-
Tikrasis „aš“ ir tikrieji turtai
Pamokslas Klaipėdos Bažnyčioje „Gyvenimas ir ramybė“
-
Sandoros
PASKAITŲ VIDEO IR AUDIO ĮRAŠAI Tarp Senojo ir Naujojo Testamento chronologiškai įsiterpia taip vadinamas Antrosios Šventyklos periodas, prasidedantis apytikriai 515 m. pr. Kr. Šio periodo literatūra bei žodinė rabiniško judaizmo tradicija formavo Naujojo Testamento autorių pasaulėvaizdį, o sykiu ir mąstymo manieras, Evangelijos mokslo pagrindimo pobūdį bei rašymo stilių. Tikėjimas Jėzumi Kristumi šį dvasinį kultūrinį apaštalų paveldą įprasmino, bet nepanaikino. Tad pažintis su Antrosios Šventyklos periodu padeda geriau suprasti, kaip jie komunikuoja Evangeliją. Paskaitose aptariama Antrojo Šventyklos periodo įtaka, judaizmo raida tuo laikotarpiu, jos aiškinimas Mišnoje, judėjiškų konfesijų – fariziejų ir sadukiejų – atsiradimo prielaidos; nagrinėjamos Naujojo Testamento ištraukos, kurių prasmę atskleidžia tik kiti to meto rašytiniai ir sakytiniai šaltiniai.
-
Senojo Testamento pranašystės Naujajame. Jonos knyga
PASKAITŲ VIDEO IR AUDIO ĮRAŠAI Naujasis Testamentas paslėptas Senajame, o Senasis apreikštas Naujajame. Augustinas Naujojo Testamento autoriai cituoja Senąjį Testamentą visų pirma norėdami atskleisti Dievo išgelbėjimo plano tęstinumą. Antra, apologetiniais tikslais – apginti Evangeliją jos kritikų akyse, kurie taip pat remiasi Raštais. Apaštalai tai daro labai išradingai ir kūrybingai, vadovaudamiesi Šventosios Dvasios įkvėpimu. Dvasia kūrybinga. Raidė jos negali supančioti ar uždaryti savyje. Priešingai. Dvasia pažadina raidę ir suteikia jai prasmę. Šią kūrybinę laisvę, kuri arba kelia susižavėjimą, arba piktina, visų pirma regime paties Jėzaus moksle, po to apaštalų.
JUMS TAIP PAT GALI PATIKTI
Maldos Baltuosiuose rūmuose, Pentagone ir Vatikane
Melstis, idant regėtum
Apokalipsė. Didžioji neganda
-
Evangelisto Mato tiltas tarp Senojo ir Naujojo Testamentų
PASKAITŲ VIDEO ir AUDIO ĮRAŠAI Paskaitose apžvelgiami Evangelijos pagal Matą ypatumai, išskiriant jos, kaip pirmosios Naujojo Testamento kanono knygos, paskirtį – susieti Kristaus Evangeliją ir Torą. Aptariama Izraelio istorijos santrauka, kurią Matas pateikta Evangelijos prologe. Ypatingas dėmesys skiriamas penkioms mesijinės linijos moterims, apmąstomas jų vaidmuo ir evangelisto intencija, paskatinusi Matą įtraukti jas į Jėzaus kilmės knygą.
-
Išmėginimai belaukiant Kristaus pasirodymo
VII-OJI PASKAITŲ CIKLO CORPUS PAULINUM LOBIAI DALIS (VIDEO) Pauliaus laiškai tesalonikiečiams plėtoja nelengvą eschatologinės Bažnyčios kančios klausimą. Kentėjimus neteisinga traktuoti kaip Dievo apleidimo ženklą. Priešingai, jie turi patvirtinti, kad tikintieji yra verti Dievo karalystės. Išskirtinė tikėjimo savybė yra ta, kad jis turi būti išmėgintas. Kaip Jobo ištvermė kančioje tapo Dievo argumentu prieš šėtono melą, neva Dievo žmogus tarnauja Dievui tik gerovės metu, taip ir Bažnyčios ištikimybė Kristui turi būti ištirta ir ištyrinta. Antikristo pasirodymą, jo netikrus stebuklus ir klaidinančias galias Paulius vadina savivalės misterija. Vienintelis priešnuodis, apsaugosiąs tikinčiuosius nuo klaidinančios šėtono jėgos yra tiesos branginimas.
-
Kristus ir Įstatymas
VI-OJI PASKAITŲ CIKLO CORPUS PAULINUM LOBIAI DALIS (VIDEO) Pauliaus Laiškas galatams yra daugiausia apaštalo autobiografinių detalių atskleidžiantis tekstas. Jis padeda suvokti kaip Paulius vertina savo gyvenimą iki Kristaus, ir ką, jau patikėjus Kristumi, jis laiko svarbiausiomis Evangelijos tiesomis. Iš Pauliaus lūpų sužinome ir apie jo ir Petro bei kitų Jeruzalės apaštalų santykius. Aišku, pagrindinė laiško ašis, aplink kurią sukasi visos dėstomos temos, yra Kristaus tikėjimo ir Mozės Įstatymo laikymosi antitezė. Įstatymas veda į mirtį, o Kristus – į gyvenimą. Įstatymas gimdo vergystei, o Kristus šaukia laisvei. Įstatymo laužymas užtraukia rūstybę, o Kristus teikia malonę. Įstatymu pažįstu savo nuodėmę, o per Kristų – jos atleidimą.
JUMS TAIP PAT GALI PATIKTI
Džiaugsmingų Kalėdų
Jonas Bretkūnas – kaip lietuvių Liuteris
Tikėjimas ir tautiškumas
-
Kad mūsų akys atsivertų
PASKAITA PALANGOS BAŽNYČIOJE (VIDEO) Vidinės žmogaus akys yra mintys. Mąstydami mes žvelgiame į pasaulį, į vieni kitus, į save ir į anapusybę. Mintimis galime peržengti regimybės ribas. Šis unikalus mentalinis gebėjimas duotas tik žmogui, joks kitas gyvūnas jo neturi. Anot Dekarto: Cogito, ergo sum – mąstau, todėl aš esu. Tačiau žmogaus mąstymas yra aptemęs. Mes turime širdies akis, tačiau esame apakę. Dvasios neregiai, kuriems būtina šauktis, kad kas nors atvertų akis. Tik tuomet, kai visa savo esybe gręžiamės į Kristų, mus apšviečia dangiška šviesa. Dievas, kitados pasakęs: iš tamsos tešviečia šviesa – sušvinta mumyse, apšviečia mūsų protą, suteikdamas mąstymui ir gyvenimo būdui harmoniją. Šydas, gaubęs mūsų sąmonę, pakyla ir širdį…
JUMS TAIP PAT GALI PATIKTI
Koronavirusas – koronė?
Šventojo Rašto studijos Šiauliuose
Kristaus malonė
-
Dievo slėpiniai ir neaprėpiami malonės turtai
V-OJI PASKAITŲ CIKLO CORPUS PAULINUM LOBIAI DALIS (VIDEO) Laiškas efeziečiams neprilygstamu minties gilumu yra bene pats įspūdingiausias iš visų apaštalo Pauliaus tekstų. Jis paryškina ir paties Pauliaus kaip malonės prievaizdo, Dievo slėpinių ūkvedžio portretą. Laiško tematiką natūraliai galime suskirstyti į dvi dalis. Pirmoje atskleidžiama kosminio Kristaus, kuriame sutelkta visata, didybė, o antroje – įstabi krikščionių savastis. Pastarajai skiriama tikrai daug dėmesio: tikintys Kristų yra Dievo įsūniai ir Dievo namiškiai, nebesvetimi, paženklinti Šventosios Dvasios antspaudu, išgelbėti, prikelti iš dvasinės mirties ir pasodinti dangaus aukštybėse. Paulius poetiškai apibūdina krikščionis kaip Dievo kūrybą – naujos kūrinijos dalį, kuriai tenka šlovinga malonė Mylimajame pažinti Dievo meilės gelmes, gyventi meile ir suaugti į Kristaus pilnatvės…
JUMS TAIP PAT GALI PATIKTI
Aiškinamės pranašystes: šabas
Ankstyvųjų krikščionių palikimas populiarumo nepraranda
Melstis, idant regėtum
-
Gyvenimo ir mirties prasmė
IV-OJI PASKAITŲ CIKLO CORPUS PAULINUM LOBIAI DALIS (VIDEO) Paulius gan dažnai rašo apie Dievo slėpinius, misterijas (gr. mystērion), kaip antai: Izraelio užkietėjimą (Laiške romiečiams), kitų kalbų dovaną, galutinį eschatologinį (galutinį) krikščionių perkeitimą (1 Laiške korintiečiams). Dievo išmintį jis taip pat vadina slėpininga ir tik iš dalies mums suvokiama. Tačiau Laiške filipiečiams gyvenimas apskritai prilyginamas slėpiniui. Kitaip tariant, į gyvenimo vingius ir paradoksus apaštalas žiūri kaip į slėpinį, kurio dalimi jis pats tapo, gimdamas į šį pasaulį. Žmogaus gyvenimas – tai misteriją, kurios prasmė iki galutinio veiksmo išlieka paslėpta.
JUMS TAIP PAT GALI PATIKTI
Mozė Mitkevičius. Kas mano artimas? Susitikimai Kelyje II.
Sveikas, Jėzau, mielas mano broli
Vanduo – į vyną
-
Apaštalo apnuoginta širdis
III-OJI PASKAITŲ CIKLO CORPUS PAULINUM LOBIAI DALIS (VIDEO) Kiekvienas atskiras žmogus – pasaulis savyje,Ir kaip žvaigždė skaisčiai šviečiąs tik atstume, – rašė žemaičių poetas Vytautas Mačernis, pavadinęs savo eiles Žmogaus apnuoginta širdis. Iš Mačernio ir skolinuosi šios paskaitos pavadinimą, nes jis labai tinka Pauliaus Laiško Filemonui tematikai apibūdinti. Paulius, rašydamas vienam iš savo nedaugelio bičiulių, iš tiesų apnuogina širdį. O mes, anot Mačernio, žvelgdami jau iš tolo, išvystame Paulių kaip skaisčiai šviečiančią žvaigždę, atspindinčią Kristų.
-
Epistoliniai kūriniai ir kaip jie mus pasiekė
II-OJI PASKAITŲ CIKLO CORPUS PAULINUM LOBIAI DALIS (VIDEO) Biblija yra sudėta iš skirtingiems literatūriniams žanrams priklausančių knygų. Dievo mintys mus pasiekia per jas visas, tačiau skirtingomis išraiškos formomis. Žanro nepaisymas trukdo suvokti Dievo žodį. Juk negalima poezijos skaityti ir aiškintis kaip istorinį kūrinio, arba metaforą aiškinti pažodžiui. Pranašas regi ir perteikia pasaulį kitaip nei šių dienų mokslininkas, besiremiantis empiriniu tyrimo metodu. Klausti, kuris iš jų teisus yra beprasmiška. Iš dalies abu. Kiekvienas atranda dalį tiesos, atveria dar nepažintas sferas ir šį pažinimą komunikuoja kitiems. Tačiau jei prasideda tarpusavio konkurencija ir viena iš pažinimo sričių paskelbiama vienintele, pasaulėvaizdis fragmentuojasi ir susiaurėja. Deja, taip yra atsitikę ir su Dievo žodžio interpretavimu. Jis…
JUMS TAIP PAT GALI PATIKTI
Pažintinis A. Rubšio įvadas į islamą
Kalėjimo sargas
Apokalipsė. Didžioji neganda
-
Nusidėjėlių bičiulis (video)
Klaipėdos bažnyčioje „Gyvenimas ir ramybė“ sakiau pamokslą, kurio video įrašu ir dalinuosi.
-
Štai ir mes – įžvalgi istorinė dokumentinė juosta
Dokumentinis antropologo Romo Vaštoko filmas autentiškai atskleidžia Sąjūdžio ir pirmuosius Lietuvos nepriklausomybės metus. Didžiąją gyvenimo dalį praleidęs Kanadoje ir tik 1989 m. pirmą kartą atvykęs į Lietuvą, šio filmo režisierius ir operatorius gatvėse, aikštėse, mitinguose, spontaniškuose maršuose dokumentuoja skambėjusias kalbas, eiles, idėjas bei, ir tai bene svarbiausia, žmonių emocijas, užsidegimą ir tikėjimą. Paties autoriaus nuomone, filme užfiksuoti patys svarbiausi Lietuvos išlaisvėjimo momentai, begalinis žmonių troškimas būti laisviems. Vienas iš balsų, skelbusių Dievo laisvės žinią, priklausė jaunų krikščionių sambūriui – Tikėjimo žodžiui.
-
Pirmieji Šventojo Rašto vertimai į lietuvių kalbą. Teologinė perspektyva (Video)
Praeitais metais keliose mokslinėse konferencijose skaičiau pranešimus apie pirmuosius Biblijos vertimus į lietuvių kalbą. Tyrinėdamas šią temą aptikau ne tik nemažai nežinomų faktų, bet ir šiai dienai labai aktualių klausimų. Išsamų, šia medžiaga paremtą straipsnį jau esu parengęs publikavimui, tik dar nežinau kuris iš leidinių imsis jį spausdinti. Tuomet juo pasidalinsiu ir savo svetainėje.
-
Reformacija kaip Dievo poema
Klaipėdos evangelikų liuteronų bažnyčia neseniai minėjo Reformacijos 500 metų jubiliejų. Ta proga surengtoje mokslinėje konferencijoje skaičiau pranešimą, o sekmadienį vykusiose iškilmingose ekumeninėse pamaldose sakiau pamokslą Reformacija kaip Dievo poema. Pastarojo vaizdo įrašu noriu pasidalinti ir su savo bičiuliais.
JUMS TAIP PAT GALI PATIKTI
Empatija
Klausytis, idant mylėtum
Ko galime pasimokyti iš Justino Kankinio?
