirinkimas ? Ar tai yra kažkas tokio, kas turi būti „nuplauta“ – tarkime įtikėjime, atgimime, ar krikšte ?
   Iš 1Kor 15sk. galima suprasti, kad Adomas yra fizinis žmonijos tėvas, bet ar kartu – ir nuodėmingos ? Ką turi mintyje Paulius, kai sako : „Ką tikisi laimėti tie, kurie krikštijasi vietoj mirusiųjų“. Ar jis nenori paprieštarauti prietariniam tikėjimui , suteikiančiam ypatingų magiškų galių ritualiniams veiksmams ?
   Ir kodėl tuomet Paulius laiške Romiečiams rašo: „kaip per vieną žmogų nuodėmė įėjo į pasaulį, o per nuodėmę mirtis, taip mirtis prasiskverbė į visus žmones, nes visi nusidėjo“ ? Tai kur čia tiesa – ar kad visi nusidėjo, nes per Adomą paveldėjo mirtį (nuodėmę); ar mirė taip, kaip Adomas, nes nusidėjo … ?
   Kodėl dar toliau yra Pauliaus rašoma: „ dėl vieno nusikaltimo turėjo mirti daugelis…“ – mirti dvasiškai ar fiziškai ? Akivaizdu, kad dvasiškai, nes fiziškai ir taip visi miršta.
   Ar tiesa, kad dėl Adomo kaltės ir „kūrinija buvo pajungta tuštybei“ (Rom 8,20)
   Ar čia nėra kokie nors vertimo netikslumai ir iš to kylanti „prigimtinės nuodėmės“, kurią reikia “nuplauti, panaikinti“ teologija ?
   Jau daug klausimų parašiau vis apie tą patį …
   Vėl Paulius: 1Tim 2,14 – „Bet Adomas nesidavė suvedžiojamas. O moteris buvo apgauta ir nupuolė“ – galėtų būti „Ievos nuodėminga prigimtis“, o ne Adomo ? ( čia aš juokauju…)
   ………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………..
   2 kl. – gal ir ne viešai diskusijai 
   Katalikų Bažnyčios Katekizmas (KBK) rašo, kad mokymą apie gimtosios nuodėmės perdavimą Bažnyčia patikslino V a., paveikta šv.Augustino minčių apie pelagianizmą, ir XVI a. priešindamasi protestantų Reformai (KBK 406).
   Ar iš viso bibliška mąstyti, kad „dėl pirmųjų žmonių nuodėmės velnias įgijo tam tikrą valdžią žmogui“(KBK 407) (Plg.Hbr 2,14-15).
   Dėl Įsikūnijimo stebuklo aš nei dvejoju, nei keliu klausimų. Bet ar ne dėl „Prigimtinės nuodėmės“ sureikšminimo Katalikų (ir Rytų) bažnyčia „amžiams bėgant suvokė, kad Dievo malonėmis apdovanotoji Marija buvo atpirkta nuo pat savo prasidėjimo momento“ (KBK 491) Teko skaityti vadinamąją apokrifinę Jokūbo evangeliją – aiškiai ten pasakojama, kad ir pati Marija iš savo motinos Onos prasidėjo lygiai taip, kaip ir Jėzus – iš Aukščiausiojo, antgamtiškai. Turbūt, pasitelkiant tokias legendas, 1Nekaltojo prasidėjimo dogma paskelbta tik 1854 m. Kurią, beje neigė ir dominikonai, ir pats Tomas Akvinietis. Ir tik 1950m. paskelbta Mergelės Marijos dangun ėmimo dogma, kurios jau nebeliko kam neigti…
   Vytautas, Gargždai