-
Navalnui atminti
Dar vienas mano pamąstymas, kurį šiandien publikuoja bernardinai.lt, apie tai, kuo laikau Aleksejų Navalną ir ką mums reiškia jo gyvenimas ir mirtis.
-
Tiesos karys
Pasakoju apie Aleksejų Navalną, skaitau ir komentuoju jo mintis.
-
In memoriam Aleksejui Navalnui
Tikiu tikra meile. Ir netikiu mirtimi. Aleksejaus Navalno, Putino įsakymu nužudyto kolonijoje „Poliarinis vilkas“ 2024 m. vasario 16 (15?) d., mintys, surinktos iš jo pasisakymų, žinučių ir laiškų.
-
Kviečiu į susitikimą Kaune
-
Karo menas
Remdamiesi Šventuoju Raštu ir Sun Tzu Karo meno įžvalgomis, svarstome apie tai, į kokį karą yra įtraukta Bažnyčia ir koks turėtų būti tikras Jėzaus Kristaus karys.
-
Pragaras
Pasitelkdami Šventąjį Raštą, šių dienų teologinius požiūrius ir viduramžių meno kūrinius gilinamės į mitais apipintą eschatologinę temą.
-
Luko teologija
Lukas papasakojo tai, ką nutylėjo kiti. Kas nepraslydo pro gydytojo akis? Kokia pagrindinė jo teologijos gija? Gilinamės į tai, kas Lukui buvo svarbiausia ir ką jis subtiliai ir itin jautriai parašė. Įsigyti naują Evangelijos pagal Luką vertimą galite čia.
-
Luko evangelija
Iš arčiau pažvelgiame į šios evangelijos autorių, susipažįstame su jos ypatumais ir adresatu. Plačiau apie tai galite skaityti čia. Įsigyti naują Evangelijos pagal Luką vertimą galite čia.
-
Kaip gauti Šventąją Dvasią. Alfa kursas (IV)
Apie vėją kalba arba sinoptikai, arba poetai. Apibūdina jį skirtingai. Vieniems svarbus yra vėjo greitis ir kryptis, kitiems – nenumaldoma, nežinia iš kur kylanti ir kur pasibaigianti neregima jėga, gyvenimui pažadinanti drebulių ošimą, gananti padangių pulkus – audros debesis – ir po karštos rugiapjūtės paguodą atnešanti it pavakario vėsa. Panaši takoskyra laukia kiekvieno, norinčio kalbėti apie Dievą. Ypač apie Dievo Dvasią. Tai tas pats, kaip bandyti aprašyti vėją.
-
Po audros – ramybė
Šiuo neramiu laiku ieškome ramybės ir, pamesdami nerimą bei baimę, mokomės žvelgti į tai, kas neregima, bet tikra.
-
Palinkėjimas 2024-iesiems
Laimingų ir palaimintų 2024 metų!
-
Gelbėtojas
Švęsdami Kalėdas, prisiminkime, kodėl gimė Dievo Sūnus ir kaip mums tęsti jo misiją.
-
Naujai skambanti žinia Dievo bičiuliams
Evangelistas Lukas dvi savo knygas adresavo „prakilniajam Teofiliui“. Galbūt šie Naujojo Testamento tekstai buvo skirti istoriniam asmeniui, Luko draugui – epitetas „prakilnusis“ (gr. kratistos) buvo vartojamas kreipiantis į gerbtinus, aukštą padėtį visuomenėje turinčius asmenis, pvz., į romėnų valdytojus. Tačiau, turint omenyje, kad graikiškas vardas Teofilis pažodžiui verstinas kaip „mylintis Dievą“, „Dievo draugas“, tikėtina, kad Evangeliją ir Apaštalų darbus Lukas dedikavo visiems mylintiems Dievą ir siekiantiems tapti jo bičiuliais.
-
Kaip veikia Šventoji Dvasia?
Šventosios Dvasios negalime uždaryti Bažnyčioje, lygiai kaip negalime jos įrėminti teologinėmis apibrėžtimis. Tegalime Trejybės asmeniui, kuris yra arčiausiai mūsų, atsiverti. Pradėdami popiežiaus Pauliaus VI žodžiais, kad Bažnyčiai ir pasauliui kaip niekad svarbu, kad Sekminių stebuklas tęstųsi per visą istoriją, aiškinamės, kodėl. Paskaita bus naudinga ieškantiems Šventosios Dvasios pripildymo, trokštantiems pažinti Dievą.
-
Lutherio takais (IV)
Paslėptas pilyje nuo savo persekiotojų, Lutheris nuveikė vieną didžiausių savo gyvenimo darbų – išvertė Naująjį Testamentą į vokiečių kalbą. Jo pėdomis sekė ir kitų tautų šviesuoliai. Izraelio pranašai skelbė, kad Viešpaties žodis išeis iš Siono kalno, sudrebindamas dangų ir žemę. Panašiai nutiko Reformacijos ištakose – iš Wartburgo pilies kalno išėjęs Viešpaties žodis sudrebino Europos tautas. Ir mes kopkime į Viešpaties kalną, kad jis pamokytų savo kelių ir mes eitume jo takais (Mch 4, 2).









































