Kai atėjo laiko pilnatvė, Dievas atsiuntė savo Sūnų, gimusį iš moters, pavaldų Įstatymui, kad atpirktų tuos, kurie pavaldūs Įstatymui, ir mus įvaikintų. […] Kūdikis mums gimė, sūnus mums duotas. Ant jo peties viešpatavimas, jis bus vadinamas Nuostabusis, Patarėjas, Galingasis Dievas, Amžinasis Tėvas, Ramybės Kunigaikštis. Jo viešpatavimas plėsis ir taikai nebus galo (Gal 4, 4-5; Iz 9, 5-6).

Sieniniams laikrodžiams mušant dvylika prasideda nauja diena. Skambant dangaus kurantams prasidėjo naujas amžius – Kūdikis mums gimė, Sūnus mums buvo duotas. Kodėl? Idant taptume Dievo vaikais, džiaugtumėmės jo malone, gyventume ramybėje, pažintume Tėvo meilę ir turėtume paguodos šaltinį visuomet, ypač kai būna sunku. Švęsdami Kristaus gimimą, būkime kupini vilties – Kristus gimė, nes Dievas panoro būti arti žmogaus. Nėra nieko šiame pasaulyje, kas galėtų atskirti mus nuo šios stebuklingos, žodžiais neapsakomos ir niekuomet nepaliekančios artumos.

Ramybė ir malonė Jūsų namams, džiugių ir palaimintų švenčių!