#04: Kas yra „gimtoji“ ar „prigimtinė nuodėmė“? Ką šiandien reiškia šis teologinis terminas? Ar nuodėmė – prigimtis, ar pasirinkimas? Žiūrėti / klausyti →
#03: (1) Kodėl Kristus vadinamas paskutiniuoju Adomu? (2) Ką Paulius turėjo omenyje sakydamas, siekite pranašystės dovanos? Žiūrėti / klausyti →
#02 Apie pranašystes, skelbiančias antrą Trumpo kadenciją. Žiūrėti / klausyti →
#01: Jėzus kalbėjo: “‘Ne sveikiesiems reikia gydytojo, o ligoniams… Aš atėjau ne teisiųjų šaukti, o nusidėjėlių”. Kas tie “teisieji” ir “sveikieji”, kurių Jėzus neatėjo gelbėti? Žiūrėti / klausyti →
Įsiterpsiu į diskusiją. Dėl 1Tim 2,14 – „Bet Adomas nesidavė suvedžiojamas. O moteris buvo apgauta ir nupuolė“ Pirmiausia tai nesutiksiu su Paulium, kad Adomas neva nebuvo suvedžiotas. Jis buvo suvedžiotas ne velnio, netgi ne moters, o savo tuštybės, – kai suprato jog Ieva jau suvalgė vaisių ir jau tapo už jį išmintingesnė, jis negalėjo su tuo susitaikyti, kad moteris, žmona už jį išmintingesnė, kaip ir kiekvienas vyras negali to pakęsti, jeigu moteris už jį protingesnė.
(Ir pats Paulius nieko ne kitoks 1 Tim 2,12 „Neleidžiu, kad moteris mokytų nei kad vadovautų vyrui“… nes ji mat buvo suvedžiota, o ne Adomas, labai fariziejiškas požiūris).
Tinklalaidėje Adomas apibūdintas kaip sąmoningai pasirinkęs velnio melą ir norą būti kaip Dievas, aš taip nemanau, nes tokiu atveju jis būtų pats pirmas visus vaisius nuskynęs ir suvalgęs, gal net žmonai nedavęs. Bet sutinku dėl Adomo nesuvokimo santykio į Dievą, jam tuštybė buvo svarbiau. O Ievai pirmoje vietoje buvo tai, kad vaisius tinkamas valgyti, antra jo grožis, ir tik po to išmintis, ne veltui paminėtas šitoks eiliškumas. Aš šitoje istorijoje matau daugiau lengvabūdiškumą, supratimo stoką, negu kažkokį sąmoningą suplanuotą maištą prieš Dievą.
Laba diena, pastoriau Giedriau,
nežinau, ar čia rašau, kad jei galima, iškelčiau klausimą:
Gal Jums pasirodys ir keistas mano klausimas, bet jis iš tiesų jau ilgas laikas mane neramina. Kas yra nuodėmė, tai mes visi suprantame. O kas yra „Gimtoji“ ar „Prigimtinė nuodėmė“? Kaip šį teologinį terminą šiandien priimti ?
Raštas kalba ir apie Adomo, ir apie visų žmonių nuodėmes, dėl kurių jie yra (buvo) pasmerkti. Ar nuodėmė – prigimtis, ar pasirinkimas ? Ar tai yra kažkas tokio, kas turi būti „nuplauta“ – tarkime įtikėjime, atgimime, ar krikšte ?
Iš 1Kor 15sk. galima suprasti, kad Adomas yra fizinis žmonijos tėvas, bet ar kartu – ir nuodėmingos ? Ką turi mintyje Paulius, kai sako : „Ką tikisi laimėti tie, kurie krikštijasi vietoj mirusiųjų“. Ar jis nenori paprieštarauti prietariniam tikėjimui , suteikiančiam ypatingų magiškų galių ritualiniams veiksmams ?
Ir kodėl tuomet Paulius laiške Romiečiams rašo: „kaip per vieną žmogų nuodėmė įėjo į pasaulį, o per nuodėmę mirtis, taip mirtis prasiskverbė į visus žmones, nes visi nusidėjo“ ? Tai kur čia tiesa – ar kad visi nusidėjo, nes per Adomą paveldėjo mirtį (nuodėmę); ar mirė taip, kaip Adomas, nes nusidėjo … ?
Kodėl dar toliau yra Pauliaus rašoma: „ dėl vieno nusikaltimo turėjo mirti daugelis…“ – mirti dvasiškai ar fiziškai ? Akivaizdu, kad dvasiškai, nes fiziškai ir taip visi miršta.
Ar tiesa, kad dėl Adomo kaltės ir „kūrinija buvo pajungta tuštybei“ (Rom 8,20)
Ar čia nėra kokie nors vertimo netikslumai ir iš to kylanti „prigimtinės nuodėmės“, kurią reikia “nuplauti, panaikinti“ teologija ?
Jau daug klausimų parašiau vis apie tą patį …
Vėl Paulius: 1Tim 2,14 – „Bet Adomas nesidavė suvedžiojamas. O moteris buvo apgauta ir nupuolė“ – galėtų būti „Ievos nuodėminga prigimtis“, o ne Adomo ? ( čia aš juokauju…)
………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………..
2 kl. – gal ir ne viešai diskusijai
Katalikų Bažnyčios Katekizmas (KBK) rašo, kad mokymą apie gimtosios nuodėmės perdavimą Bažnyčia patikslino V a., paveikta šv.Augustino minčių apie pelagianizmą, ir XVI a. priešindamasi protestantų Reformai (KBK 406).
Ar iš viso bibliška mąstyti, kad „dėl pirmųjų žmonių nuodėmės velnias įgijo tam tikrą valdžią žmogui“(KBK 407) (Plg.Hbr 2,14-15).
Dėl Įsikūnijimo stebuklo aš nei dvejoju, nei keliu klausimų. Bet ar ne dėl „Prigimtinės nuodėmės“ sureikšminimo Katalikų (ir Rytų) bažnyčia „amžiams bėgant suvokė, kad Dievo malonėmis apdovanotoji Marija buvo atpirkta nuo pat savo prasidėjimo momento“ (KBK 491) Teko skaityti vadinamąją apokrifinę Jokūbo evangeliją – aiškiai ten pasakojama, kad ir pati Marija iš savo motinos Onos prasidėjo lygiai taip, kaip ir Jėzus – iš Aukščiausiojo, antgamtiškai. Turbūt, pasitelkiant tokias legendas, 1Nekaltojo prasidėjimo dogma paskelbta tik 1854 m. Kurią, beje neigė ir dominikonai, ir pats Tomas Akvinietis. Ir tik 1950m. paskelbta Mergelės Marijos dangun ėmimo dogma, kurios jau nebeliko kam neigti…
Vytautas, Gargždai