Vėl kraują stingdantys vaizdai su uždengtais lavonais, krauju apsipylusiais įvairaus amžiaus žmonėmis, sodinamais į greitąsias, ginkluoti policininkai, automatų serijos, sprogstančių savadarbių bombų garsai, panikos apimti veidai, ašaros ir aimanos… Apie šimtą trisdešimt žuvusiųjų ir pusketvirto šimto sužeistųjų, iš kurių penktadienio vakarą kas gėrė kavą, kas valgė, kas šėlo koncerte iki jų gyvybes nusinešė gerai suplanuotas teroro aktas Paryžiuje. Nors nesinori patikėti, bet prie panašių žinių pradedame priprasti. Islamo valstybės kerštas „bedieviams“ europiečiams, t. y. mums… Kaip į šį tragišką teroro aktą, reaguoti, jei tiki Kristumi? Tylėti? Kodėl? Melstis? Už ką? Kalbėti? Kaip ir kokią leksiką vartojant? Klausimų daugiau nei atsakymų, tačiau kažkaip nejauku ir nesąžininga būtų gyventi, bendrauti, rašyti taip,…

Spalio 28 d. Simonas komentarų skiltyje uždavė keletą klausimų, o aš pažadėjau į juos atsakyti atskirtu įrašu. Tą dabar ir pamėginsiu padaryti. Kadangi paskutinis klausimas man pasirodė svarbiausias, jį iškėliau į šio įrašo antraštę. Ar nesusidarė įspūdis, kad visa krikščionybės raida – tai vieno lukšto uždengimas kitu lukštu, kurie slepia pačią šerdį – tiesą? Manau, kad krikščionybės istoriją ir jos teologinės minties raidą geriau suvoksime, užduodami tris klausimus. Pirmas: kiek Bažnyčia, lyginant ją su ankstyvąja, pasikeitė? Antras: kokios idėjos, laikui bėgant, praplėtė ir praturtino krikščioniškąją teologiją? Ir trečias: kas Bažnyčios istorijos bėgyje buvo prarasta?

Bičiulystė ir sėkmę daro puikesnę, ir nesėkmę dalindamasi ir perduodama – lengvesnę. Markas Tulijus Ciceronas Sveiki! Po ilgų dvejonių apsisprendžiau atidaryti savo virtualaus namo duris ir pakviesti į savo svetainę. Kaip kiekvieni namai turi savo kvapą, taip ir šie alsuos tuo, ką išgyvenu, kaip žvelgiu į mane supantį pasaulį, kaip jo gaivališkų įvykių sukūry stengiuosi apčiuopti Dievo ranką, atrasti prasmę, o visų labiausiai – išvysti Viešpaties veidą. Tikiuosi, jog mano svetainėje ne vienas atras sau giminingą sielą, o galbūt ir atsitiktinis praeivis, užsukęs svečiuosna ir patyręs, jog čia jauku ir sotu, užsibus kiek ilgeliau ir taps mano bičiuliu. Kiek mano lūkesčiams lemta išsipildyti parodys laikas. O šiandien galiu nuoširdžiai pasakyti, jog noriu bendrauti, todėl ir kviečiu – bičiuliaukimės.