-
Dievo širdis
Katechetė, pasakodama mokinimas sūnaus palaidūno palyginimą, pastebėjo, kad daugelis jų buvo išsiblaškę. Tuomet paprašė mokinių atpasakoti tekstą raštu.
-
Užgauliojimas
Ne priešas mane užgaulioja – tuomet dar galėčiau pakęsti; ne mano nedraugas su manimi įžūliai elgiasi – tuomet dar galėčiau nuo jo pasislėpti. Bet tu, mano bendražygis, mano bičiulis, mano artimas draugas! Mes mėgavomės savo draugyste ir drauge ėjome į Dievo Namus! […] Vakare, auštant ir vidudienį skųsiuosi ir vaitosiu, ir jis išgirs mano balsą. Parves mane sveiką iš mūšių, kuriuose kovoju su tokia daugybe priešų. Dovydo maskilas
-
Kas sieja draugus
Ar gali pasikliauti draugais, kuriuos su tavimi sieja ne dorybė, bet sėkmė? Juk žmogų, kurį draugu padarė palaima, nelaimė pavers priešu. Nė maras nepadarys daugiau žalos nei priešas, apsimetantis draugu. Anicius Manlius Severinus Boethius
-
Č. H. Sperdženas. Kam skaičiuoti priešus?
Kasdieniai skaitiniai. Gegužės 24 d.
Vienu metu turėjau įprotį kasdien skaityti Čarlzo Hadano Sperdženo (Charles Haddon Spurgeon), bene vieno įtakingiausių XIX a. pamokslininkų Anglijoje, kiekvienai metų dienai skirtas inspiracines refleksijas. Iš tiesų šis neretai vadintas „pamokslininkų kunigaikštis” biblinėse refleksijose apčiuopia aukso gijas ir taikliai perteikia savo klausytojams. Sakoma, kad jo pamokslai tiesiog apžavėdavo žmones ir dėl tos priežasties sekmadieniais Londono kavinės aptuštėdavo, nes visi skubėjo į Metropoliteno palapinę – taip vadinosi jo pastatyta bažnyčia, talpinusi iki 6000 klausytojų. Sperdženo pamokslus stenografuodavo, spausdindavo ir parduodavo už vieną pensą. Šie leidiniai iki šių dienų laikomi nepranoktu serijiniu bestseleriu. Šiuo metu Sperdženą atsiverčiu nereguliariai, tačiau jo įžvalgos nesiliauja stebinusios. Bičiuliams siūlau jo apmąstymą, skirtą šiai, gegužės 24 d.
-
Fortūnos dovana
Ar visai nevertini to, kad ši žiauri, ši siaubą kelianti Fortūna tau atvėrė ištikimų draugų sielas? Ji atskyrė tikrus bičiulius nuo dviveidžių, pasitraukdama savuosius išsivedė, tavuosius paliko. Ką būtum už tai atidavęs, gyvendamas saugiai ir, kaip tau atrodė, laimingai? Dabar skundiesi, jog praradai turtus; bet įsigijai draugų – vertingiausią iš visų lobių. Anicius Manlius Severinus Boethius
-
Ironiškai apie partinę bičiulystę
Tai buvo bičiulis Samas, dirbantis tyrimų skyriuje. Na, „bičiulis“ gal ir ne visai tikslus žodis. Dabar bičiulių niekas neturi, turi darbo ir kovos draugus, bet kai kurių draugų draugija vis dėlto mielesnė negu kitų. George Orwell, 1984-ieji
-
Karas su bičiuliu
Nėra nieko bjauriau už karą su žmogumi, su kuriuo artimai bičiuliavaisi. Markas Tulijus Ciceronas
-
Galybė ar bičiulystė?
Ar surasim tų, kurie labiau už bičiulystę nevertins garbingų pareigų, aukštų civilinės ir karinės valdžios postų, viešpatavimo ir galybės, kad tuo metu, kai jiems iš vienos pusės siūlys visa šitai, o iš kitos – paisyti bičiulystės įstatymo, jie labiau negeistų pirmųjų? Markas Tulijus Ciceronas
-
Kaip išsaugoti draugą?
Atėjo mokinys pas Mokytoją ir paklausė: – Mokytojau, pagaliau man pavyko susirasti draugą. Kaip jo neprarasti? Mokytojas minutėlę patylėjo, paskui pasilenkė ir abiem rankom pasėmė smėlio. Laikydamas rankas delnais į viršų, jis stipriai sugniaužė vieną saują. Smėlis ėmė srūti per kraštus, ir kuo labiau Mokytojas gniaužė saują, tuo greičiau byrėjo smėlis. Kitą delną Mokytojas laikė atgniaužtą: smėlis liko saujoje. Keletą akimirkų mokinys nustebęs žiūrėjo, o paskui garsiai sušuko: – Supratau!.. Iš „Abu paukščio sparnai. Trumpos alegorinės istorijos”
-
Kuomet bičiulystė žlunga
Bičiulystė dažnai žlunga, kai bičiuliai atsideda varžymuisi dėl garbingų pareigų. Markas Tulijus Ciceronas
-
Draugai suteikia mums orumo
Nei vienas žmogus negali vadintis nevykėliu, jei jis turi draugų… Angelas Klarensas iš Franko Capra filmo „Tai nuostabus gyvenimas”
-
Nelengva būti bičiuliu
Štai kokie du dalykai įrodo daugelio žmonių lengvabūdiškumą ir silpnumą: jie bičiulius laimėje niekina, o bėdoje – pameta. Taigi tą, kuris bičiulystėje abiem atvejais pasirodo pastovus bei ištvermingas, mes turime laikyti pačiu rečiausiu žmonių giminės atstovu ir kone dieviška būtybe. Markas Tulijus Ciceronas
-
Bičiulystės nauda
Bičiulystės siekiam ne vildamiesi gauti pelno, o manydami, kad visa nauda iš jos glūdi meilėje. Markas Tulijus Ciceronas
-
Bičiulystė – kaip tikras turtas
Bičiuliai sudaro tvirtą ir tikrą bet kurio žmogaus nuosavybę; net jei kas nors savo rankose ir išsaugotų visa, ką gavo kaip likimo dovanas, tai tuščias ir likęs be bičiulių jo gyvenimas vis viena negalėtų būti malonus. Markas Tulijus Ciceronas
-
Bičiulis tarsi tu pats
Kas gali būti maloniau, kaip turėti tą, su kuriuo išdrįstum visa aptarti kaip su pačiu savimi? Markas Tulijus Ciceronas











































