-
Aukštybių Jeruzalės link
Kiekvienam įvykiui po dangumi yra savo metas. Laikas gimti, ir laikas mirti. Laikas sodinti, ir laikas rauti, kas pasodinta (Koh 3, 1-2). Net ir Jėzui.
-
Paskaitos Šiauliuose
Birželio 15 d. tęsiasi Corpus Paulinum paskaitų ciklas. Laiškas galatams. Kristus ir Įstatymas Laiškai tesalonikiečiams. Išmėginimai belaukiant Kristaus pasirodymo
-
Jei mylėtume Jį
Prieš atsisveikindami, pasakome tai, kas svarbiausia, ko galbūt negalėjome ar nenorėjome kalbėti anksčiau. Atsisveikinimas su artimaisiais prieš išsiskiriant visam laikui būna ypač reikšmingas – kiekvienas žodis turi ypatingą svorį. Tai reikėtų prisiminti ir gilinantis į Jėzaus mintis, išsakytas atsisveikinant su savo mokiniais Paskutinės vakarienės metu (Jn 13, 31– 16, 33).
-
Kristus mūsų kasdienybėje
Trečias Jėzaus pasirodymas mokiniams po prisikėlimo iš numirusiųjų – kitoks. Apaštalai sugrįžo iš Jeruzalės į gimtąją Galilėją. Čia, prie Tiberiados ežero jie išaugo, čia žvejodavo, ir čia sutiko Jėzų iš Nazareto. Tai vieta, kur viskas taip pažįstama, įprasta ir kasdieniška. Ar ne todėl Jėzui reikia pasirodyti trečiąjį kartą? Viena, išvysti prisikėlusį Viešpatį didingame Dovydo mieste, visai kas kita – savo kasdienybėje.
-
Apaštalo Pauliaus portretas
Apaštalas Paulius yra viena ryškiausių asmenybių ne tik krikščionybės, bet apskritai Vakarų Europos istorijoje. Paulius buvo gausiai apdovanotas didžiais talentais, todėl ir jo portretas daugialypis. Apaštalas ir mokytojas, pamokslininkas ir rašytojas, egzegetas ir pasakotojas, etikos pedagogas ir teologas. Mažiausias iš Jėzaus apaštalų, tačiau daugiausiai nuveikęs dėl Jėzaus. Paskaitoje aptariamas Pauliaus fenomenas.
-
Kryžius
Praeitais metais prieš Velykas skaitydamas Išminties knygą atradau Kristaus kančios aprašymus, kurie pabudino mane iš dvasinio snaudulio. O šįmet, kviesdamas drauge apmąstyti Didžiojo Penktadienio kančios reikšmę ir prašyti, kad Dievas pripildytų mus savo Dvasios galia, siūlau Karlo Rahnerio tekstą, padėsiantį išvysti Kryžių, suklupti prieš Kenčiantįjį už mus, garbinti jį ir melsti prisikėlimo jėgos. Juk mums, tikintiems, yra skirta ta pati neprilygstama Dievo galios didybė, kuria jis veikė prikeldamas Kristų ir pasodindamas jį savo dešinėje dangaus aukštybėse.
-
Keliaukime drauge į Izraelį
Pažintinė piligriminė kelionė Į žemę, kurioje Žodis tapo kūnu Data: Rugsėjo 20 d. – 27 d. 1 naktis Tel Avive, 2 naktys Tiberijuje (prie Galilėjos jūros), 4 naktys Jeruzalėje; viso 8 dienos, 7 naktys.
-
Paskaitos Šiauliuose
UNIKALI GALIMYBĖ GILIAU PAŽINTI ŠVENTOJO RAŠTO TEKSTUS (Apaštalo Pauliaus laiškus) Corpus Paulinum (apaštalo Pauliaus laiškai) sudaro reikšmingą Naujojo Testamento dalį. Paulius buvo produktyviausias rašytojas iš visų Jėzaus apaštalų. Šiuo paskaitų ciklu siekiama supažindinti su turtingu apaštalo Pauliaus minties paveldu. Paskaitos turėtų padėti įsisavinti pagrindines apaštalo Pauliaus laiškų temas, supažindinti su svarbiausiomis Pauliaus teologinės minties sąvokomis, taip pat atskleisti šio Kristaus tarno pasaulėvaizdį, vertybes ir, svarbiausia, širdį. Gilios apaštalo Pauliaus įžvalgos kaip niekad anksčiau yra aktualios mūsų dienoms. Todėl šiuo paskaitų ciklu siekiama ne tik pagilinti biblines žinias ir praplėsti teologinę perspektyvą, bet ir sustiprinti dvasinius piligrimus jų tikėjimo kelionėje.
-
Melstis, idant regėtum
Praslinkus maždaug aštuonioms dienoms po šitų žodžių, jis pasiėmė Petrą, Joną ir Jokūbą ir užkopė į kalną melstis. Besimeldžiant jo veido išvaizda pasikeitė, o drabužiai pasidarė skaisčiai balti. Ir štai pasirodė du vyrai, kurie kalbėjosi su juo. Tai buvo Mozė ir Elijas. Jie pasirodė šlovėje ir kalbėjo apie Jėzaus išėjimą, būsiantį Jeruzalėje.
-
Klausytis, idant mylėtum
Lakoniškas pamąstymas gerai žinoma Jėzaus pamokymo tema „Bet jums, kurie klausotės, aš sakau: mylėkite savo priešus, darykite gera tiems, kurie jūsų nekenčia. Laiminkite tuos, kurie jus keikia, ir melskitės už savo niekintojus. Kas užgauna tave per vieną skruostą, atsuk ir antrąjį; kas atima iš tavęs apsiaustą, negink ir marškinių. Duok kiekvienam, kuris prašo, duok ir nereikalauk atgal iš to, kuris tavo paėmė. Kaip norite, kad jums darytų žmonės, taip ir jūs darykite jiems. Jei mylite tuos, kurie jus myli, tai koks čia jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai myli juos mylinčius. Jei darote gera tiems, kurie jums gera daro, tai koks jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai taip daro. Jei skolinate tik…
-
Dvasinės dermės (III)
Dovydo sumanymas muzikos meną panaudoti Viešpaties šlovinimui galėtų būti archetipiniu Dievo garbinimo modeliu. Nors laikui bėgant ši biblinė paradigma buvo pamiršta, Dievas pranašo Amoso lūpomis pažadėjo atstatyti sugriuvusią Dovydo palapinę, užtaisyti jos plyšius (Am 9, 11). Regis, šis pažadas pildosi mūsų dienomis. Kūrybingas Dievo šlovinimas, niekuomet nenutildavęs Dovydo palapinėje, šiandien kviečia mus pasinerti į Viešpaties artumo muziką, kurios esmė ne formoje, bet Dvasioje. Sakralinę muziką įkūnija ne stilius, bet Kristų mylinti širdis.
-
Dvasinės dermės (II)
Šlovinimas Naujajame Testamente Naujasis Testamentas apie muzikinį Dievo šlovinimą kalba lakoniškai. Paskutinės vakarienės metu Jėzus su apaštalais giedojo himną (gr. hymneō) (Mt 26, 30; Mk 14, 26). Po Jėzaus užžengimo į dangų, jo mokiniai kasdien rinkdavosi Šventykloje ir namuose šlovindami (gr. aineō) Dievą (Apd 2, 47). Paulius ir Silas melsdamiesi kalėjime giedojo himnus (gr. hymneō) Dievui (Apd 16, 25). Šlovinimas tikrai turėjo vienokią ar kitokią vokalinę ir galbūt instrumentinę išraišką. Apaštalas Paulius rašo: „Melsiuosi dvasia ir melsiuosi protu; giedosiu (gr. psallō) dvasia ir giedosiu (gr. psallō) protu“ (1 Kor 14, 15). Jam antrina Jokūbas: „Kenčia kas iš jūsų? Tesimeldžia. Kas nors džiaugiasi? Tegul gieda psalmes (gr. psallō)“ (Jok 5, 13).…
-
Dvasinės dermės. Šlovinimo muzikos ištakos ir dabartis (I)
Psalmė yra priebėgos miestas, apsaugantis nuo demonų, angelų pagalbos laidas, naktį – baimę nuvejantis ginklas, dieną – atgaiva darbo metu, apsauga kūdikiams, puošmena suaugusiesiems, paguoda senjorams ir deramas papuošalas moterims. Psalmė yra angelų kūrinys, dangiškas institutas, dvasiniai smilkalai. Bazilijus Cezarietis Sakralinė muzika ir šiuolaikinės šlovinimo giesmės tarsi du atskiri pasauliai, egzistuojantys toje pačioje bažnytinėje erdvėje vienas šalia kito. Ar tikrai jie neturi bendrų sąsajų? O gal šiandien kuriamomis garbinimo giesmėmis toliau yra rašoma Vakarų sakralinės muzikos istorija? Ar giesmės, atliekamos šiuolaikiniais muzikos instrumentais, sutepa sakralias erdves ar jas sudabartina? Ar Dievą dera šlovinti tik balsu, ar ir kitais prigimties duotais būdais, pavyzdžiui, šokant? Ar egzistuoja skirtis tarp dvasinės ir pasaulietinės…
-
Dievų sūnūs ir Dievo Sūnus
Pasak mito, Romos miesto įkūrėjas Romulas augo su broliu dvyniu Remu, žindomi vilkės. Vėliau, kilus nesantaikai, Romulas nužudė Remą ir tapo pirmuoju iš septynių miestą valdžiusių karalių. Respublika, kaip Romos valdymo forma, gyvavo beveik penkis amžius (509-27 m. pr. Kr.), o po jos sekė Romos imperatorių era, trukusi taip pat maždaug penkis amžius. Valdant pirmajam Romos imperatoriui Augustui Oktavianui, Romos valdose, Judėjos Betliejaus miestelyje, gimė Jėzus, kurį išpažįstame savo Gelbėtoju ir visos kūrinijos Viešpačiu.
-
Adventas kaip vagis naktį
Adventas, Atėjimas sykiu yra Atidengimas ir Apreiškimas. Į dienos šviesą iškeliamos slaptos intencijos ir darbai.








































