Senojo Testamento Išminties literatūroje ieškau atsakymo į klausimą, kaip įgyti išminties.

Kas yra gyvenimas? Ar jis turi tikslą. Iš kur mes? Drauge su Josephu Ratzingeriu ieškau atsakymų į šiuos mano sūnaus Radvilo keliamus klausimus.

Kartais vaikų poezija apie Dievą pasako daugiau nei pranašo gyvenimas. Rabinas Moshe Reissas rašo, kad Elijas labiau primena graikų legendą nei hebrajų pranašą. Aiškinamės, kodėl Jėzus neleido sekti šio uolaus pranašo pavyzdžiu. Mokomės skaityti Senąjį Testamentą Naujojo šviesoje, atskirti Dievą nuo sukurtų jo paveikslų.

Juozapo Flavijaus, Naujojo Testamento ir šiuolaikinių biblistų padedamas tyrinėju I a. judaizmo atšaką, skatinusią žydų sukilimus. Karingo religinio patriotizmo paradigma padeda suprasti ir per krikščionybės istoriją Dievo vardu vykusius karus bei mūsų dienų religinius judėjimus, dievogarbą siejančius su kalaviju ir siekiančius politinėmis priemonėmis įtvirtinti Dievo karalystę.

Kodėl Naujasis Testamentas apie juos tyli? O gal kalba, tik mes nepakankamai atidžiai jį skaitome? Klausydami Juozapo Flavijaus, Filono Aleksandriečo ir Euzebijaus Cezariečio pasakojimų, aiškinamės, kokia buvo ši Antrosios šventyklos periodu veikusi judaizmo srovė ir koks jos ryšys su ankstyvąja krikščionybe.

Į krikščionių tikėjimo išpažinimuose įtvirtintą tikėjimo tiesą – mirusiųjų prisikėlimą – pažvelgiu per Hipolito Romiečio, rabiniškos eschatologijos, biblinių ir kitų apokaliptinių tekstų prizmę.

Kas mūsų laukia po mirties? Pažvelgti anapusybėn siekiu lygindamas senovės Egipto lyriką ir Mirusiųjų knygos posmus su Izraelio išminčių ir Luko evangelijos tekstais. Skaitau Klemenso Romiečio ir Tertulijono mintis, kurios padeda suprasti, ką šiuo klausimu manė Bažnyčios tėvai, ir drauge atskleidžia mažai žinomą, bet pirmaisiais krikščionybės amžiais vyravusį eschatologinį požiūrį.

Aiškindamiesi svarbią eschatologinę kategoriją, aptariame pagrindinius požiūrius į Apreiškimo knygoje paminėtą tūkstantmetę Kristaus karalystę.

Didžiąją savaitę pasitinkame skaitydami spalvingą Šventraščio tekstą, kurio autorius nori prakalbinti mus ir pastūmėti arčiau Kristaus.

Kas, kam ir ką skelbė kalėjime? Mėginame suprasti Pirmajame Petro laiške esančios slėpiningos minties prasmę.

Pasiremdamas Origenu ir Tertulijonu, aptariu ugnies, išlydančios auksą, metaforą Šventajame Rašte.

Aleksejaus Navalno laidotuvių kontekste drauge su Ignotu Antiochiečiu ir Polikarpu Smirniečiu, kitais Bažnyčios tėvais, ir, aišku, Naujojo Testamento autoriais apmąstau, kodėl pirmųjų kartų krikščionys siekė tapti kankiniais dėl Kristaus. Svarstau, kaip keistųsi mūsų tikėjimas šiandien, atradus šį aukščiausią tikėjimo dėmenį.