-
Pirmieji Šventojo Rašto vertimai į lietuvių kalbą. Teologinė perspektyva (Video)
Praeitais metais keliose mokslinėse konferencijose skaičiau pranešimus apie pirmuosius Biblijos vertimus į lietuvių kalbą. Tyrinėdamas šią temą aptikau ne tik nemažai nežinomų faktų, bet ir šiai dienai labai aktualių klausimų. Išsamų, šia medžiaga paremtą straipsnį jau esu parengęs publikavimui, tik dar nežinau kuris iš leidinių imsis jį spausdinti. Tuomet juo pasidalinsiu ir savo svetainėje.
-
Nukryžiuotasis ir mes
Mąstydamas apie neapsakomus nusikaltimus, Stalino įvykdytus Gulago archipelage, Aleksandras Solženicynas rašė: „Riba tarp gėrio ir blogio eina per kiekvieno žmogaus širdį.“ […] Ar jūs buvote ten, kai buvo kryžiuojamas mano Viešpats? Taip, mes buvome tenai ir kryžiavome savo Viešpatį. Pripažindami šią takoskyrą, einančią per kiekvieno žmogaus širdį, mes daugiau nebebandome vesti linijos tarp „jų“ ir „mūsų“. Ricahrdas Johnas Neuhausas
JUMS TAIP PAT GALI PATIKTI
Blogio problema Augustino raštuose (I)
Įvadas į Jono laiškus
Grafas Zinzendorfas
-
Džiaugsmingų Kalėdų
Jėzaus gyvenimą įrėmina du medžiai – ėdžios ir kryžius. Galbūt tai užuomina apie du medžius Edeno sode. Kūdikis ėdžiose tarsi gyvenimo medis, o Kenčiantysis ant kryžiaus tarsi pažinto gėrio ir blogio medis. Vieno vaisiai prikelia iš mirties, kito karčių vaisių taurė turėjo būti iki dugno išgerta. Už mus ir dėl mūsų. Du pasirinkimai sode. Vienas Edene, kitas Getsemanėje. Adomo, atnešusio mums mirtį, ir Jėzaus, dovanojusio mums amžinąjį gyvenimą. Du sukryžiuoti, sutaikyti medžiai. Per gėrio ir blogio pažinimo kryžių saldūs amžinojo gyvenimo vaisiai vėl tapo pasiekiami. Tikėjimu.
-
Dievo tyla
Japonijoje rašytoją Shusaku Endo išgarsino knygų serija „Geltonasis žmogus“ ir „Baltasis žmogus“ (1955). Už pastarąją knygą jam buvo suteikta Akutagavos premija, skiriama už geriausius literatūros kūrinius ir rašytojo gimtinėje ne mažiau garbinga nei, sakykime, Pulitzerio premija JAV. Jau ankstyvojoje Endo kūryboje ryškėja jo susidomėjimas teologiniais klausimais, o tiksliau krikščioniškos teologijos ir japoniško panteizmo-ateizmo sankirta, nagrinėta, beje, ir jo kritiniuose veikaluose, pavyzdžiui, Dievas ir dievai (1945). Pasaulinę šlovę rašytojui pelnė istorinis romanas Tyla (1966), kuriame aprašyti nuožmūs krikščionių persekiojimai Japonijoje XVII a. ir gvildenami sunkūs tikėjimo ir išdavystės bei institucinės religijos ir religijos be institucijos klausimai.
JUMS TAIP PAT GALI PATIKTI
Pauliaus portretas
Pirmieji Šventojo Rašto vertimai į lietuvių kalbą
Tyliąją naktį apmąstant
-
Mokslas ir Dievas
Mokslas, kuris nepriartina mūsų prie Dievo, nieko nevertas. Bet jeigu jis priartina mus prie Jo netinkamai, t. y. prie įsivaizduojamo Dievo, tai dar blogiau. Simona Weil
JUMS TAIP PAT GALI PATIKTI
Dekalogas
Malonės Dvasia
Mozė Mitkevičius. Pražiopsojom Jaunikį – Susitikimai Kelyje III.
-
Reformacija kaip Dievo poema
Klaipėdos evangelikų liuteronų bažnyčia neseniai minėjo Reformacijos 500 metų jubiliejų. Ta proga surengtoje mokslinėje konferencijoje skaičiau pranešimą, o sekmadienį vykusiose iškilmingose ekumeninėse pamaldose sakiau pamokslą Reformacija kaip Dievo poema. Pastarojo vaizdo įrašu noriu pasidalinti ir su savo bičiuliais.
JUMS TAIP PAT GALI PATIKTI
Aiškinamės Jono evangelijos prologą
Melstis, idant regėtum
Naujai skambanti žinia Dievo bičiuliams
-
Kalėjimo sargas
Neseniai brolis Arūnas interviu, pavadintame Atstumti ar apkabinti, keliais žodžiais perpasakojo vieną sceną iš Riko Džoinerio knygos Pašaukimas. Pasikėlęs šį primirštą tekstą, suvokiau, kad jis labai taikliai papildo mano paskutinių dviejų straipsnių tematiką bei komentaruose besiplėtojančią diskusiją. Pagalvojau, kad ši ištrauka sudomins ir mano bičiulius. Siūlau su ja susipažinti.
JUMS TAIP PAT GALI PATIKTI
„Žinau, kad esu mylimas ir man atleista“ – Laurynas Jacevičius
Šventoji Dvasia kaip bučinys
Konferencija TĖVO NAMUOSE
-
Apie neapykantą erezijoms
Paskutinis mano straipsnis pažadino atidžių refleksijų ir iškėlė pagrįstų klausimų. Vieną iš jų drauge su Gediminu gvildename šiame įraše.
-
Simone Weil apie politinių partijų panaikinimą ir kodėl tai reikšminga krikščionims
Neseniai į lietuvių kalbą išverstos Simone‘s Weil knygos Sunkis ir malonė bei Dievo laukimas, kurias išleido Katalikų pasaulio leidiniai, paskatino pasidomėti ir kitais šios prancūzų filosofės ir mistikės kūriniais. Dėmesį patraukė paskutinis autorės tekstas skambiu pavadinimu Apie visišką partijų panaikinimą, kuris, kaip ir kitos jos knygos, publikuotas tik po rašytojos mirties (1950). Dar labiau suintrigavo tai, kad angliškame šios knygos leidime (2001) drauge spausdinama Czesławo Miłoszo esė Simone‘s Weil reikšmė, kurioje Miłoszas apibūdina Weil kaip retą XX amžiaus Prancūzijos dovaną pasauliui.
JUMS TAIP PAT GALI PATIKTI
Klausytis, idant mylėtum
Prisikėlimas – mitas ar istorinis faktas?
Apie laiką
-
Ar Bažnyčia bus paimta rugsėjo 23 d.?
Viena šios svetainės lankytoja uždavė keletą klausimų apie gyvenimą po mirties bei apokaliptinį aiškinimą, pagal kurį Bažnyčios paėmimas įvyks jau po kelių mėnesių – rugsėjo 23 dieną. Galbūt ir daugiau skaitytojų yra apie tai girdėję arba dar išgirs. Todėl, pamaniau, kad būtų tikslinga ir kitus bičiulius supažindinti su šia tema. Pateikiu šį klausimą ir savo lakonišką atsakymą.
-
Maldos į Šventąją Dvasią
Sekminių sekmadienį dalinausi savo mintimis apie Šventosios Dvasios reikšmę. Šį kartą siūlau pasiskaityti įvairių autorių maldų, kuriomis jie kreipėsi į Šventąją Dvasią, prašydami jos šventumo, išminties, tvirtybės, išgydymo bei kitų jos pasireiškimų tikinčiųjų gyvenime. Šios maldos sykiu padeda pažinti ir patį Trejybės trečiąjį Asmenį, kuris taip mums reikalingas ir taip dažnai apleidžiamas bei užgesinamas.
JUMS TAIP PAT GALI PATIKTI
Naujai atrandamas Pradžios tekstas
Kalėdos pagal Juozapą
Pauliaus portretas
-
Šventosios Dvasios reikšmė
Kas yra siela žmogaus kūnui, tai yra Šventoji Dvasia Kristaus Kūnui – Bažnyčiai. Augustinas. Trys pagrindinės krikščionių šventės – Kalėdos, Velykos ir Sekminės – tarsi saviti Trejybės atspindžiai. Kalėdos primena Dievo Tėvo meilę, Velykos Kristaus malonę, o Sekminės – Šventosios Dvasios bendrystę. Dievo Sūnaus atėjimas į žemę liudija Tėvo rūpestį ja. Kristaus kryžiaus kančia – jo nesuvokiamus malonės turtus. O Šventosios Dvasios atėjimas – su niekuo nesulyginamą Dievo potyrį.
-
Būti ar tarnauti?
Jis paskyrė dvylika, kad jie būtų kartu su Juo ir kad galėtų siųsti juos pamokslauti (Mk 3, 14). Šiuos evangelisto Morkaus žodžius ne vienas suvokia kaip krikščioniško gyvenimo paradigmą. Tikintieji yra pašaukti būti su Jėzumi ir tarnauti jam. Iš dalies galime sutikti su tokiu aiškinimu su išlyga, jog tikėjimas turi kur kas daugiau aspektų, nei pasakoma šioje evangelinio naratyvo vietoje. Greičiausiai Morkus čia net neketino dėstyti, jog krikščioniškas dvasingumas apskritai reiškiasi buvimu su Kristumi ir jo pavestu tarnavimu. Tokios išvados jau vėliau priėjo teologai. Jų įžvalgos yra naudingos, tačiau biblinių pasakojimų negalime paversti sisteminės teologijos vadovėliais ir Šventosios Dvasios tėkmės apriboti keliomis tezėmis.
-
Arūnas Peškaitis | Didysis Juodasis Penktadienis
Juoda penktadienio spalva ir mėlynas dangus paskui apniuks ims lyti griaudėti ims skilinėti uolos nes medis tapo kryžiumi atpirkimu prapuolęs
-
Kristaus pasijos veikėjai
Evangelijose aprašyta Kristaus pasija (lot. kentėjimas) supurto realistiškumu. Anksčiau Jėzų lydėjusių Dievo ženklų nebėra. Išduotas. Suimtas. Melagingai apkaltintas. Nuplaktas. Išsityčiotas. Nukryžiuotas. Jo kančios liudytojai vienaip ar kitaip dalyvauja šio kentėjimo ir mirties dramoje. Įvardinkime pasijos veikėjus, o tuomet jau spręskime, kurį vaidmenį vaidiname mes. Juk Kristaus kentėjime dalyvaujame visi, o jo prisikėlime – kiekvienas, kuris tiki.
